Ar tikrai pažįsti žmogų su, kuriuo gyveni?

Psichologinis Gillian Flynn romanas apie Niką ir Eimę, kurie švenčia penktąsias vestuvių metinės, ir tą dieną dingsta Eimė. Nikas apkaltinamas dėl jos dingimo. Viso tyrymo metu...

Ar tikrai pažįsti žmogų su, kuriuo gyveni?

Psichologinis Gillian Flynn romanas apie Niką ir Eimę, kurie švenčia penktąsias vestuvių metinės, ir tą dieną dingsta Eimė. Nikas apkaltinamas dėl jos dingimo. Viso tyrymo metu pamažu atskleidžiama tiesa. Viskas pasirodo tėra melas , tik gražus fasadas aplinkinių akims.

Iš pradžių palaikiau vieną, paskui, aiškėjant aplinkybėms, kitą. Galų gale, tiesiog skaičiau, nes abu veikėjai pradėjo man nepatikt. Ir pabaigą, galima sakyti, susigalvok pats, kaip prasidėjo melu, taip ir užsibaigė. Iš knygos tikėjausi daugiau. Niko pasakojimą dar galėjau skaityt, o Eimės kalba - labai buitinė, grubi pasirodė. Aišku, autorė ją tokią ir norėjo pavaizduoti. Bet tai ne ta knyga, kurią galėčiau kiekvienam rekomenduoti.

Du Meksikos poetai avangardistai - Arturas Belanas (autoriaus alter ego) ir Ulisas Lima - leidžiasi į kelionę ieškoti po revoliucijos dingusios meksikietės rašytojos Sezarėjos Tinachero. Jų klajonės, užtrukusios net dvidešimt...

Du Meksikos poetai avangardistai - Arturas Belanas (autoriaus alter ego) ir Ulisas Lima - leidžiasi į kelionę ieškoti po revoliucijos dingusios meksikietės rašytojos Sezarėjos Tinachero. Jų klajonės, užtrukusios net dvidešimt metų, nusidriekia per Meksiką, Izraelį, Paryžių, Barseloną, Los Andželą, San Franciską ir virsta tikra istorine epopėja, įtaigiai parodančia revoliucingų XX a. 8-ojo dešimtmečio Lotynų Amerikos jaunimo idealų gimtį ir žūtį.

Tai galima paskaityti knygos anotacijose. Išties, pagrindiniai veikėjai Arturas Belanas ir Ulisas Lima. Visgi pasakoja net 52 žmonės. Tad neišvengiamai atskleidžiama labai daug žvilgsnių į pasaulį. Savitai ir įvairiapusiškai jų lūpomis vertinami ir minėti poetai avangardistai.

Knyga skirta mėgstantiems įdomias keliones. Ieškantiems netradicinių vaizdų. Tai Lotynų Amerikos jaunuolių, susikūrusių į visceralinio realizmo grupę šėliojimai bei bandymas rasti poetės Sezarijos Tinachero pėdsakus. Ieškotojai - nenustygstantys bohemiško gyvenimo atstovai. Knygoje keliauji su jais ir stebi pašėlusį lėkimą gyvenimu.

Koks tas gyvenimas?

Vienam pasidėjęs kaip komedija, baigiasi tragedija, kitam - tragikomedija, dar kitam siaubo filmu, o kai kuriems misterija ar laidotuvių giesme tuštumoje. Skirtingi gyvenimo scenarijai, kuriuos vienija nors kurti. Kurti, bėgti, lėkti, gal net sudegti, bet jokiu būdu nestovėti vietoje.

Norintys patirti bolanišką šėlsmą turi perskaityti šią knygą.

Ši knyga įtraukta į mokyklinį sarašą. Tai alegorinis pasakojimas apie kiekviename iš mūsų slypinčią beribės laisvės idėją, apie tobulybės siekį, iššūkį prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmą.

Ši knyga...

Ši knyga įtraukta į mokyklinį sarašą. Tai alegorinis pasakojimas apie kiekviename iš mūsų slypinčią beribės laisvės idėją, apie tobulybės siekį, iššūkį prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmą.

Ši knyga pamoko, tam, kad pasiektum tobulybės, tu turi žinoti ko nori iš gyvenimo ir kiek aukštai gali pakilti. Įdomi knyga, kiekvienas sakinys turi paslėptą tam tikrą prasmę, kurią kiekvieną suvokiame kitaip. Įsiminė ši citata: "O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas."

Juk kiekvienas galime pasiekti savo tikslą, tik turime tobulėti...

Tai labai įdomi knyga apie merginą, turinčią angelų kraujo. Šiek tiek antgamtiško pasaulio.

