Nors ir trumpa puslapių skaičiumi istorija, tačiau be galo paveiki. Čia be jokių pagražinimų pasakojama apie viaus penkiasdešimt motinystės atspalvių. Nuo begalinės meilės iki noro tiesiog pabūti vienai... Nors ir be galo...

Nors ir trumpa puslapių skaičiumi istorija, tačiau be galo paveiki. Čia be jokių pagražinimų pasakojama apie viaus penkiasdešimt motinystės atspalvių. Nuo begalinės meilės iki noro tiesiog pabūti vienai... Nors ir be galo myli tą mažą žmogutį kurį sukūrėte kartu su savo vyru, tačiau kartais reikia paprasčiausio "restarto", nes nesi robotas ir negali visko daryti be poilsio ar tiesiog keletos minučių sau.
Kai tampi mama, net karštas dušas kartais tampa prabanga 🤭
Autorė savo knygoje pasitelkė humorą, kuris buvo vietoje ir laiku. Net ir tokiose situacijose, kuomet norisi paprasčiausiai verkti. Tiesiog iš beviltiškumo ir bejėgystės.
Niekas nesupranta, kokia iš tikrųjų yra vieniša motinystė kartais gali būti. Labai džiaugiausi, kuomet šios knygos mamos gyvenime atairado DRAUGAS. Jis buvo tarsi saulės spindulys lietingą dieną.
Tikrai paliečianti knyga, kuri neabejoju, jog labiausiai vis dėlto palies mamas, tačiau rekomenduočiau ją perskaityti visiems.

"Bet štai mano kilninanti tiesa, Jūreivėli: moterys rizikuoja mirtimi, kad dovanotų gyybę savo kūdikiams. Jos tveria kankinamą skausmą, pleišėja, o tada, kad ir kaip jaustųsi, kad ir kiek kraujo būtų praradusios, stojasi ant kojų ir rūpinasi savo naujagimiais. Tie jūsų Oriono gaisrai ir tie: "Lukai, aš tavo tėvas". Sakykit, vyrai: kada paskutinį kartą plyšot iš vidaus?"

Du draugai - Popė ir Aleksas, kurie kiekvieną vasarą keliauja atostogauti, patiria įvairių nuotykių ir puoselėja draugystę. Skamba tobulai, bet tobulybė ne visada trunka amžinai, kartais draugystės gali pasibaigti, o gal...

Du draugai - Popė ir Aleksas, kurie kiekvieną vasarą keliauja atostogauti, patiria įvairių nuotykių ir puoselėja draugystę. Skamba tobulai, bet tobulybė ne visada trunka amžinai, kartais draugystės gali pasibaigti, o gal viską galima pataisyti?
Nors privertė perskaityti filmas, bet buvo ir visai pataikyta dėl asmeninių atkapstytų patirčių, nemeluosiu, buvo nubliautas ir neblogas posmelis. Ir, jei nebūtų tų asmeniškumų, gal įvertinimas būtų ir žemesnis, o gal ir ne, kadangi man tai pasirodė net ir kaip knyga ne tik apie draugystę, bet ir savęs priėmimą, susitaikymą su praeities nuoskaudomis.

Vos neįkritau į skaitymo bloką, tačiau mane visuomet tokiais kritiniais momentais gelbėja Marsons! 😎
Tai jau #17 serijos knyga, tačiau Angela tikrai vis dar moka nustebinti.

Kuomet devyniolikmetis vaikinas randamas kabantis...

Vos neįkritau į skaitymo bloką, tačiau mane visuomet tokiais kritiniais momentais gelbėja Marsons! 😎
Tai jau #17 serijos knyga, tačiau Angela tikrai vis dar moka nustebinti.

Kuomet devyniolikmetis vaikinas randamas kabantis ant šakos, lengva ranka nusprendžiama, jog tai tik savižudybė. Tačiau Kimą nustebina šaltas jo mamos elgesys ir tiesiog detektyvės širdis kužda, jog čia kažkas ne taip.
Paaiškėja, jog kurį laiką Džeimis buvo uždarytas klinikoje kur buvo bandoma "išgydyti" jo seksualinės orentacijos "sutrikimą".
Kima su savo komanda atsakymų bando ieškoti pačioje klinikoje, kuriai vadovauja Gardnerių šeima. Jie teigia, jog pacientai gydymą gali nutraukti kada panorėję, tačiau nei vienas pacientas apie gydymą garsiai nekalba. Keista, tiesa? 👀
Nors pati Kima visai nesenai sugrįžo į darbą po patirtų išgyvenimų, imasi darbo net nedvejodama. Gardnerių šeima turi labai tamsių paslapčių..

