Jau prieš paimdama šią knygą į rankas žinojau, jog Rebecca manęa nenuvils. Tai buvo tiesiog tobulas meilės romanas. Jame radau viską, ko ieškau tokio žanro knygose ♥️

Alesandra Ruso - elitinė balerina, kurios visas...

Jau prieš paimdama šią knygą į rankas žinojau, jog Rebecca manęa nenuvils. Tai buvo tiesiog tobulas meilės romanas. Jame radau viską, ko ieškau tokio žanro knygose ♥️

Alesandra Ruso - elitinė balerina, kurios visas gyvenimas buvo paskirtas baletui. Mamos nenusakomai aukšti lūkesčiai bei aplinkinių spaudimas, Alę gynė į priekį. Vardan to, aukojant ir savo asmeninę laimę.
Netikėtai scenoje patirta trauma, pargynė Alę į vaikystės namus.. O grįžus ten, kartu grįžo ir prisiminimai apie JĮ.
Hadsonas Elisas kaip niekas kitas žino, jog jo darbe nėra laiko dvejonėms. Jis kasdien gelbėja žmones ir pats rizikuoja savo gyvybe. Tačiau jis nesiskundžia.. Šis vyras tiesiog dievina tai, ką daro.
Susikerta jo ir Alės keliai. Ir vėl į paviršių iškyla seni skauduliai bei ilgai slėptos paslaptys..

Man šioje knygoje patiko viskas! Tiek balerinų kasdienybė bei užkuilsiai, tiek meilės istorija bei į dienos šviesą iškilusios paslaptys.
Puikiai parodyti brolių bei seserų santykiai, kurie galbūt ir ne visuomet buvo gražūs, tačiau tikrai tikri.
Hadsonas.. O dievai 🥹 Koks jis jautrus, švelnus bei pasiaukojantis. Jo meilė Alei buvo kažkas nežemiško 🩷
Hadsono viena atskleista detalė mane tikrai nustebino. To visiškai nesitikėjau!
Patiko man ir Alė, tačiau Hadsonas - next level 😎
Netrūko šiame romane ir aistros bei dramos. Tačiau Rebecca viską sudėliojo taip, jog visko buvo su kaupu.
Šie 500 puslapių man ištirpo vos per 3 dienas ir taip norėjosi, jog ši istorija taip greit nesibaigtų.

Na ką, ilgai laukta, ilgai taupyta ir gal labiausiai išgąsdinusi. Ir tikrai ne turiniu, nes jau kaip ir visi žinom, žiaurumų netrūksta, nors kiek gal ir pagąsdino, jog prie žiaurumo priprantama, ypač, kai jo tikiesi, tiek...

Na ką, ilgai laukta, ilgai taupyta ir gal labiausiai išgąsdinusi. Ir tikrai ne turiniu, nes jau kaip ir visi žinom, žiaurumų netrūksta, nors kiek gal ir pagąsdino, jog prie žiaurumo priprantama, ypač, kai jo tikiesi, tiek nebestebino. Bet gerokai išgąsdino, jog taip neįtraukė, buvo visokių minčių, kad gal ko nepagaunu, gal išlepau, o gal iš tiesų ne pati geriausia knyga. Bet pabaiga sudėliojo visus taškus. Nors ir žinojau, kad čia neįmanoma laiminga pabaiga, bet ji vis tiek neblogai papurtė.

Ilonos knygos man yra tokia literatūra, kuomet norisi faino, bet ne kvailo meilės romano. Žinau, jog kai pasiimsiu jos knygą į rankas prisijuoksiu bei pasinersiu į karštą romaną ❤️‍🔥

Šiame romane susipažįstame su...

Ilonos knygos man yra tokia literatūra, kuomet norisi faino, bet ne kvailo meilės romano. Žinau, jog kai pasiimsiu jos knygą į rankas prisijuoksiu bei pasinersiu į karštą romaną ❤️‍🔥

Šiame romane susipažįstame su Morta ir Agniumi. Morta - išsiskyrusi, floristikos butiko savininkė, kuri svajoja apie galbūt ją vis dar aplankysiančią tikrąją meilę. O Agnius - be galo užsispyręs, ir savo bet kokia kaina pasiekiantis advokatas.
Kol Morta svajoja apie tikrą meilę, Agnius kurpia planą, kaip įsigyti Mortos sodybą. Jis tikisi, jog užteks ją suvilioti ir sodyba greitai bus jo rankose.. Bet ar tikrai?

