Ilonos knygos man yra tokia literatūra, kuomet norisi faino, bet ne kvailo meilės romano. Žinau, jog kai pasiimsiu jos knygą į rankas prisijuoksiu bei pasinersiu į karštą romaną ❤️‍🔥

Šiame romane susipažįstame su...

Ilonos knygos man yra tokia literatūra, kuomet norisi faino, bet ne kvailo meilės romano. Žinau, jog kai pasiimsiu jos knygą į rankas prisijuoksiu bei pasinersiu į karštą romaną ❤️‍🔥

Šiame romane susipažįstame su Morta ir Agniumi. Morta - išsiskyrusi, floristikos butiko savininkė, kuri svajoja apie galbūt ją vis dar aplankysiančią tikrąją meilę. O Agnius - be galo užsispyręs, ir savo bet kokia kaina pasiekiantis advokatas.
Kol Morta svajoja apie tikrą meilę, Agnius kurpia planą, kaip įsigyti Mortos sodybą. Jis tikisi, jog užteks ją suvilioti ir sodyba greitai bus jo rankose.. Bet ar tikrai?

Kaip buvo gera ir vėl sugrįžti į Piktavilkius! Visi tie nuostabūs kaimo vaizdai bei jausmai, kuriuos supras tie, kurie vaikystėje taip pat vykdavo į kaimą 🤭
Nors ši knyga prasidėjo ir liūdnesne gaida, tačiau perskaičius visą istoriją, viskas susidėlioja į savas vietas.
Iš visų veikėjų tikriausiai man labiausiai patiko Morta. Didelės širdies bei kupina užsispyrimo moteris. Tikra Karalienė. Nors kartais būdavo ir sunku, ji visuomet sugebėdavo įžvelgti ir šviesią pusę bei kartais net ir pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikiu, jog charizmos savaip šiai istorijai pridėjo ir Algelis/Roksė 🤭 Taip pat vertėtų paminėti ir Mortos ryšį su savo mama. Labai gražus mamos ir dukters bendravimo pavyzdys 💛
Agnius, nors ir paršas, tačiau ir jis giliai širdyje išsilgęs meilės 😜 Gal truputį per greitai jis "suskystėjo", tačiau taip jau būna kai aplanko meilė ❤️
"Vilkaširdyje" taip pat netrūko ir gero humoro, meilės, ašarų bei karštų scenų. Visko buvo su saiku, tad ir skaityti buvo gera bei lengva.
Smagus, jaukus bei įtraukiantis meilės romanas.

Taip pat noriu pagirti Iloną bei visą Balto komandą už tokį gražų šios knygos leidimą. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Buvo gera skaityti bei grožėtis ❤️‍🔥

Pagrindinė herojė Bėja užaugo skurde ir nuolatinėje baimėje dėl savo ateities. Jos motina kovojo su priklausomybėmis, o tėvas, nors ir turtingas, beveik nedalyvavo dukters gyvenime. Po skaudžios tragedijos mergina vasarai...

Pagrindinė herojė Bėja užaugo skurde ir nuolatinėje baimėje dėl savo ateities. Jos motina kovojo su priklausomybėmis, o tėvas, nors ir turtingas, beveik nedalyvavo dukters gyvenime. Po skaudžios tragedijos mergina vasarai persikelia gyventi pas tėvą į prabangų namą prie vandenyno. Čia ji susiduria su visiškai kitokiu pasauliu – turtingu, nerūpestingu ir svetimu.

Naujame gyvenime ji sutinka paslaptingą kaimyną Samsoną. Abu jie iš karto pajunta ryšį, tačiau taip pat supranta, kad jų santykiai turi ribą – vasarai pasibaigus Bėja išvyks studijuoti, o Samsonas taip pat vasarai pasibaigus turi planų, tačiau jais su mergina dalintis nenori. Todėl jie susitaria: jokių pažadų, tik trumpa vasaros istorija.

