Šis romanas tai legendinio Samuel Shem kūrinio "Dievo namai" tęsinys. Šį kartas veiksmas persikelia į psichiatrijos ligoninę ir praskleidžia, kas vyksta ten, kai duris uždaro pacientai. Kodėl veiksmas vyksta būtent čia? Ogi...

Šis romanas tai legendinio Samuel Shem kūrinio "Dievo namai" tęsinys. Šį kartas veiksmas persikelia į psichiatrijos ligoninę ir praskleidžia, kas vyksta ten, kai duris uždaro pacientai. Kodėl veiksmas vyksta būtent čia? Ogi todėl, kad pagrindinis veikėjas Rojus Bašas jau pirmojoje dalyje nusprendė būti psichiatru. Jis tikėjo, jog kasdien padės žmonėms, spręs jų problemas ir kiekviena diena bus kupina laimėjimų ir pasiekimų. Deja, dirbdamas ten jis vos per plauką netapo pacientu. Tačiau iki to nutiko daugybė dalykų.

Pirmiausia, kūrinys pradedamas tragišku įvykiu - nusižudo Rojaus rezidentūros vadovas Aikas. Žmogus, kurį pacientai ir bendradarbiai nuolat matė besišypsantį, trykštantį geromis emocijomis ir atvirą. Na, bent jau taip buvo manoma. Turbūt galite įsivaizduoti, jog vieno iš psichiatrų nusižudymas neteikia garbės Vargo kalnui, todėl viešai teigiama, jog Aikas Vaitas mirė nuo... nepagydomos ligos. Kokios? Į šį klausimą neatsakoma. Rojaus galvoje vėl ima kauptis juodi debesys su daugybe klausimų: kas? kur? kodėl niekas nekalba? kaip suprasti? ką daryti? kaip padėti žmonėms? Atsiranda Malikas, ypatingasis veikėjas, saulės spindulėlis tarp blogio debesų. Jis turi savą sistemą ir savus metodus. Jie beveik tokie pat, kaip ir "Dievo namuose" - būtina nesikišti į žmogaus gyvenimą, tiesiog leisti jam išsikalbėti, ir svarbiausia, būti žmogumi.

Kad ir kaip būtų gaila, psichiatrų - žmonių šioje įstaigoje nėra daug. Tiesa sakant gal vienas ar du. Kiti stengiasi tik kuo daugiau pasipelnyti. O tai tikrai nereiškia, jog žmogų reikia išgydyti. Ne, jie maitinami vis kitokiais "vaistų kokteiliais", jai manipuliuojama ir stengiamasi pacientus kuo greičiau išvaryti iš proto. O jeigu atsiranda teisuolių, kurie trokšta gydyti, jais ima manipuliuoti vyresni ir labiau patyrę vadovai. Pabandykite įsivaizduoti, ar galėtumėte atsilaikyti prieš žmogų, kuris žino viską apie jūsų psichinę būseną, puikiai jus perpranta ir žino, ką ir kada darysite? Negalėtume, todėl nereikia stebėtis, jog nepavyko ir Rojui. Na, bent jau iš pradžių... Juk vis dėlto šiuose ''namuose'' dar yra Malikas.

Visiškai nereali knyga! Iš pradžių akį patraukė neįprastas viršelis. Paskui paskaičiau keletą atsiliepimų. Ir užsinorėjau. Pasisekė- gavau dovanų. O tada jau pradingau porai dienų- sunku buvo atsitraukti nuo tokių...

Visiškai nereali knyga! Iš pradžių akį patraukė neįprastas viršelis. Paskui paskaičiau keletą atsiliepimų. Ir užsinorėjau. Pasisekė- gavau dovanų. O tada jau pradingau porai dienų- sunku buvo atsitraukti nuo tokių nuotykių.