Kaip buvo gera ir vėl sugrįžti į Piktavilkius! Visi tie nuostabūs kaimo vaizdai bei jausmai, kuriuos supras tie, kurie vaikystėje taip pat vykdavo į kaimą 🤭
Nors ši knyga prasidėjo ir liūdnesne gaida, tačiau perskaičius visą istoriją, viskas susidėlioja į savas vietas.
Iš visų veikėjų tikriausiai man labiausiai patiko Morta. Didelės širdies bei kupina užsispyrimo moteris. Tikra Karalienė. Nors kartais būdavo ir sunku, ji visuomet sugebėdavo įžvelgti ir šviesią pusę bei kartais net ir pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikiu, jog charizmos savaip šiai istorijai pridėjo ir Algelis/Roksė 🤭 Taip pat vertėtų paminėti ir Mortos ryšį su savo mama. Labai gražus mamos ir dukters bendravimo pavyzdys 💛
Agnius, nors ir paršas, tačiau ir jis giliai širdyje išsilgęs meilės 😜 Gal truputį per greitai jis "suskystėjo", tačiau taip jau būna kai aplanko meilė ❤️
"Vilkaširdyje" taip pat netrūko ir gero humoro, meilės, ašarų bei karštų scenų. Visko buvo su saiku, tad ir skaityti buvo gera bei lengva.
Smagus, jaukus bei įtraukiantis meilės romanas.

Taip pat noriu pagirti Iloną bei visą Balto komandą už tokį gražų šios knygos leidimą. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Buvo gera skaityti bei grožėtis ❤️‍🔥

Pagrindinė herojė Bėja užaugo skurde ir nuolatinėje baimėje dėl savo ateities. Jos motina kovojo su priklausomybėmis, o tėvas, nors ir turtingas, beveik nedalyvavo dukters gyvenime. Po skaudžios tragedijos mergina vasarai...

Pagrindinė herojė Bėja užaugo skurde ir nuolatinėje baimėje dėl savo ateities. Jos motina kovojo su priklausomybėmis, o tėvas, nors ir turtingas, beveik nedalyvavo dukters gyvenime. Po skaudžios tragedijos mergina vasarai persikelia gyventi pas tėvą į prabangų namą prie vandenyno. Čia ji susiduria su visiškai kitokiu pasauliu – turtingu, nerūpestingu ir svetimu.

Naujame gyvenime ji sutinka paslaptingą kaimyną Samsoną. Abu jie iš karto pajunta ryšį, tačiau taip pat supranta, kad jų santykiai turi ribą – vasarai pasibaigus Bėja išvyks studijuoti, o Samsonas taip pat vasarai pasibaigus turi planų, tačiau jais su mergina dalintis nenori. Todėl jie susitaria: jokių pažadų, tik trumpa vasaros istorija.

Tačiau, kaip dažnai nutinka Colleen Hoover romanuose, knygos siužetas pasisuka visai kita linkme.
Iš pirmo žvilgsnio „Širdies kauleliai“ tikrai gali pasirodyti kaip lengvas vasaros romanas. Knyga įtraukia, skaitosi labai greitai, dialogai paprasti, o siužetinė linija labai aiški.

Tačiau po knygos paviršiumi slypi temos, kurios suteikia istorijai daugiau prasmės: kaip vaikystės traumos veikia jauno žmogaus gyvenimą, analizuojama pasitikėjimo kitais problematika, labai ryškiai atsiskleidžia kaip Bėjai kuriasi nauja ,,namų" ir ,,šeimos" sąvokos. Knygoje jautriai aprašomas dviejų žmonių meilės ryšys, kuris tampa atradimu abiems jaunuoliams, padeda gyti jų praeities žaizdoms ir pamažu suprasti, kad jie yra verti būti mylimi.
Knygoje labai akcentuojama socialinė nelygybė: kontrastas tarp ypač skurdaus ir prabangaus gyvenimo, Bėja pamažu atskleidžia Samsonui ir naujajai šeimai, kokį skurdą jai teko patirti vaikystėje, kaip jos su mama neturėjo ką valgyti, kokia buvo skurdi jų buitis ir ką ji, būdama visai jauna mergaitė, turėjo patirti, kad tiesiog išgyventų.

Pagrindinei knygos herojai sunku ir gėda pripažinti, kad jos mama turėjo priklausomybių. Dėl to ji gyveno skurde, jautėsi nemylima ir apleista ir pati turėjo kiekvieną dieną kovoti, kad tiesiog išgyventų.
Jei ieškote lengvai skaitomos, bet emociškai paveikios istorijos – ši knyga gali būti puikus pasirinkimas. Tai romanas apie žmones, kurie išmoksta pasitikėti, atsiverti ir leisti sau būti pažeidžiamiems.

