Tai pirmoji mano perskaityta šios autorės knyga. Istorija savotiškai įdomi ir lengvai skaitoma, turi šiokių tokių detektyvinių elementų. Vis dėlto pati idėja pasirodė labiau simbolinė nei reali. Nesu tikra, ar supratau...

Tai pirmoji mano perskaityta šios autorės knyga. Istorija savotiškai įdomi ir lengvai skaitoma, turi šiokių tokių detektyvinių elementų. Vis dėlto pati idėja pasirodė labiau simbolinė nei reali. Nesu tikra, ar supratau knygą taip, kaip stengėsi ją perteikti autorė, bet laikydama šią istoriją metafora, galiu pasakyti, kad tai puikus samprotavimas apie meilę, grožį ir nusikaltimą.

Esu perskaičiusi ne vieną šios autorės knygą, tačiau ši knyga man nelabai patiko, turėjau prisiversti, kad perskaityčiau iki galo, nesužavėjo ir pati istorija, trūko man joje įvairių detalių, paaiškinimų kai kuriose...

Esu perskaičiusi ne vieną šios autorės knygą, tačiau ši knyga man nelabai patiko, turėjau prisiversti, kad perskaityčiau iki galo, nesužavėjo ir pati istorija, trūko man joje įvairių detalių, paaiškinimų kai kuriose vietose. Tiesiog labai labai nusivyliau, žinant kaip jos knygos gali traukte įtraukti į istoriją.

Turiu prisipažinti, kad skaičiau šią knygą paveikta tam tikros reklamos (turiu galvoje statomą filmą, pripažinimą pasaulyje ir panašiai). Nepasakyčiau, kad nusivyliau - pasakojimas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau,...

Turiu prisipažinti, kad skaičiau šią knygą paveikta tam tikros reklamos (turiu galvoje statomą filmą, pripažinimą pasaulyje ir panašiai). Nepasakyčiau, kad nusivyliau - pasakojimas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau, mano nuomone, labiau skirtas užsieniečiams kaip Lietuvos istoriją pristatantis kūrinys. Turiu galvoje, kad mums, lietuviams, trėmimo laikotarpis yra labai jautrus ir net sakralus, o ši knyga parašyta labiau populiariuoju stiliumi. Manau, dėl to šis kūrinys ir yra taip puikiai įvertintas pasaulyje.

Egziuperi pažinojau tik dėl jo garsaus kūrinio Mažasis princas, kuris tikrai yra nuostabus ir vertas dėmesio tiek jaunam, tiek senam. O dabar štai paėmiau į rankas ir jau perskaičiau kitus du jo kūrinius - Karo lakūnas ir...

Egziuperi pažinojau tik dėl jo garsaus kūrinio Mažasis princas, kuris tikrai yra nuostabus ir vertas dėmesio tiek jaunam, tiek senam. O dabar štai paėmiau į rankas ir jau perskaičiau kitus du jo kūrinius - Karo lakūnas ir Pietų paštas. Pasakysiu atvirai, jie manęs nesužavėjo ir nepalietė taip, kaip Mažasis princas.

Abiejų kūrinių veiksmas sukosi apie lakūnus ir skrydžius. Karo lakūnas kupinas skrydžio momentų, bendravimo su komanda ir daug daug gilių pamąstymų, kurie ne tik buvo per daug filosofiški, bet ir per dažnai nukrypdavo nuo temos. Todėl skaityti buvo ypač sunku ir net nesusigaudžiau, apie ką skaitau. Labai priminė šiuolaikiškus kūrinius, kuriuose naudojama sąmonės srauto technika, kurios aš ypač nemėgstu ir nesuprantu.

Pietų paštas buvo šiek tiek kitoks ir geresnis tuo, kad jame buvo meilės linija, gražūs ir svaigūs romantiški aprašymai. Nors jų ir nesupratau, kas su kuo ir kodėl buvo kartu ar nebuvo, tačiau bent jau praskaidrino pasakojimą kažkas įdomesnio nei skrydžių ir skraidymų aprašymai.

Bendras įspūdis - kūrinys tiesiog ne man. Nieko jame sau neradau, nes mėgstu istorijas, kuriose viskas dėstoma aiškiai, nuosekliai ir įdomiai. Nors nesigailiu perskaičiusi visą knygą, tačiau antrą kartą jos atsiversti nenorėčiau.

Na va, įveikta ir trečia dalis :) Keista ši serija ir įdomi, fantastiniai dalykai maišosi su realiais, didelė apimtis, daug veikėjų... Didžiausia problema buvo ta, kad knygas nebuvo galima skaityti iš karto, o po vieną,...

Na va, įveikta ir trečia dalis :) Keista ši serija ir įdomi, fantastiniai dalykai maišosi su realiais, didelė apimtis, daug veikėjų... Didžiausia problema buvo ta, kad knygas nebuvo galima skaityti iš karto, o po vieną, laukiant kol po kokio pusmečio ar metų bus išleista kita. Prisimiršdavo kai kurie dalykai, ypač pirmosios knygos, nes ji buvo visai kitokia. Antroji ir trečioji jau turi visus tuos pačius veikėjus, jau ir bendras vaizdas aiškėja, o pirmojoje buvo daug keistų ir tuo metu nesuprantamų įvykių, veiksmų... Nepaisant to, labiausiai man ir patiko pirmoji dalis - ji kažkokia nenuspėjama. Bet dėmesio vertos visos trys dalys :)

Kadangi lietuvių autorės romanas duodu 5⭐️ Labai įdomus siužetas, tikrai knygos pavadinimas labai atitinka jos turinį. Kiek pagundų, koks gali būti silpnavalis, kerštingas, kaip derėtų vertinti šeimą. Šiaip knygos gale...