Tačiau, kaip dažnai nutinka Colleen Hoover romanuose, knygos siužetas pasisuka visai kita linkme.
Iš pirmo žvilgsnio „Širdies kauleliai“ tikrai gali pasirodyti kaip lengvas vasaros romanas. Knyga įtraukia, skaitosi labai greitai, dialogai paprasti, o siužetinė linija labai aiški.

Tačiau po knygos paviršiumi slypi temos, kurios suteikia istorijai daugiau prasmės: kaip vaikystės traumos veikia jauno žmogaus gyvenimą, analizuojama pasitikėjimo kitais problematika, labai ryškiai atsiskleidžia kaip Bėjai kuriasi nauja ,,namų" ir ,,šeimos" sąvokos. Knygoje jautriai aprašomas dviejų žmonių meilės ryšys, kuris tampa atradimu abiems jaunuoliams, padeda gyti jų praeities žaizdoms ir pamažu suprasti, kad jie yra verti būti mylimi.
Knygoje labai akcentuojama socialinė nelygybė: kontrastas tarp ypač skurdaus ir prabangaus gyvenimo, Bėja pamažu atskleidžia Samsonui ir naujajai šeimai, kokį skurdą jai teko patirti vaikystėje, kaip jos su mama neturėjo ką valgyti, kokia buvo skurdi jų buitis ir ką ji, būdama visai jauna mergaitė, turėjo patirti, kad tiesiog išgyventų.

Pagrindinei knygos herojai sunku ir gėda pripažinti, kad jos mama turėjo priklausomybių. Dėl to ji gyveno skurde, jautėsi nemylima ir apleista ir pati turėjo kiekvieną dieną kovoti, kad tiesiog išgyventų.
Jei ieškote lengvai skaitomos, bet emociškai paveikios istorijos – ši knyga gali būti puikus pasirinkimas. Tai romanas apie žmones, kurie išmoksta pasitikėti, atsiverti ir leisti sau būti pažeidžiamiems.

„Širdies kauleliai“ - ne tik meilės istorija. Tai pasakojimas apie tai, kaip net sudėtinga praeitis negali visiškai atimti žmogaus gebėjimo mylėti ir kurti naują pradžią.

Mano nuomone, knygos pabaiga truputį lėkšta ir banali. Tačiau knyga turbūt daugiau skirta jaunesnio amžiaus merginoms, kurios vis tik nori tikėti, turėti viltį, kad gyvenime viskas išsisprendžia, tik reikia stengtis ir labai labai norėti. Galbūt todėl autorė pasirinko būtent tokią pabaigą, kuri realiame gyvenime būtų sunkiau tikėtina. Tačiau tai romantinė knyga.
O gal būt ji ir turi turėti pozityvią pabaigą, tiesa?

Ši knyga jau trečioji perskaityta Ali istorija ir ji man tikrai labai patiko. Autorė turi nerealų humoro jausmą 😍 Ši knyga buvo tiesiog "suvalgyta" 🤭

Mizerė Lark praktiškai didžiausią savo gyvenimo dalį praleido...

Ši knyga jau trečioji perskaityta Ali istorija ir ji man tikrai labai patiko. Autorė turi nerealų humoro jausmą 😍 Ši knyga buvo tiesiog "suvalgyta" 🤭

Mizerė Lark praktiškai didžiausią savo gyvenimo dalį praleido įkalinta tarp žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, jog Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje.
Vos ji atgavo laisve, panašu, jog gali tekti ir vėl aukotis.. Tik šį kartą tai nebus bei Žmonės, nei Vampyrai, o vieni didžiausių priešų - Vilkolakiai. Už vieno iš jų Mizerė ketina ištekėti.
Lou Morlandas - Vilkolakių vadas, galingas bei pavojingas Alfa. Santuoka su Vampyre jam tėra dar vienas politinis sprendimas.