Kaip visuomet puikia serijos knyga. Buvo įdomu skaityti ir knygos negalėjau paleisti iš rankų.
Autorė pasirinko išties neeilinę temą ir buvo nelengva skaityti apie žmonių išgyvenimus bei aplankančius jausmus, o ypač apie pacientų "gydymą". Man tiesiog šiurpo oda, bandant įsivaizduoti kas ten vyksta...
Aš labai viliuosi, jog tokios klinikos realybėje neegzistuoja 🫠 Šioje istorijoje man pasirodė, jog Kima tapo kiek labiau atviresnė ir nusprendė nebesislėpti ir priimti savo jausmus. Manau, jog jai tai buvo didelis žingsnis, gydantis vidinius išgyvenimus. Tikrai nuoširdžiai džiaugiausi dėl jos.
Žudiko faktas, jog neatspėjau ir šis autorės pasirinkimas mane tikrai nustebino! Lietuviškai manęs dar laukia "Žiauri lemtis" nekantrauju sužinoti kuo Marsons mus toliau nustebins 😎👌🏻

Seniai skaičiau tokią lengvą ir jautriai papasakotą istoriją apie karą, šeimą, tikrąsias vertybes…Puiki knyga paaugliams…supažindina su karo baisumais, rizikomis, tuo pačiu pasakoja apie romantišką ir tikrą...

Seniai skaičiau tokią lengvą ir jautriai papasakotą istoriją apie karą, šeimą, tikrąsias vertybes…Puiki knyga paaugliams…supažindina su karo baisumais, rizikomis, tuo pačiu pasakoja apie romantišką ir tikrą meilę…Ši knyga nukėlė mane į vaikystę, kurioje buvo močiutės, jų namai, globa…Romano pagrindinė herojė - Andželika- turi stiprų ryšį su dėde, savo namais…yra sužeista gyvenimo negandų ir šeimos priklausomybių… Bet gyvenimas ją moko…

Aš net nelabai mėgstu novelių, man daug labiau patinka ilgesni formatai. Bet nepaisant mano neapsiskaitymo, rinkinys labai patiko ir norėjosi, kad istorijos būtų daugiau išplėtotos, norėjosi daugiau detalių. Didesnė novelių...

Aš net nelabai mėgstu novelių, man daug labiau patinka ilgesni formatai. Bet nepaisant mano neapsiskaitymo, rinkinys labai patiko ir norėjosi, kad istorijos būtų daugiau išplėtotos, norėjosi daugiau detalių. Didesnė novelių dalis apie meilę ir netektį, bet tikriausiai visas sieja ir tai, kaip žmogus elgiasi, kai pasijaučia įspraustas į kampą, kam jie pasiryžę, patekę į tokią nepavydėtiną situaciją. Nuo savęs tikrai galiu nuoširdžiai rekomenduoti net ir mėgstantiems ilgesnius kūrinius, nes net ir po nemažai laiko vis dar pagalvoju apie vieną ar kitą veikėją.

Labai nudžiugau, jog kovo mėnesį Tomforde išleis dar vieną knygą. Windy city visa serija jau suskaityta ir nors ši knyga yra spin off'as, tačiau joje buvo galima sutikti puikiai pažįstamus veikėjus.

"In her own league"...

Labai nudžiugau, jog kovo mėnesį Tomforde išleis dar vieną knygą. Windy city visa serija jau suskaityta ir nors ši knyga yra spin off'as, tačiau joje buvo galima sutikti puikiai pažįstamus veikėjus.

"In her own league" artimiau susipažįstame su naująja "Windy warriors" beisbolo lygos vadove Reese Remington. Ji bene visą savo gyvenimą ruošėsi šiam darbui, tačiau tai vis tiek nebuvo lengva. Nemažai įtakos tam turėjo ir tai, jog ji - moteris.
Čia treneriu dirba ir Emmet Montgomery. Šis darbas bei beisbolo aikštelė - visas jo gyvenimas. Jo žaidėjai, jam yra tarsi šeima.
Tarp jo ir Reeese visiškai netikėtai pradeda megztis ryšys ir abu, dėl jiems abiems puikiai suprantamą priežasčių suvokia, jog to būti paprasčiausiai negali. Bet ar tikrai? Širdžiai neįsakysi..