Šimtametis Alanas, įsikūręs senelių namuose, savo jubiliejaus dieną nusprendžia, kad laikas kažką pakeisti. Tad, kol kiti ruošiasi švęsti jo gimtadienį, tyliai išsliūkina pro langą. Regis, kur gi pabėgs senučiukas, apsiavęs tik šlepetėmis? O ir koks greitis pas tokį ilgaamžį. Bet Alanas, pasirodo, ne šiaip senukas. Ir toli gražu nepanašus į mums įprastus senjorus. Visai netyčia jis sugeba pavogti lagaminą su daaaug milijonų, pakeliui sutikti įdomių žmonių, po savęs palikti bent keletą lavonų, apmauti (ir ne vieną kartą) policiją bei gaują nusikaltėlių, kurie taip pat įsitraukia į Alano ir milijonų medžioklę.

Knygoje lygiagrečiai su pabėgimo nuotykiais pasakojama ir Alano gyvenimo istorija. Pasirodo, jis ne šiaip sau vyrukas- per nuotykių kupiną gyvenimą sutiko gausybę įdomių, šaunių, pavojingų žmonių (ko verti vien žiauriausi diktatoriai!), sprogdino bombas kare (tiesa, prieš tai susprogdinęs šį bei tą prie savo gimtųjų namų), keliavo iš šalies į šalį stebindamas ne vieną svarbų asmenį. Ir turbūt tūkstantį kartų vos per plauką išvengė mirties.

Pasakojimas įtraukia taip, kad sunku padėti knygą į šalį. Stebiesi, jaudinies, kvatoji iki ašarų. O iš galvos vis neišlenda mintis- ar Alanas kiek kuoktelėjęs, ar tiesiog be galo optimistiškas?

Jei kiekvienas turėtų bent kruopelę to gyvenimo džiaugsmo, naivumo ir optimizmo kaip šis šimtametis, gyvenimas tikrai būtų gerokai gražesnis :)

Naomi Oreskes yra viena pirmaujančių pasaulio mokslo istorikių (History of Science). Jos tyrimai išryškino atotrūkį tarp dabartinių mokslo atradimų ir tų, pateiktų žiniasklaidoje, kurie neretai klaidina visuomenę,...

Naomi Oreskes yra viena pirmaujančių pasaulio mokslo istorikių (History of Science). Jos tyrimai išryškino atotrūkį tarp dabartinių mokslo atradimų ir tų, pateiktų žiniasklaidoje, kurie neretai klaidina visuomenę, pateikiant nepagrįstai klaidingą/melagingą informaciją. Suvienijusi jėgas su Erik M. Conway, jiedu išleido akis atveriančią knygą "Merchants of Doubt".

Šiai dienai mokslininkai vieningai sutaria, jog klimatas šyla ir jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų sumažinti CO2 emisiją, iki 2100 metų vidutinė metinė oro temperatūra gali pakilti 1.5-6 laipsniais Celsijaus. Tai reiškia, jog tam tikrose pasaulio vietose gali šiek tiek atvėsti, tuo tarpu, kitose temperatūra pakilti gerokai aukščiau vidurkio. Tokie temperatūros pasikeitimai neabejotinai turės didelės (vietomis pražūtingos?) įtakos ištisoms ekosistemoms, gėlo vandens atsargoms, derliui, jūros lygio kilimui, ozono sluoksnio irimui, rūgščių lietų susidarymui ir t.t. Visi šie veiksniai neigiamai paliestų žmoniją, sumažinant galimybes ižgyventi dėl klimatos kaitos poveikio užlietose, sausringose, nederlingose vietose.

