Ši knyga man paliko labai dviprasmišką įspūdį. Pirmąja knygos dalį - "Moiros", man skaityti buvo sunku. Vis pradėdavau skaityti ir mesdavau į šoną. Ir vis galvojau, kad knyga tikrai ne man. Tačiau įpusėjus antrąją...

Ši knyga man paliko labai dviprasmišką įspūdį. Pirmąja knygos dalį - "Moiros", man skaityti buvo sunku. Vis pradėdavau skaityti ir mesdavau į šoną. Ir vis galvojau, kad knyga tikrai ne man. Tačiau įpusėjus antrąją knygos dalį - "Furijos" viskas pradėjo aiškėti. Ir pats knygos siužetas pasidarė labai įdomus. Tikrai galiu pasakyti, jog knyga tikrai nėra lengva. Verčia susimąstyti. Čia atskleidžiama visai kitokia pačios santuokos esmė, vyro ir moters santykiai. Iš tiesų pasirodo, kad pagrindinis knygos herojus Lotas, pragyvenęs su savo žmona Matilda 24 metus, visai jos nepažįsta. Tiksliau žino tik vieną, iš esmės gerąją jos pusę, o visa kita lieka nutylėta. Antrojoje knygos dalyje paaiškėja, kaip viskas buvo iš tiesų.
Ar knygą skaityti rekomenduočiau. Tikrai, kad taip. Tik reikia nusiteikti ir turėti pakankamai kantrybės pasiekti ir pabaigti antrąją dalį.

Greičiau šis pasakojimas apie tai, ką veikti gyvenime, jei po ilgų varginančių sunkaus darbo metų suvoki, jog neduota būti geriausiai. Gerai šokančių yra daug, o primabalerinų...Istorija gan įdomi, bet vietomis pagaudavau...

Greičiau šis pasakojimas apie tai, ką veikti gyvenime, jei po ilgų varginančių sunkaus darbo metų suvoki, jog neduota būti geriausiai. Gerai šokančių yra daug, o primabalerinų...Istorija gan įdomi, bet vietomis pagaudavau save nuobodžiaujant. Manęs šis romanas neužbūrė

Puiki ilgos ir gražios istorijos pabaiga. Knyga nemažiau kupina įtampos ir netikėtumų, herojiškumo ir pasiaukojimo bei kovos ryžto nei ankstesnės dalys, gal net kiek žiauroka, bet nuo to tik dar labiau įtraukia į magišką...

Puiki ilgos ir gražios istorijos pabaiga. Knyga nemažiau kupina įtampos ir netikėtumų, herojiškumo ir pasiaukojimo bei kovos ryžto nei ankstesnės dalys, gal net kiek žiauroka, bet nuo to tik dar labiau įtraukia į magišką pasaulį.

Iš pradžių pasiskaičiau komentarus, tai vos neatidėjau knygos į šoną. Ir labai blogai būčiau padariusi, nes kažkodėl, skirtingai nei dauguma, pamačiau ne pasikėlusią princesę, o tvirtą, atsakingą jauną merginą, nuo...

Iš pradžių pasiskaičiau komentarus, tai vos neatidėjau knygos į šoną. Ir labai blogai būčiau padariusi, nes kažkodėl, skirtingai nei dauguma, pamačiau ne pasikėlusią princesę, o tvirtą, atsakingą jauną merginą, nuo mažens ruošiamą didžiam darbui. Ir visai nenuostabu, kad ji bijo pasiduoti jausmams, nes jausmai silpnina, o valdovei nevalia būti pažeidžiamai. Šitas charakteris nepalyginamai brandesnis nei bestuburės Amerikos, kuri absoliučiai nieko negalėjo sveiku protu nuspręsti, kiekviename puslapyje mėtėsi į kraštutinumus, taigi, manau, kartu subrendo ir pati knygos autorė - gal kaip rašytoja, o gal ir kaip asmenybė, kas labai smagu. Tai va, skaičiau su pasimėgavimu. Keista, kad daugeliui taip nepatiko.

Oho... būtent tokia pati pirmoji mintis, kuri kyla mintyse, užvertus paskutinį knygos puslapį. Be abejonės, įdomi, taip viskas susukta ir supainiota, kad abejoji iki pat pabaigos... kartais pradedi galvoti skaitydama ar tai ne...

Oho... būtent tokia pati pirmoji mintis, kuri kyla mintyse, užvertus paskutinį knygos puslapį. Be abejonės, įdomi, taip viskas susukta ir supainiota, kad abejoji iki pat pabaigos... kartais pradedi galvoti skaitydama ar tai ne koks psichologinis galvosūkis... Rašytojas ne tik pagrindinį herojų verčią abejoti savimi ir visais kitais, ir skaitytojas po kiekvieno skyriaus nebesupranta kur tikrovė, o kur tik painus ligoto žmogaus mąstymas... ir kurie iš visų veikėjų realūs... kas iš jų "geriečiai".... ir viską paaiškinanti pabaiga, leidžianti lengviau atsikvėpti - pasirodo visą šią makalynę galima ir normaliai suvokti :)

Knygoje susipina pasakojimas ne tik apie konkrečius du žmones. Tai ir Indijos visuomenės atspindžių knyga, jos tradicijų ir papročių, šeimos tarpusavio santykių, meilės, draugystės, ištikimybės istorija... visa tai galima...

Knygoje susipina pasakojimas ne tik apie konkrečius du žmones. Tai ir Indijos visuomenės atspindžių knyga, jos tradicijų ir papročių, šeimos tarpusavio santykių, meilės, draugystės, ištikimybės istorija... visa tai galima surasti šioje knygoje. Bet tai naujoviška knyga, nes veikėjai laužo tam tikras tradicijas, elgiasi ne taip, kaip jų tėvai... ir tėvai juos palaiko... Tai ne stereotipinė knyga apie Indiją. ir nors visa istorija baigiasi ne taip, kaip romantikams norėtųsi, ji išlieka optimistinė, įkvepianti ir labiau realistiška, įtikinanti.

Pirmą kartą skaičiau Umberto Eco knygą, kurią norėjau perskaityt jau seniai. "Prahos kapinės" padarė įspūdį, tačiau beskaitant supranti, kad ši knyga nėra paprasta - reikia turėti istorinių žynių ir suvokimą, apie...

Pirmą kartą skaičiau Umberto Eco knygą, kurią norėjau perskaityt jau seniai. "Prahos kapinės" padarė įspūdį, tačiau beskaitant supranti, kad ši knyga nėra paprasta - reikia turėti istorinių žynių ir suvokimą, apie kurį laikotarpį šnekama.
Pagalvojau, jog tokią knygą parašyti reikėjo didelio dėmesio detalėms ir pastangų nenukrypti į šalį. Dažnai skaitant gali susipainioti, kuris personažas dabar kalba, nes pagrindinio herojaus ypatybė ta, kad jam būdingas asmenybės susidvejinimas. Jis vienu momentu tampa kunigu, kitu - šnipu. Labai taikliai atskleidžiamas nerimas ir panika dėl pastarojo fakto, tad skaitant jauti, kad personažas nerimauja ir kartais pasiduoda panikos priepuoliams.
Iš tiesų, knyga patiks tam, kas mėgsta nuotykius ir istoriją. Man tai buvo atsiribojimas nuo įprastos literatūros. Nors skaitau istorinius romanus, man šis romanas buvo kitoks. Jame daug nuotykių ir sąmokslo teorijų. Jis nėra vientisas - jį reikia pačiam beskaitant susidėlioti lyg dėlionę. Todėl skaitant reikia plačiau mąstyti ir nepasiklysti.