Pradėjusi skaityti šią knygą truputį dvejojau, nes net neįsivaizdavau kaip patiks skaityti apie Vilkolakius bei Vampyrus. Tačiau buvo labai gerai! ❤️‍🔥
Be galo įdomūs visi vampyriški bei vilkolakiški reikaliukai. Pats siužetas tikrai buvo įtraukiantis ir pasitaikė tikrai vertų dėmesio posūkių.
Nors ir po truputį, tačiau tarp Mizerės ir Lou užsimezgė tikrai stiprus ir glaudus ryšys ♥️
Man atrodo, jog šioje istorijoje Hazelwood pranoko pati save 🤭 Humoro jausmas nerealus 😎👌🏻
Spicy scenos buvo irgi geros, nei per daug nei per mažai.
Aš paskutinį kartą apie Vampyrus ir Vilkolakius skaičiau dar mokykloje "Saulėlydį". Tad buvo smagus sugrįžimas. Manau, jog vertimo jau nesulauksiu ir "Mate" skaitysiu anglų kalba 😍

Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno...

Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno savininke. Jos gyvenimas teka įprasta vaga ir sukasi apie darbą bei laiką leidžiamą kartu su draugėmis.
Viskas pasikeičia tuomet, kai ji susipažįsta su Henriu. Iš pažiūros jis - tobulas vaikinas. Mėgstantis rodyti dėmesį bei mylimas. Tačiau viskas nueina per toli, kuomet jo meilė pradeda "dusinti".
Ar Elena suras savy jėgų, jog ištrūktų iš šių toksiškų santykių?

Kas man patiko šioje knygoje labiausiai? Jos storis. Manau, jog kartais mažiau yra daugiau. Labai nemėgstu, kuomet yra prirašomos paklodės ir tuo nebūna vis tiek nieko vertingo pasakoma.
Svarbu ir tai, kokią autorė žinutę siunčia šiuo savo kūriniu. Ji kalba, jog nereikia ir neverta yra tęsti toksiškus santykius, kęsti smurtą tiek fizinį, tiek ir psichologinį. Tačiau manęs neįtikino visa istorija. Atrodė, jog norima pasakyti tiek daug, tačiau pro viską praslysta tik paviršiumi. Norėjosi galbūt daugiau sužinoti apie Elės patiriamus jausmus bei išgyvenimus.
O ir meilės linija man pasirodė silpnoka.. Visko tiesiog buvo per daug ir suskubėta.
Tai buvo puikus vieno vakaro, ar dviejų skaitinukas, kuomet nesinori apsikrauti, o norisi tiesiog atsipalaiduoti.

Ši knyga atsidūrė mano sąraše kai pamačiau, jog visiems, gyvenantiems postsovietinėse šalyse, rekomenduojama perskaityti. Ir galiu tik pasidžiaugti, kad gal ir ne visiems, o gal jau didesniai daliai mūsų kartos nebeprivaloma....

Ši knyga atsidūrė mano sąraše kai pamačiau, jog visiems, gyvenantiems postsovietinėse šalyse, rekomenduojama perskaityti. Ir galiu tik pasidžiaugti, kad gal ir ne visiems, o gal jau didesniai daliai mūsų kartos nebeprivaloma. Bet žalos tikrai nepadarys, nes kaip ir pati autorė mini, ši knyga gali būti naudinga ne tik susidūrusiems su alkoholizmu, bet ir apskritai augusiems nedarniose šeimose, o tokia kažkuriuo procentu yra tikriausiai kas antra.
Gal vertinimas būtų kitoks, jei šios knygos būtų reikėja man pačiai, bet ameniškai gal kiek pritrūko daugiau sprendimo būtų, nors gal ir be išorinės pagalbos susitvarkyti su padariniais gali būti sunku, todėl knyga ir vertinti sunku, nes pagrindinis patarimas, kurį išsinešiau, yra kreiptis pagalbos ir nekentėti vienam.

Vis žvilgčiodavau akies krašteliu į šią knygą ie kirbėdavo noras ją perskaityti, tačiau buvo ir šiek tiek baugu, nes žinojau, jog ši istorija sudaužys širdį 🥹❤️‍🩹

Ella ir Beckett susipažįsta laiškų...

