Nors rašoma apie tokias paprastas tiesas, bet kartais gyvenimo rutinoje mes tiesiog jas pamirštame. Tos sielos draugo paieškos, pastangos dėl meilės ir sunkumai santykiuose net ir su tuo vieninteliu buvo ir pamokantys, ir tuo...

Nors rašoma apie tokias paprastas tiesas, bet kartais gyvenimo rutinoje mes tiesiog jas pamirštame. Tos sielos draugo paieškos, pastangos dėl meilės ir sunkumai santykiuose net ir su tuo vieninteliu buvo ir pamokantys, ir tuo pačiu guodžiantys.

Kaip rašoma knygos aprašyme: "Tai jaudinantis vyro pasakojimas apie Tobulos Moters - sielos draugės ieškojimus ir meilės atradimo džiaugsmą."
Ričardas Bachas pasakoja savo paties gyvenimo istoriją. Kaip jis sutiko antrą savo...

Kaip rašoma knygos aprašyme: "Tai jaudinantis vyro pasakojimas apie Tobulos Moters - sielos draugės ieškojimus ir meilės atradimo džiaugsmą."
Ričardas Bachas pasakoja savo paties gyvenimo istoriją. Kaip jis sutiko antrą savo žmoną, Holivudo aktorę, Lesli Periš.
Šita knyga jai ir skirta.
Tai knyga, kurią norėjosi skaityti su kažkuo kitu ir diskutuoti. Pats rašytojas atvirai ir užtikrintai buvo apimtas minties apie Tobulą jo gyvenimo moterį. Net devynis puslapius buvo prirašęs bloknoto, sudarydamas Tobulos moters aprašą. Paskaičius jo biografiją, šiek tiek ima piktumas, koks tas vyras egoistiškas, ieško tobulumo, kai pats yra palikęs pirmą žmoną su šešiais vaikais... Tai turbūt pirmi šeši gyvenimo metai nebuvo nuobodūs, nors, kitas punktas, kurio tvirtai laikėsi rašytojas buvo - jokios santuokos, nes tampa nuobodu...
Na, ir taip toliau... Knygoje, oi, kiek vyriško egoizmo... papykti ir numesti knygą į šalį norisi... Iš tiesų, autorius sudėjo į knygą visą atvirumą...
Išgyvenus stiprias emocijas ir pasipiktinimą, buvo įdomu toliau skaityti ir sekti Ričardo Bacho ir Lesli Periš draugystės kelią. Abu žmonės buvo labai skirtingi, bet labai gilūs ir įdomūs.

"Dabar buvo mano eilė tylėti, o jos - laukti...
- Mudu tokie skirtingi, Lesli.
- Ir skirtingi, ir panašūs. Tu juk manei, kad neturėtum apie ką kalbėti su moterimi, kuri neskraido lėktuvais. O aš negalėjau įsivaizduoti, kad leisčiau laiką su žmogumi, kuris nemėgsta muzikos. Gal vis dėlto ne tiek svarbu būti panašiems, kiek būti smalsiems?"

Griebia už širdies.Kaip ir viskas paprasta:pasakojama lyg ir paprasta dviejų žmonių santykių istorija ir tuo pačiu tiek šilumos,gražių minčių ir palyginimų.Amžina tema-meilė.Bet kaip giliai viskas pateikiama!Labai...

Griebia už širdies.Kaip ir viskas paprasta:pasakojama lyg ir paprasta dviejų žmonių santykių istorija ir tuo pačiu tiek šilumos,gražių minčių ir palyginimų.Amžina tema-meilė.Bet kaip giliai viskas pateikiama!Labai stipru,labai gražu.Verčia susimąstyti. 10 iš 10 balų

Knyga, kuri po pacio pirmo puslapio itrauke ir niekaip negalejau padeti i sona. Kupina giliu pamastymu ir minciu. Kaip surasti ta tikraja meile, butent ta vienintele ir kaip ja issaugoti o gal paleisti? Nemanau kad apie knyga reikia...

Knyga, kuri po pacio pirmo puslapio itrauke ir niekaip negalejau padeti i sona. Kupina giliu pamastymu ir minciu. Kaip surasti ta tikraja meile, butent ta vienintele ir kaip ja issaugoti o gal paleisti? Nemanau kad apie knyga reikia atsiliepima pilti kaip litanija, ji vistiek turi but su paslaptim, kad dar labiau trauktu.

Būna knygų, kurias skaitau išskirtinai vien autobusuose. Ne tik todėl, kad sutrumpėtų kelionė. Daugiau tam, jog nepadėčiau tos knygos į lentyną ir nepamirščiau, kad dar nebaigiau skaityti. Kai knyga visuomet šalia,...

Būna knygų, kurias skaitau išskirtinai vien autobusuose. Ne tik todėl, kad sutrumpėtų kelionė. Daugiau tam, jog nepadėčiau tos knygos į lentyną ir nepamirščiau, kad dar nebaigiau skaityti. Kai knyga visuomet šalia, važiuoti tenka daugiau nei 2 val. per dieną, o alternatyva knygai tėra surūgę bendrakeleivių veidai, pasirinkimas nekelia abejonių. Kaip atspėjote, "Tiltas per amžinybę" buvo viena tų knygų.



Nesakau, kad nebuvo įdomu. Tiesiog... Kelionė po Ameriką ieškant tobulos mylimosios, netikėtos šešiaženklės sumos sąskaitoje, draugė Holivudo aktorė, lėktuvų kolekcija nuosavam garaže (hmm, gal lėktuvai miega angaruose, ne garažuose, nežinau)... Tradiciškai gražuolė aktorė pasirodo visai ne išpuikusi, o yra miela, išsilavinusi mergina, kovojanti už medžių ir krūmų teises (nesakau, kad išlirtus miškus gyvenimas pasidarytų geresnis, man irgi patinka gamta), todėl paniškai santuokokos bijantis vienišas vilkas, knygos herojus, pamiršta savo baimę ir veda savo gyvenimo meilę, kurios egzistavimu jau buvo spėjęs suabejoti. Tiesiog romano aplinka (o gal tiesiog Amerika) taip toli nuo mano kasdienybės (pvz., 19 autobuso faunos), kad trukdė patikėti ir autoriaus nešama žinia - Ej, juk sielos draugas dvynys egzistuoja, mes galime keliauti laiku, erdve, kalbėtis su savimi ateityje ar praeityje ir apskritai įmanoma išmokti išeiti iš savo kūno, prisirišdami prie jo tik sidabrine permatoma gija. Kiek ironizuoju, bet... primygtinai peršamas dvasingumas visuomet kelia nepasitikėjimą. Bent jau man.



Džiaugiuosi, kad to paties autoriaus "Iliuzijas" ar "Džonataną Livingstoną žuvėdrą" perskaičiau anksčiau, mat tikriausiai dabar nesusiviliočiau atsiversti kitos R. Bacho knygos. Bet kaip dainuoja Justinas Bieberis "Never say never". Nors ir negirdėjau tos dainos. Prisipažįstu, žinau tik pavadinimą.