Man tiesiog buvo taip gera pasinerti į kuriamą Liz pasaulį. Jos knygos man yra visiškai komforto skaitinys. Smagios, lengvai skaitomos, o dažnu atveju ir jautrios istorijos. Būtent tokia buvo ir ši knyga.
Patiko man tiek Reese, tiek ir Emmet. Labai susižavėjau Reese stiprybe bei nebijojimu pastovėti už save bei savo įsitikinimus. Ir jai tai tikrai nebuvo lengva. Nors ir XXI a. , tačiau moteris dirbanti sporto industrijoje vis dar tabu. O Emmet 🥹 Toks tikras vyras, kuris nekėlė bereikalingų dramų, palaikė savo mylimą moterį bei savo meilę įrodė ne tik žodžiais, tačiau ir darbais.
Jie abu jau vyresnio amžiaus žmonės ir ta brandi jų meilė man buvo labai labai graži. Smagu, jog Reese ir Emmet sutiko vienas kitą 🤍

Nors ir pasigedau pirmos knygos pagrindinės veikėjos, Elspetos, šioje dalyje, vistik Piemenų Karaliaus personažas, įsikūręs jos kūne - kėlė ir šiurpą ir didžiulę pagarbą! Nuostabus literatūrinis manevras - apgyvendinti...

Nors ir pasigedau pirmos knygos pagrindinės veikėjos, Elspetos, šioje dalyje, vistik Piemenų Karaliaus personažas, įsikūręs jos kūne - kėlė ir šiurpą ir didžiulę pagarbą! Nuostabus literatūrinis manevras - apgyvendinti du personažus viename kūne, įspūdingai atliktas autorės darbas! Istorijos dalis, kurioje veikėjai "medžiojo" dviejų alksnių kortą man, asmeniškai, buvo kur kas įdomesnė, nei naujai suformuotos poros meilės istorija, bet tai, tikriausiai tik praplečia šio kūrinio auditoriją, knygą pamėgs ir meilės ir nuotykių ieškotojai.

Aš abejojau, ar išvis patiks dark romance knygos. Nors "Nuotaka" nebuvo priskirta šiai kategorijai, bet man taip pasirodė.

Tai knyga tikrai neskirta vaikams, nes yra nepadorių scenų. Keista, kad leidykla nepažymėjo nuotakos su...

Aš abejojau, ar išvis patiks dark romance knygos. Nors "Nuotaka" nebuvo priskirta šiai kategorijai, bet man taip pasirodė.

Tai knyga tikrai neskirta vaikams, nes yra nepadorių scenų. Keista, kad leidykla nepažymėjo nuotakos su S raide.

Galbūt būčiau nesusidomėjusi "Nuotaka", bet man patinka vampyrinės knygos ir aprašymas labai sudomino. 🙂 Tai pat buvau pasiilgusi ir vilkolakių veikėjų, nes apie juos lietuvių kalba mažoka knygų. Galėtų jų būti ir daugiau...

Man patiko Mizerės ir Lou meilės istorija. Ji tokia juokinga. Pakėlė man nuotaiką, privertė nusišypsoti. Kitaip tariant, tai buvo geros nuotaikos užtaisas. 😃

Po ilgo skaitymo bloko nusprendžiau pratęsti šios knygos skaitymą. Buvo sunku prisiminti, kas buvo pradžioje, nes "Onikso audra" pradėjau pernai ir baigiau tik šiais metais. 🙂 Nepaisant to knyga man labai patiko. Jeigu...

Po ilgo skaitymo bloko nusprendžiau pratęsti šios knygos skaitymą. Buvo sunku prisiminti, kas buvo pradžioje, nes "Onikso audra" pradėjau pernai ir baigiau tik šiais metais. 🙂 Nepaisant to knyga man labai patiko. Jeigu ketvirta knyga bus išleista lietuviškai ji tikrai atsiras mano norų sąraše. 😀

Buvau pasiilgusi nuotykių drakonais, Violetos ir Ksaideno meilės istorijos, paties pasaulio... O ypač knygų skaitymo.

Manau, kad kada nors norėsiu dar kartą perskaityti šią knygą ir jos ankstesnes dalis: "Ketvirtas sparnas", "Geležinė liepsna". 🙂