Tai, kad Klara turi angelų kraujo, sužinojo iš mamos. Iš pradžių ji šiek tiek sutriko. Tačiau tai, atrodo, pagyvino mamos ir...

Tai labai įdomi knyga apie merginą, turinčią angelų kraujo. Šiek tiek antgamtiško pasaulio.

Tai, kad Klara turi angelų kraujo, sužinojo iš mamos. Iš pradžių ji šiek tiek sutriko. Tačiau tai, atrodo, pagyvino mamos ir dukros santykius. Klara turėjo pasirinkimą: likimo skirta užduotis ar to pačio likimo siųsta meilė? Man labai patiko, kad Klara nepasimetė ir jai pavyko susidoroti su užduotimi.

Rašytoja rašo lengvai (kas yra gerai), paprastai. Iš pradžių šiek tiek nepatiko tai, kad buvo labai uždelstas turinys, tačiau kuo arčiau įtampos taško, tuo knyga darosi įdomesnė.

Siūlau perskaityti, kam įdomios fantastikos knygos apie angelus, šeimos santykius, pirmąją meilę.

Šią knygą skaičiau užgniaužus kvapą. Labai įdomi, kupina įvykių knyga, tačiau šioje dalyje daugiau jausmų ir minčių. Sudomino nuo pat pirmo skyriaus. Ją perskaičiau taip pat greitai, kaip ir 1 - ąją Bado žaidynių...

Šią knygą skaičiau užgniaužus kvapą. Labai įdomi, kupina įvykių knyga, tačiau šioje dalyje daugiau jausmų ir minčių. Sudomino nuo pat pirmo skyriaus. Ją perskaičiau taip pat greitai, kaip ir 1 - ąją Bado žaidynių dalį, o vėliau, kelias dienas iš eilės galvojau apie turinį.

Labai patiko Ketnės drąsa, charakteris, kartais jos poelgiai tikrai stebino. Ypač mane žavi Ketnės užsispyrimas. Patiko atskleidžiami jų dviejų santykiai su Pitu, kaip jie (nors ir susijungė su kitais dalyviais) vistiek vienas kito neišdavė. Labai nustebino pabaiga, ji buvo labai netikėta.

Rekomeduoju perskaityti šią knygą visiems, kas mėgsta lengvus skaitinius apie jausmus, veiksmą.

Gaila, kad tik pradėjus skaityti šią knygą sužinojau kad tai antra dalis.

Knygoje pasakojama iš kalėjimo paleistos merginos istorija. Nuteista už gaisro sukėlimą Megė turi atlikti paskirta visuomeninį darbą, susiduria su...

Gaila, kad tik pradėjus skaityti šią knygą sužinojau kad tai antra dalis.

Knygoje pasakojama iš kalėjimo paleistos merginos istorija. Nuteista už gaisro sukėlimą Megė turi atlikti paskirta visuomeninį darbą, susiduria su neigiama aplinkinių nuomone. Kai staiga dingsta jos netikro brolio motina, Megė stengiasi padėti ją rasti. Kitas - netikras Megės brolis, nukentėjęs per gaisrą, jaučia naepykantą Megei. Istorija patiko. Ypač nustebino pabaiga.

Apie Iną Redecki-Clouet sužinojau atsitiktinai, ieškodama įdomesnių knygų apie keliones, įdomybes ir pan. Ji yra išleidusi dar dvi knygas - "Paryžiaus žemėlapio paslaptis" ir "Luvro paslaptys", kurių anotacijos...

Apie Iną Redecki-Clouet sužinojau atsitiktinai, ieškodama įdomesnių knygų apie keliones, įdomybes ir pan. Ji yra išleidusi dar dvi knygas - "Paryžiaus žemėlapio paslaptis" ir "Luvro paslaptys", kurių anotacijos žiniasklaidoje bulabai buvo labai teigiamos. "9 Bulgarijos paslaptys" tapo pirmuoju skaitytu šios autorės kūriniu dėl to, kad buvo galimybė įsigyti elektroninę knygą - įsigijau nedvejodama (kaina tik 7 litai, epub ir mobi versijos, popierinės versijos nemačiau pirkti).