„Širdies kauleliai“ - ne tik meilės istorija. Tai pasakojimas apie tai, kaip net sudėtinga praeitis negali visiškai atimti žmogaus gebėjimo mylėti ir kurti naują pradžią.

Mano nuomone, knygos pabaiga truputį lėkšta ir banali. Tačiau knyga turbūt daugiau skirta jaunesnio amžiaus merginoms, kurios vis tik nori tikėti, turėti viltį, kad gyvenime viskas išsisprendžia, tik reikia stengtis ir labai labai norėti. Galbūt todėl autorė pasirinko būtent tokią pabaigą, kuri realiame gyvenime būtų sunkiau tikėtina. Tačiau tai romantinė knyga.
O gal būt ji ir turi turėti pozityvią pabaigą, tiesa?

Ši knyga jau trečioji perskaityta Ali istorija ir ji man tikrai labai patiko. Autorė turi nerealų humoro jausmą 😍 Ši knyga buvo tiesiog "suvalgyta" 🤭

Mizerė Lark praktiškai didžiausią savo gyvenimo dalį praleido...

Ši knyga jau trečioji perskaityta Ali istorija ir ji man tikrai labai patiko. Autorė turi nerealų humoro jausmą 😍 Ši knyga buvo tiesiog "suvalgyta" 🤭

Mizerė Lark praktiškai didžiausią savo gyvenimo dalį praleido įkalinta tarp žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, jog Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje.
Vos ji atgavo laisve, panašu, jog gali tekti ir vėl aukotis.. Tik šį kartą tai nebus bei Žmonės, nei Vampyrai, o vieni didžiausių priešų - Vilkolakiai. Už vieno iš jų Mizerė ketina ištekėti.
Lou Morlandas - Vilkolakių vadas, galingas bei pavojingas Alfa. Santuoka su Vampyre jam tėra dar vienas politinis sprendimas.

Pradėjusi skaityti šią knygą truputį dvejojau, nes net neįsivaizdavau kaip patiks skaityti apie Vilkolakius bei Vampyrus. Tačiau buvo labai gerai! ❤️‍🔥
Be galo įdomūs visi vampyriški bei vilkolakiški reikaliukai. Pats siužetas tikrai buvo įtraukiantis ir pasitaikė tikrai vertų dėmesio posūkių.
Nors ir po truputį, tačiau tarp Mizerės ir Lou užsimezgė tikrai stiprus ir glaudus ryšys ♥️
Man atrodo, jog šioje istorijoje Hazelwood pranoko pati save 🤭 Humoro jausmas nerealus 😎👌🏻
Spicy scenos buvo irgi geros, nei per daug nei per mažai.
Aš paskutinį kartą apie Vampyrus ir Vilkolakius skaičiau dar mokykloje "Saulėlydį". Tad buvo smagus sugrįžimas. Manau, jog vertimo jau nesulauksiu ir "Mate" skaitysiu anglų kalba 😍

Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno...

Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno savininke. Jos gyvenimas teka įprasta vaga ir sukasi apie darbą bei laiką leidžiamą kartu su draugėmis.
Viskas pasikeičia tuomet, kai ji susipažįsta su Henriu. Iš pažiūros jis - tobulas vaikinas. Mėgstantis rodyti dėmesį bei mylimas. Tačiau viskas nueina per toli, kuomet jo meilė pradeda "dusinti".
Ar Elena suras savy jėgų, jog ištrūktų iš šių toksiškų santykių?

Kas man patiko šioje knygoje labiausiai? Jos storis. Manau, jog kartais mažiau yra daugiau. Labai nemėgstu, kuomet yra prirašomos paklodės ir tuo nebūna vis tiek nieko vertingo pasakoma.
Svarbu ir tai, kokią autorė žinutę siunčia šiuo savo kūriniu. Ji kalba, jog nereikia ir neverta yra tęsti toksiškus santykius, kęsti smurtą tiek fizinį, tiek ir psichologinį. Tačiau manęs neįtikino visa istorija. Atrodė, jog norima pasakyti tiek daug, tačiau pro viską praslysta tik paviršiumi. Norėjosi galbūt daugiau sužinoti apie Elės patiriamus jausmus bei išgyvenimus.
O ir meilės linija man pasirodė silpnoka.. Visko tiesiog buvo per daug ir suskubėta.
Tai buvo puikus vieno vakaro, ar dviejų skaitinukas, kuomet nesinori apsikrauti, o norisi tiesiog atsipalaiduoti.