Klimato kaita, globalinis atšilimas, rūgštūs lietūs, ozono sluoksnio irimas yra tik kelios temos, kurios atkreipė autorių dėmesį...Kitos yra, rodos, visai nesusiję, kaip tabako sukeliamas plaučių vėžys, pasyvaus rūkymo žala (kuomet rūkančio žmogaus įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia kitas žmogus+tiesiogiai smilkstančius dūmus nuo cigaretės). Visas šias temas vienija keli pasaulyje labai gerai užsirekomendavę asmenys: R.Jastrow dirbęs NASA, fizikai F.Seitz ir B.Nierenberg savo karjerą padarę kuriant atominius ginklus, F.Singer dirbęs National Weather Satellite Service. O jų tiesioginis indėlis yra metų metus skleidžiama klaidinga informacija ir neigimas viso, kas yra per keliasdešimt metų ištyrinėta ir pagrįstai patvirtinta tūkstančių mokslininkų. Šie keli asmenys vykdė tyrimus, publikavo straipsnius prestižiniuose žurnaluose nutylint, iškreipiant faktus arba pateikiant melagingus. Įdomiausia tai, jog šių asmenų 'tyrimai' buvo finansuojami tabako kompanijų. Anot jų (kompanijų), jei žmogų kamuoja dvejonės ir nėra 100 procentų patvirtinta, jog, pavyzdžiui, rūkymas nesukelia plaučių vėžio, vadinasi, žmogus visada pasirinks lengvesnį kelią ir rūkys nedvejodamas. Toks yra ir visų kitų knygoje aptartų temų moralas - niekas niekada nesiims jokių veiksmų, kol kils abejonių ir daugelį metų šiems keliems asmenims, priėjusiems net iki Baltųjų Rūmų, pavyko išlaikyti abejones žmonių galvose...

Man labai patiko vienas pavyzdys, pateiktas knygos gale apie namo pirkėją. Jei nori nusipirkti namą, tu samdaisi patikimą, savo sritį išmanantį, užsirekomendavusį ekspertą ir klausi jo nuomonės. Neklausai savo šeimos narių, kaimynų, dėdžių, tetų ir pan. Taip ir šioje knygoje. Jie buvo užsirekomendavę, gerai žinomi net ir Amerikos prezidentui, patikimi, nes uoliai vykdė pareigas slaptuose kariniuose projektuose, tačiau ar išmanė tai, ką publikavo moksliniuose straipsniuose - čia jau klausimas...

Knygoje surinkta keliasdešimties metų istorija ne tik iš tabako kompanijų archyvų, bet ir iš universitetų bibliotekų Kalifornijoje, San Fransiske, padedant daugybei mokslininkų sudėlioti faktus. Knyga neabejotinai verta dėmesio ir įtraukianti, nors nėra legva skaityti dėl faktų ir pavardžių gausos. Glaustesnės informacijos galima pasiskaityti (angliškai) Merchants of Doubt puslapyje http://www.merchantsofdoubt.org/index.html. Įdomaus skaitymo!

Galima sakyti, kad tai knyga, kurioje pateikiamos dviejų gyvenimų istorijos. Viena pasakojama dabar, o kita - iš rastų slaptų dienoraščių. Abu šiuos skirtingų moterų gyvenimus sieja tas pats vyras (-ai). Ši knyga gvildena ne...

Galima sakyti, kad tai knyga, kurioje pateikiamos dviejų gyvenimų istorijos. Viena pasakojama dabar, o kita - iš rastų slaptų dienoraščių. Abu šiuos skirtingų moterų gyvenimus sieja tas pats vyras (-ai). Ši knyga gvildena ne vieną skaudžią tematiką: paauglės bėgimas iš namų dėl patėvio, sunkus mėginimas įsitvirtinti didmiestyje, kai padėtis tokia beviltiška, jog tenka paminti savo moralės principus, apie likimo siųstus išbandymus, kai esi priverstas iš naujo įvertinti save, savo galimybes ir kiek jos nuo šiol dera prie buvusių lūkesčių. Šalia visų šių klausimų pats pagrindinis šioje knygoje yra ištekėjusios moters jausmai ir sunkumai kovojant su vyro mirusios pirmosios žmonos "šmėkla", nes tai ir buvo moteris, kurią jis mylėjo... Knygoje ir porą netikėtų posūkių, kurie sukelia didelį netikėtumą ir jau tada nuo knygos nesinori atsiplėšti.

