Knyga patiko, nors tuo pačiu kažkokio labai didelio įspūdžio nepaliko. Pavadinimas knygai ne itin taiklus parinktas, nes vyras prieskonių pirkliu buvo, vos kelis puslapius :D taip kad prieskonių buvo mažai :) Jeigu patiko...

Knyga patiko, nors tuo pačiu kažkokio labai didelio įspūdžio nepaliko. Pavadinimas knygai ne itin taiklus parinktas, nes vyras prieskonių pirkliu buvo, vos kelis puslapius :D taip kad prieskonių buvo mažai :) Jeigu patiko vaistininko duktė, patiks ir šis romanas.

Dziaugiuosi, kad man dar pavyko isigyti! Knygoje pateikta informacija yra sisteminga ir informatyvi. Lengva skaityti ir isigilinti. Rekomenduoju paskaityti be tik visiems gamtos myletojams, bet ir visiems kitiems. "Stiprus" kelrodys...

Dziaugiuosi, kad man dar pavyko isigyti! Knygoje pateikta informacija yra sisteminga ir informatyvi. Lengva skaityti ir isigilinti. Rekomenduoju paskaityti be tik visiems gamtos myletojams, bet ir visiems kitiems. "Stiprus" kelrodys moksleiviams ir studentams.

Knyga man patiko, nors tokio įspūdžio kaip "Ledo ir ugnies" serija nepadarė. Turbūt tai ir trukdo įvertinti tinkamai šią knygą, nes joje mažiau veiksmo, veikėjai ne tokie įvairialypiai ir žiaurūs. Bet pats rašymo stilius...

Knyga man patiko, nors tokio įspūdžio kaip "Ledo ir ugnies" serija nepadarė. Turbūt tai ir trukdo įvertinti tinkamai šią knygą, nes joje mažiau veiksmo, veikėjai ne tokie įvairialypiai ir žiaurūs. Bet pats rašymo stilius tas pats, kas ir žavi skaitytoją jau pamilusį autorių.

Šeštoji serijos "Kliftonų kronikos" knyga.
Įtempto siužeto, beproto įtraukianti, su aiškiais "blogiukų" ir "geriukų" personažais knyga. Gal kiek sunkoka susigaudyti laiko atžvilgiu, nes kartais pasakojami įvykiai vyksta po...

Šeštoji serijos "Kliftonų kronikos" knyga.
Įtempto siužeto, beproto įtraukianti, su aiškiais "blogiukų" ir "geriukų" personažais knyga. Gal kiek sunkoka susigaudyti laiko atžvilgiu, nes kartais pasakojami įvykiai vyksta po kelių dienų, o kiti - po kelių metų. Veikėjų kartos po truputį keičiasi, tačiau simpatijos tam tikriems veikėjams išlieka.
Autoriaus talentas - neišsenkantis.

5 iš 5. O dabar, kodėl...

1. Nuostabus rašymo stilius. Šią skaičiau angliškai, tad negaliu laiduoti už galutinį išverstą produktą, tačiau vargu ar tai galėjo pakenkti J.K.Rowling stiliui. Ji tikra metaforos meistrė,...

5 iš 5. O dabar, kodėl...

1. Nuostabus rašymo stilius. Šią skaičiau angliškai, tad negaliu laiduoti už galutinį išverstą produktą, tačiau vargu ar tai galėjo pakenkti J.K.Rowling stiliui. Ji tikra metaforos meistrė, puikiai perteikia pačias įvairiausias situacijas, o jos knygos nuolat verčia mane konsultuotis su žodynu, kas tikrai tikrai puiku.
2. Keistuoliai veikėjai. Tik tokia pakvaišusi rašytojai, kuriai vargu ar reikia jaudintis, kad nukris sėkmės arkliukui nuo nugaros, gali sukurpti kiek nevalyvą, vienakojį pagrindinį veikėja, mielą, bet jau pažadėtą (ha...) jo sekretorę ir daugybę kitų sunkiai mėgstamų veikėjų, kurie nepaisant visko pritraukia skaitytojo dėmesį savo tikroviškumu.
3. Išskirtinis humoro jausmas (galbūt tas žymusis britų humoras..?).
4. Kuliminacija. Tikra staigmenėlė. Kaip ir buvau įspėta įvairiausių recenzijų ir komentarų apie šią knygą, didžioji dalis tikrai buvo kiek ištęsta ir pripildyta tyrimo detalių bei panašių smulkmenų. Bet, come on, čia gi detektyvas, net ne koks trileris ar siaubo romanas - detektyvas. Mano lūkesčius pateisino visiškai, o ir pabaiga buvo tikrai šokiruojanti, negalėjau atsitraukti.
5. Niekaip nesugalvojau adekvačios penktosios priežasties, tad tiesiog sakykim, kad Kormorano Straiko istorija tikrai viena iš tų ''užkabinančių'', nekantrauju pradėti antrąją.

Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V....

Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V. Landsbergio knygą "Arklio Dominyko meilė". Vos pradėjusi skaityti, negalėjau sulaikyti juoko, nesvarbu, kad tai buvo antra valanda nakties ir visi šeimos nariai seniausiai jau miegojo, ir galbūt sapnavo savąją rugiagėlių pievą, kurios ieškoti keliavo arklys Dominykas; negalėjau ir atsitraukti, nes taip gražiai ir vaikiškai buvo pasakojama apie gėlės ir gyvūno meilę vienas kitam. Todėl, kol kiti sapnavo savo spalvotus sapnus, aš leidausi su baltuoju ristūnu į jo ilgą kelionę. Skaičiau ir gėrėjausi autoriaus išmintimi kaip jis vaikiškai, bet kartu ir šiuolaikiškai bando vaikams paaiškinti, o tuo pačiu atsakyti į jiems rūpimus klausimus, tiesiog jų neužduodant. Manau, kad ši knygelė yra puiki mokomoji priemonė vaikams norint paaiškinti, kas yra meilė ir kokia ji gali būti, kaip svarbu pirmiausia išklausyti vienas kitą, o tik po to prieštarauti, kaip svarbu vienas kitu rūpintis ir jam padėti. Ši knyga man buvo tarsi nuotykis, į kurį leisdavausi vaikystėje, skaitydama bet kokią nuotykių knygą. Tik šį kartą tą nuotykį jau patyriau būdama suaugusi, bet vis dar dažnai mintimis nuklysdama ten, kur buvo smagu ir gera. Tad beskaitydama šią vaikišką knygą aš pakilau aukščiau savo svajonių ir sklandžiau tarsi paukštis. Matyt iš to ir atsirado toks posakis: "Kiekvienas iš mūsų gali būti kaip paukštis, svarbu nevaržyti savo svajonių, tada vieną dieną ir pats pakilsi". Aš pakilau, tad nebijokite pakilti ir Jūs :)