Pradėjus skaityti ir perskaičius knyga paliko dvejopus jausmus. Jeigu žiūrėsime iš literatūrinės pusės, siužetas labai silpnas, veikėjai netikroviški ir neįdomūs. Kaip grožinės literatūros kūrinys - visiškas niekalas. Stiprioji knygos pusė - pažintinė. Autorei teko gyventi Bulgarijoje, ne vieną istorinę vietą ir pati aplankė. Bulgarija - toks pats Europos civilizacijos lopšys kaip Graikija, tik kažkada ji vadinosi kitu vardu, galbūt dėl to ne kiekvienas susiejame ją su senovės Trakija. Inos Redecki-Clouet veikėjas Mykolas su moksleivių grupe apkeliauja įspūdingiausius Bulgarijos objektus, prieš kiekvieną išvyką paaugliai gauna po mįslę, kurią turi įminti. Keliaudami jie susipažįsta ir su turtinga Bulgarijos virtuve, klausosi bulgariškos muzikos, sužino įvairių senovės legendų ir mitų, patiria net žemės drebėjimą. Kiekvienam, besiruošiančiam į kelionę po šią nuostabią šalį, rekomenduoju perskaityti "9 Bulgarijos paslaptis".

Beje, įdomios ir šios knygelės iliustracijos, kurias sukūrė bulgarė Rosica Jačkova.

Žmogaus širdies žiaurumas. Tyros vaikystės laikinumas.

Pulkas vaikų patenka į negyvenamą į įstabaus grožio salą, į tikrą rojų. Iš pat pradžių veikė protavimas, civilizacijoje susikurtos taisyklės, tada ir vadas buvo...

Žmogaus širdies žiaurumas. Tyros vaikystės laikinumas.

Pulkas vaikų patenka į negyvenamą į įstabaus grožio salą, į tikrą rojų. Iš pat pradžių veikė protavimas, civilizacijoje susikurtos taisyklės, tada ir vadas buvo kitas. O paskui viršų paėmė instinktai, vadu tapo kitas, žiauresnis, baudžiantis, verčiantis vergauti ir paklusti.

- Nusmeik kiaulę, perpjauk gerklę, nusmeik kiaulę, per makaulę.

Žiauri skanduotė? Tačiau kaip kitaip išgyventi vieniems gamtoje?

Atrodo, turėtų apimti išsigelbėjimo jausmas, kad viskas pagaliau baigėsi. Bet ar Robinzonui Kruzui vėliau buvo gerai, kai jis buvo išgelbėtas? Jis niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau. Laukinumas įsismelkė į jo sielą. Kaip ir į musių valdovo vaikus. Dingo tyra vaikystė, atsikleidė žmogaus širdies žiaurumas. Liūdna tai suvokti. Žinome apie abiejų pasaulinių karų baisumus, protu nesuvokiami dalykai dėjosi, bet bent jau supranti, kad tai suaugusiųjų žiaurumas. O šioje knygoje pavaizduoti vaikai - ir supranti, kad žmogaus žiaurumas yra ne įgytas, o prigimtinis.

Knyga verčia susimąstyti, perskaičius ją apėmė baisiausias suvokimas, kad žmogus tėra tik plėšrus gyvūnas, vedamas visagalių instinktų (šioje knygoje akcentuojami medžioklės, žudymo, bandos instinktai), jiems iškilti į paviršių tereikia tik atitinkamų aplinkybių.

Pilna saulės ir žydro lagūnos vandens, tačiau tokia slogi, liūdna, siaubo knyga.

Vertinimas 9 iš 10.

Oho! Po keistu viršeliu ir negirdėta leidykla slėpėsi perliukas - Williamo Whartono romanas "Paukštukas". Tai tarsi "Pragaro virtuvės vaikėzai" ir "Skrydis virš gegutės lizdo" kartu sudėjus. Jau džiaugiuosi, kad dalyvauju...

Oho! Po keistu viršeliu ir negirdėta leidykla slėpėsi perliukas - Williamo Whartono romanas "Paukštukas". Tai tarsi "Pragaro virtuvės vaikėzai" ir "Skrydis virš gegutės lizdo" kartu sudėjus. Jau džiaugiuosi, kad dalyvauju Knygų iššūkyje, nes, jei ne jis, manau, šios knygos skaitymas būtų nusikėlęs dar porai metų. Puikus ir pritrenkiantis romanas. Ploju rankomis ir manau, kad tai bus metų atradimas.

Ne veltui knygos gale paminėtas Froidas - remiantis šia knyga galima parašyti visą psichologijos traktatą. Tačiau iš tiesų romano centre - paprasta, jaudinanti, nuoširdi dviejų berniukų draugystė. Labai skirtingų vaikų - kietuolio ir keistuolio - draugystė. Abu - savaip žalojami netikusių savo tėvų ir skurdžios vaikystės.