Nuotykiai, nuotykiai- jų pilnas mūsų gyvenimas.Taip ir Greetsen knygose, nusikaltimai šiurpinantys ne tik pobūdžiu, bet ir atlikimo maniera."Pameistrys " nebloga knyga, bet kadangi pirma dalis" Chirurgas" buvo įdomesnė, tai...

Nuotykiai, nuotykiai- jų pilnas mūsų gyvenimas.Taip ir Greetsen knygose, nusikaltimai šiurpinantys ne tik pobūdžiu, bet ir atlikimo maniera."Pameistrys " nebloga knyga, bet kadangi pirma dalis" Chirurgas" buvo įdomesnė, tai pradžioje nesiskaitė, vėliau pamažu įsitraukiant į siužetą, jau gali atspėti ką rasi toliau.Taigi ypatingo susidomėjimo nesukėlė, skaitai ir tiek.Kas skaitys ją vieną, kaip atskirą knygą, bus tikrai įdomu.

J.CH.Grange detektyvai skiriasi nuo kitų šio žanro rašytojų kūrinių, juos sunkiau skaityti, bet mane jie žavi tuo, kad tai ne tik aprašymai -kas , kur , kada ir ką užmušė, ir dar dėl kokių priežaščių, bet tai įdomiai...

J.CH.Grange detektyvai skiriasi nuo kitų šio žanro rašytojų kūrinių, juos sunkiau skaityti, bet mane jie žavi tuo, kad tai ne tik aprašymai -kas , kur , kada ir ką užmušė, ir dar dėl kokių priežaščių, bet tai įdomiai supintos istorijos pasinaudojant istoriniais faktais, nuo seno išlikusiais mitais apie velnią, jo užmačias, pomirtinę žmogaus būseną(esant komoje).Čia ji vadinama , neišvengiamos mirties patirtimi, kurios metu buvo bendraujama ir su velniu. Sudarius su juo sandėrį- visiškas pagijimas po komos, be pasekmių, o kodėl gi ne? Juk nė vienas nežinome kas dedasi už sąmonės ribų?Taip skaitant visą knygą, gali priimti turinį kaip rimtą dalyką, o gali traktuoti kaip mistiką.Bet vienas dalykas tikrai aiškus-skaitosi labai gerai.Pabaiga intriguojanti, nors kai ką nuspėti galima ir anksčiau.Kaip ir daugumoj detektyvų ir čia randama keršto, sąskaitų suvedinėjimo, na bet ir kasdieniam gyvenime tai yra neišvengiama, šioje knygoje tai vadinama Dievo kova prieš Velnią.Siūlyčiau paskaityti visiems, tikrai nenusivilsite.

Ayaan Hirsi Ali - tai žiburys ieškant įkvėpimo, tai šviesa tunelio gale ieškant supratingumo, tai ramstis ieškant stiprybės.

Biografija. Visų pirma, "Bedievė" - tai biografinis pasakojimas apie mergaitę, kilusią iš...

Ayaan Hirsi Ali - tai žiburys ieškant įkvėpimo, tai šviesa tunelio gale ieškant supratingumo, tai ramstis ieškant stiprybės.

Biografija. Visų pirma, "Bedievė" - tai biografinis pasakojimas apie mergaitę, kilusią iš Somalio, ir apie moterį, kuri sugebėjo nusitiesti sau kelią iki Belgijos parlamento rūmų. Skaitant šią istoriją nestokojau jausmų ir įspūdžių įvairovės: nuo atvėpusio žandikaulio iš nuostabos, kokių atsilikusių, žiaurių ir nehumaniškų 'normų' apsuptyje Ayaana užaugo, iki skėsčiojimo rankomis visiškai pritariant dvasiškai ir protiškai užaugusios Ayaanos mintims.