Kadangi lietuvių autorės romanas duodu 5⭐️ Labai įdomus siužetas, tikrai knygos pavadinimas labai atitinka jos turinį. Kiek pagundų, koks gali būti silpnavalis, kerštingas, kaip derėtų vertinti šeimą. Šiaip knygos gale pasitvirtino patarlė: ,,lazda turi du galus"

Kartais, kai nežinai ką skaityti arba tiesiog "pavargsti" nuo suaugusiųjų knygų, geriausias sprendimas būna vaikų knygos. Šį kartą aš nepasikuklinau ir pasiėmiau praėjusių metų geriausios vaikų knygos autoriaus Selemono...

Kartais, kai nežinai ką skaityti arba tiesiog "pavargsti" nuo suaugusiųjų knygų, geriausias sprendimas būna vaikų knygos. Šį kartą aš nepasikuklinau ir pasiėmiau praėjusių metų geriausios vaikų knygos autoriaus Selemono Paltanavičiaus knygą "Maži ežiuko sapnai". Dirbdama knygyne dažnai prie šios knygos stabtelėdavau pavartyti ir pasigėrėti tomis ryškiomis, gražiomis iliustracijomis, kurios tiesiog prašyte prašosi būti peržvelgtos, o pačios istorijos - perskaitytos. Ir tikrai neklydau, vos atvertusi pirmą, dar spaustuvės dažais kvepiantį puslapį, savo mintims leidau nuklysti į vaikystę, kai mano superherojai gyveno knygose, kai didžiausi nuotykiai buvo išgyvenami kiekviename puslapyje. Turbūt po tokio ilgo tarpo, 25 -erių metų pertraukos, vaikišką knygą skaičiau garsiai, nes leidau sau įsijausti į knygos istorijas, smagiai balsu nusijuokti ir net skaityti su intonacija, kaip ir buvau mokoma mokytojų pradinėse klasėse. Prisipažinsiu, kad skaitant lakstė šiurpuliukai ir buvo taip gera skaityti šią knygutę, kad nesinorėjo padėti į šoną ir skaityti vis toliau. Žavėjausi autoriaus išmone, kaip gražiai ir subtiliai moka perteikti tą emociją pasakojant apie sapnus, kuriuos sapnuoja ežiukas, kaip lyg dailininkas vaizduoja gamtos grožį bei jos gyventojus. Atrodo viskas taip tikroviška, kad pats užsimanai padėti galvą ant kažko minkšto ir susapnuoti tuos spalvotus, vaikiškus sapnus. Džiaugiuosi, kad ši knyga buvo įvertinta ir gavo apdovanojimą, nes ne tik vaikams, bet ir suaugusiems ji suteikia galimybę pasidairyti po sapnų pasaulį, sužadinti vaizduotę turint omenyje, kad kartais ko negalime turėti, visada juk galime susapnuoti :)

Geresnė nei tikėjausi. Nors įsibėgėjo lėtokai, bet paskui buvo tikrai įdomu. Buvo pereitas visas 8 ypatingu seserystės ryšiu sujungtų merginų gyvenimas. Šiaip istorija įtraukianti, charakteriai įdomūs, bet kai kurie...

Geresnė nei tikėjausi. Nors įsibėgėjo lėtokai, bet paskui buvo tikrai įdomu. Buvo pereitas visas 8 ypatingu seserystės ryšiu sujungtų merginų gyvenimas. Šiaip istorija įtraukianti, charakteriai įdomūs, bet kai kurie įvykiai, poelgiai, mirtys ne itin pagrįsti. Kažkas nutinka, bet nenurodoma įtikinamų priežasčių. Tas šiek tiek erzino, na, bet šiai tikrai buvo malonu skaityti. Beje, pasirodo Almos Alexander aprašoma moterų slapta kalba dzin-šei Kinijoje iš tiesų ilgai egzistavo. Tada ji vadinosi rušu. Ji ką tik išnyko arba netrukus išnyks - knygos parašymo metu paskutinė jos mokėtoja jau buvo senelė.

Tikiuosi perskaityti ir antrąją dalį. Čia istorija vystoma po keturių šimtų metų, ar tai XVII, ar XVIII a. šalyje, panašioje į Kiniją :)

Labai brauniška knyga, "sukalta" pagal rašytojos rašomą standartą. Bet jei nepatinka, juk neskaitai, ar ne :) kartais man Sandros knygose kartojasi tam tikri dalykai, bet ji vis tiek sugeba išlaikyti įtampą iki galo ir visus...

Labai brauniška knyga, "sukalta" pagal rašytojos rašomą standartą. Bet jei nepatinka, juk neskaitai, ar ne :) kartais man Sandros knygose kartojasi tam tikri dalykai, bet ji vis tiek sugeba išlaikyti įtampą iki galo ir visus aiškumo taškus sudeda tik paskutiniuose puslapiuose.