Ayaan Hirsi Ali - tai žiburys ieškant įkvėpimo, tai šviesa tunelio gale ieškant supratingumo, tai ramstis ieškant stiprybės.

Biografija. Visų pirma, "Bedievė" - tai biografinis pasakojimas apie mergaitę, kilusią iš...

Ayaan Hirsi Ali - tai žiburys ieškant įkvėpimo, tai šviesa tunelio gale ieškant supratingumo, tai ramstis ieškant stiprybės.

Biografija. Visų pirma, "Bedievė" - tai biografinis pasakojimas apie mergaitę, kilusią iš Somalio, ir apie moterį, kuri sugebėjo nusitiesti sau kelią iki Belgijos parlamento rūmų. Skaitant šią istoriją nestokojau jausmų ir įspūdžių įvairovės: nuo atvėpusio žandikaulio iš nuostabos, kokių atsilikusių, žiaurių ir nehumaniškų 'normų' apsuptyje Ayaana užaugo, iki skėsčiojimo rankomis visiškai pritariant dvasiškai ir protiškai užaugusios Ayaanos mintims.

Supratingumas. Nuostabu, kiek daug viena knyga gali suteikti. Kai sklandydama šios knygos puslapius supratau, jog milijonus žmonių pavergtus (o taip, šis žodis tikrai čia pritinka) islamo religijos reikia ne smerkti, ar dar blogiau - atsukti jiems nugaras, o suprasti, kad jie yra įkalinti tūkstančių metų senumo taisyklių rėmuose, kurie kalami aplink akiratį nuo pat vaikystės (ir tik pabandyk nors vieną vinį ištraukti!), ir dar daugiau - padėti jiems išsivaduoti iš supančių pančių, pamažu atskleisti tiesą ir leisti patiems suvokti praeitį ir nuostabią laukiančią ateitį, kur žmonės gali būti lygūs ir laisvai mąstantys, kai visa tai supratau, mane apėmė toks palengvėjimas ir džiaugsmas, kokį tik taip asmeniškai papasakotos istorijos gali suteikti.

Stiprybė. Man, turinčiai dvi vakarietiškas akis, išties sunku įsivaizduoti, ką Ayaanai teko patirti. Svarbiausia - tai tik viena istorija, o tokių juk tūkstančiai. Vaikystėje kentėti nuolatinius smūgius nuo savo pačio mylimiausio žmogaus - motinos, rankos, kęsti savo paties brolio pažeminimus, ištisus mėnesius nematyti savo tėvo, būti mokytojo primuštai vos ne iki mirties slenksčio, būti smerkiamai už savo minčių išsakymą, priimti sprendimus, kurie nuspręsti už tave ir po viso to sugebėti žvelgti į gyvenimą su degančiomis akimis, optimizmu ir noru padėti kitiems - tikrai abejoju ar sugebėčiau, manau, kalbu už daugelį.

Akibrokštas. Jei knygą siesime su jos pavadinimu, šios istorijos kulminacija - garsiai ištarti žodžiai: "Aš nebetikiu dievu." Aš nebetikiu taip pat, tačiau aš neužaugau itin religingoje šeimoje, ėjimas į bažnyčią nebuvo akcentuojamas mūsų šeimoje o ir pasakiusi, kad supratau, jog dievo nėra, didelio dėmesio nesusilaukiau. O štai Ayaana dėl savo nuosprendžio gyvena sargybinių apsuptyje, nes grasinimai mirtimi nenustoja jos siekti. Na, grasinimų ji susilaukia ne visai dėl to, kad yra bedievė, o dėl kai kurių islamo skelbiamų tiesų viešo peikimo, tačiau tai perskaitysite jau patys.

Jausmai. Tiesą sakant, pati neesu nei jautri, nei jausminga, tačiau jei ši istorija nepalies jokios jūsų širdies kertelės ir neprivers susimąstyti, nuoširdžiai sakau - paklauskite savo tėvų ar jūs iš šios planetos.