Supratingumas. Nuostabu, kiek daug viena knyga gali suteikti. Kai sklandydama šios knygos puslapius supratau, jog milijonus žmonių pavergtus (o taip, šis žodis tikrai čia pritinka) islamo religijos reikia ne smerkti, ar dar blogiau - atsukti jiems nugaras, o suprasti, kad jie yra įkalinti tūkstančių metų senumo taisyklių rėmuose, kurie kalami aplink akiratį nuo pat vaikystės (ir tik pabandyk nors vieną vinį ištraukti!), ir dar daugiau - padėti jiems išsivaduoti iš supančių pančių, pamažu atskleisti tiesą ir leisti patiems suvokti praeitį ir nuostabią laukiančią ateitį, kur žmonės gali būti lygūs ir laisvai mąstantys, kai visa tai supratau, mane apėmė toks palengvėjimas ir džiaugsmas, kokį tik taip asmeniškai papasakotos istorijos gali suteikti.

Stiprybė. Man, turinčiai dvi vakarietiškas akis, išties sunku įsivaizduoti, ką Ayaanai teko patirti. Svarbiausia - tai tik viena istorija, o tokių juk tūkstančiai. Vaikystėje kentėti nuolatinius smūgius nuo savo pačio mylimiausio žmogaus - motinos, rankos, kęsti savo paties brolio pažeminimus, ištisus mėnesius nematyti savo tėvo, būti mokytojo primuštai vos ne iki mirties slenksčio, būti smerkiamai už savo minčių išsakymą, priimti sprendimus, kurie nuspręsti už tave ir po viso to sugebėti žvelgti į gyvenimą su degančiomis akimis, optimizmu ir noru padėti kitiems - tikrai abejoju ar sugebėčiau, manau, kalbu už daugelį.

Akibrokštas. Jei knygą siesime su jos pavadinimu, šios istorijos kulminacija - garsiai ištarti žodžiai: "Aš nebetikiu dievu." Aš nebetikiu taip pat, tačiau aš neužaugau itin religingoje šeimoje, ėjimas į bažnyčią nebuvo akcentuojamas mūsų šeimoje o ir pasakiusi, kad supratau, jog dievo nėra, didelio dėmesio nesusilaukiau. O štai Ayaana dėl savo nuosprendžio gyvena sargybinių apsuptyje, nes grasinimai mirtimi nenustoja jos siekti. Na, grasinimų ji susilaukia ne visai dėl to, kad yra bedievė, o dėl kai kurių islamo skelbiamų tiesų viešo peikimo, tačiau tai perskaitysite jau patys.

Jausmai. Tiesą sakant, pati neesu nei jautri, nei jausminga, tačiau jei ši istorija nepalies jokios jūsų širdies kertelės ir neprivers susimąstyti, nuoširdžiai sakau - paklauskite savo tėvų ar jūs iš šios planetos.

Apie priverstinį buvimą su kitu, kai nebesupranti, ar apskritai kas nors buvo bendra, ir jauti, kad negali nei pasilikti, nei paleisti. Pasilieki, nes vienatvė ir buvimas su savimi gąsdina, ir po tiekos visokių mandagybių,...

Apie priverstinį buvimą su kitu, kai nebesupranti, ar apskritai kas nors buvo bendra, ir jauti, kad negali nei pasilikti, nei paleisti. Pasilieki, nes vienatvė ir buvimas su savimi gąsdina, ir po tiekos visokių mandagybių, malonybių, nutylėjimų ir nuoskaudų nebėra ryžto viską pradėt iš naujo.

Pjesių veikėjai arba juda labai mažai, arba jų judesiai sukaustyti ir netikslingi. Panaši ir jų kalba. Tikriausiai panašus ir gyvenimas.

Geriau neskaityti aiškaus siužeto ir laimingų pabaigų mėgėjams.

Sunkiai skaitoma knyga. Iš pradžių pastato į akistatą su faktu, kad teks mirti. Nieko čia nauja, tik kad kasdien apie tai negalvoji. O čia tenka skaityti ir galvoti, dalį laiko praleidžiant su nepagydomai sergančiaisiais...