Vis žvilgčiodavau akies krašteliu į šią knygą ie kirbėdavo noras ją perskaityti, tačiau buvo ir šiek tiek baugu, nes žinojau, jog ši istorija sudaužys širdį 🥹❤️‍🩹

Ella ir Beckett susipažįsta laiškų pagalba. Ryan nusprendžia savo seserį supažindinti su geriausiu savo draugu, nes pamano, jog jiems abiems praverstų draugas. Taip du nepažįstamieji laiškas po laiško, tampa vis artimesni 💕

Kuomet pradėjau skaityti šią knygą, net nenumaniau kur aš veliuosi. Atrodė, jog tai bus dar viena meilės istorija, tačiau kaip aš klydau.. 🥹
Rebecca dar kartą įrodė, jog yra ne tik puiki romantasy rašytoja, tačiau ir meilės romanų. Šioje istorijoje sudėta tiek daug jausmo. Atrodo sunku net ir žodžiais išreikšti, tiesiog reikia perskaityti ❤️‍🩹
Man ši knyga buvo tarsi odė motinystei. Ir nors tai buvo meilės romanas, tačiau autorė nemažą dalį knygos skyrė būtent motinystės temai.
Ir kai jau artėjant istorijos pabaigai galvojau, jog jau apsvarsčiau visus galimus variantus ir esu pasirengusi tam, ką paruošė Rebecca.. Ji tik įrodė, jog tam pasiruošti buvo neįmanoma 😭❤️‍🩹
Puiki istorija, kuri net neabejoju, jog užims vietą mano širdyje 💛

Prieš kurį laiką mano akis užkliuvo už šio trilerio. Detektyvus bei trilerius aš labai mėgstu, o apie šį dar daug gerų atsiliepimų teko girdėti. Teko tą gerumą patikrinti pačiai 😎

Anotija Skot - ypatinga moteris....

Prieš kurį laiką mano akis užkliuvo už šio trilerio. Detektyvus bei trilerius aš labai mėgstu, o apie šį dar daug gerų atsiliepimų teko girdėti. Teko tą gerumą patikrinti pačiai 😎

Anotija Skot - ypatinga moteris. Nors ji visai ne policijos pareigūnė, tačiau ištyrė daugybę nusikaltimų. Tačiau jau kurį laiką ji nebedirba.
O vienas policijos pareigūnas, Jonas Gutjeresas, įsivelia į rimtas problemas. Situacija tikrai sudėtinga. Atrodo, jog padėtis be išeities, tačiau jam pagalbą pasiūlo paslaptingas nepažįstamasis. Tačiau ne už dyką.
Taip susikerta jo ir Antonijos keliai. Jie kartu imasi tyrimo.

Skaitant šį detektyvinį romaną nuobodžiauti tikrai nebuvo kada. Pirmiausia kas mane papirko, tai Antonijos bei Jono duetas. Jų charizmatiškumas, humoro jausmas.
Taip pat tikrai įdomus siužetas bei nenuspėjami nusikaltimai. Ir nors kažko neįtikėtino ar ypatingo šioje knygoje ir nesuradau, tačiau autoriui mano dėmesį išlaikyti pavyko, o ir palikta intriga skatina skaityti šios knygos tęsinį.
Mačiau, jog leidykla išleido ir tęsinį "Juodoji vilkė". Bus įdomu perskaityti ir jį.

Floret seku jau tikrai ilgai ir daug naudingų dalykų pasiimu sau, bet knygoje viskas daug aiškiau ir puikiai suskirstyta sezonais ir kategorijomis. Gal vietomis ir norėjosi dar kiek daugiau informacijos, bet čia tikriausiai ir 1000...

Floret seku jau tikrai ilgai ir daug naudingų dalykų pasiimu sau, bet knygoje viskas daug aiškiau ir puikiai suskirstyta sezonais ir kategorijomis. Gal vietomis ir norėjosi dar kiek daugiau informacijos, bet čia tikriausiai ir 1000 puslapių neužtektų, nes visko yra tiek daug, kad sunku sutalptinti. Apie knygos iliustracijas net neturiu ką pridurti, tiesiog gniaužia kvapą. Tikrai labai rekomenduoju, jei ši stritis domina ir norisi daugiau žinių apie skinamas gėles.