Sunkiai skaitoma knyga. Iš pradžių pastato į akistatą su faktu, kad teks mirti. Nieko čia nauja, tik kad kasdien apie tai negalvoji. O čia tenka skaityti ir galvoti, dalį laiko praleidžiant su nepagydomai sergančiaisiais vėžiu, kurių dalis tik sužinoję diagnozę įgavo drąsos rinktis, spręsti, būti, gyventi. Norom nenorom į galvą smelkiasI mintis, kad nežinia kada teks mirti ir pačiai. Kad ir rytoj. Arba šiandien.

Ir taip per visą knygą - beskaitant vis įsismelkia ne visada malonios mintys apie save, savo gyvenimą, savo pasirinkimus ir savo santykius. Norisi kažką keisti, bet negi dabar taip imsi ir vienu lengvu mostu atsisakysi galimybės kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, minčių apie savo neeilinį išskirtinumą ar vilties, kad koks nors žmogus ar įvykis gali iš pagrindų viską pakeist į gerą pusę? Negi va taip lengvai imsi ir tapsi suaugusiu žmogumi?

Kas guodžia - kad gyvenime nėra jokios prasmės nei ta, kurią suteikiame. Ir kad suteikti tą prasmę savo gyvenimui niekada nėra vėlu. Net ir prieš mirtį.

Harper Lee vienintelis romanas "Nežudyk strazdo giesmininko" - šilta, jauki ir šviesi knyga apie vaikystę, pirmasias pamokas siekiant pažinti šį didelį, margą ir, deja, ne visuomet teisingą pasaulį.

Pirmieji knygos...

Harper Lee vienintelis romanas "Nežudyk strazdo giesmininko" - šilta, jauki ir šviesi knyga apie vaikystę, pirmasias pamokas siekiant pažinti šį didelį, margą ir, deja, ne visuomet teisingą pasaulį.

Pirmieji knygos puslapiai nukelia skaitytoją į XX a. pradžios mažą miestelį Alabamoje. Aštuonmetė mergaičiukė Džina (arba tiesiog "Paukštelis"), jos kiek vyresnis brolis Džemis ir draugas Dilas džiaugiasi šiltomis vasaros dienomis ir bando išsiaiškinti šiurpą keliančio kaimynų namo paslaptis, kur gyvena Baubas Redlis, tėvo prirakintas grandinėmis. Paukštelis nuoširdžiai, tiesiai, be užuolankų pasakoja apie mažus vaikus žygius, pirmasias dienas mokykloje, sutiktus žmones ir savo tėtį advokatą Atikų, kuris su didele meile ir kantrybe moko vaikus suprasti ir neteisti, patylėti, kai to reikia, visad būti teisingais, sąžiningais bei pakelta galva susitaikyti su visomis nesekmėmis bei patyčiomis.

Tačiau, svarbiausia pamoka tampa pagarbos žmogui, neatsižvelgiant į rasę, udgymas. Ramų vaikų gyvenimą sukrečia skandalinga byla - juodaodis kaltinamas išprievartavęs baltąją. Advokatas Atikus gindamas žmogų, kaltą vien tik tuo, kad gimė juodaodžiu, išdrįsta stoti prieš beveik visą priešiškai nusiteikusį miestelį. Šis įvykis parodo vaikams, kad ne viskas gyvenime vyksta garbingai ir kartu atskleidžia, kas yra drąsa, sąžiningumas, teisingumas. Pro vaikų akis nepraslysta neteisybė, suaugusiųjų veidmainiškumas ir prietarai. Tai, ko dažnai suaugusieji nebenori, o gal ir nebegali matyti. Pasirodo, kad ir vaikai gali pamokyti suaugusius...

Taigi, iš pirmo žvilgsnio paprastame romane, gimsta nepaprasta istorija, ne tik primenanti nesenstančias vertybes, bet žavinti savo tikrumu, atskleidžianti, kad į viską pažvelgus paprasčiau, pasaulis atrodytų daug šviesenis. Tereikia daugiau šilumos ir supratimo.