Sukurti labai įdomūs ir skirtingi personažai. Talentinga, šiuolaikiška, nenudailinta kalba. Daug psichologinių dalykėlių, suteikiančių pikantiškumo šiai knygai. Vienas veikėjas - padauža, kitas - su kuo aiškiausiai išreikštais autizmo spektro sindromais. Žinoma, knygoje net diagnozė nepaminėta - rašytojo vaizduotė sugebėjo sulipdyti tokius skirtingus veikėjus, o ligą paversti romantiška manija išmokti skraidyti.



Viskas puikiai supinta: praeitis-dabartis, prisiminimai-realybė, vaikystė-karas... Veiksmas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kur po karo atsiduria abu veikėjai.



Kyšteliu šaukštą košės Paukštukui prie veido. Jis tebežiūri man į akis, ne į košę.

- Gerai, Paukštuk. Laikas pradėti virpinti sparnus ir pypsėti. Aš tuo netikiu.

Jis nesujuda. <...>

- Klausyk, Paukštuk. Tas vyrukas suteikia man ypatingą progą pamaitinti tave. Išsižiok! Žinau, kad visas šis reikalas velniškai žeminantis, tačiau koks skirtumas, kas tave maitins, - jis ar aš. Jei ketini vaidinti bukagalvį paukštį, bent jau būk nuoseklus. Žinai, tu šiki ne kaip paukštis. Gali striksėti kiek panorėjęs, bet niekada iš čia neišskrisi. Tave šiame narve žada laikyti visą likusį gyvenimą!



Prisiminimai, realybė ir psichologinės problemos sunarpliotos taip gerai ir įtikinamai, kad pradedi įtarti, kad rašytojas pats yra buvęs kažkurioje barikadų pusėje. Ir iš tiesų - W. Whartonas tarnavo II pasauliniame kare inžinieriniame dalinyje, buvo sužeistas (kaip ir romano herojus). Po karo baigė menus ir psichologiją, o romanas paremtas patirtimi, įgyta psichiatrijos ligoninėse.



W. Whartonas iš tiesų buvo tapytojas, ir pirmąjį savo romaną (tai ir buvo "Paukštukas") parašė jau peržengęs penkiasdešimtmetį. Ir po to sekė dar keliolika romanų bei prisiminimų knygų. Net pagal tris jo knygas buvo pastatyti filmai.



1984 metais buvo pastatytas ir "Paukštukas". Kažką panašaus į treilerį galima pažiūrėti čia arba čia. Viso filmo dar nežiūrėjau, bet iš epizodų, atsiliepimų ir bendro įspūdžio, rodos, žiūrėti verta.




Leidykla: "Presvika"

Leidimo metai: 2004

Puslapių: 272

Originalo metai: 1978

Originalo pavadinimas: "Birdy"

Informacija, esanti galiniame knygos viršelyje, yra vienas paveikiausių būdų paskatinti žmogų įsigyti knygą. Kaskart, skaitydamas knygos anotaciją, apie tai galvoju. Ir stebiuosi, kodėl tiek daug knygų, leidžiamų Lietuvoje,...

Informacija, esanti galiniame knygos viršelyje, yra vienas paveikiausių būdų paskatinti žmogų įsigyti knygą. Kaskart, skaitydamas knygos anotaciją, apie tai galvoju. Ir stebiuosi, kodėl tiek daug knygų, leidžiamų Lietuvoje, turi tokias niekam tikusias anotacjas. Jos būna arba labai ilgos, todėl tingisi jas skaityti, arba jos būna prigrūstos nieko nesakančio gražbyliavimo apie tai, kad rašytojas yra tiek ir tiek garsus, gavęs tokią ar anokią premiją, parašęs dar kažkokius romanus..

Kad ir kaip bebūtų, šios knygos anotacija yra tobula, tiesiog skirta man - perskaičiau ir iškart užsinorėjau nusipirkti knygą. Ar knyga pateisino anotacijos žadamą detektyvinį nuotykį? Nė velnio.

Istorija rutuliojasi apie vyruką, kuris yra poetas ir skraidydamas lėktuvu dūmais rašo visokius eilėraščius. Jis yra tikra Čilės pažiba, moterys dėl jo alpsta, tačiau jis turi ir tamsiąją pusę - pasirodo, kad yra negailestingas žudikas. Atrodo, kad istorija labai įdomi, tačiau autoriaus pasirinktas istorijos perteikimo būdas yra tiesiog tragiškas. Čia tiek daug nereikalingos medžiagos, pvz. ketvirtas ir penktas skyriai yra skirti dviejų pašalinių žmonių istorijoms, kurios iš esmės neturi nieko bendra su pagrindine istorija. Norėsi kuo greičiau daugiau sužinoti apie poetą-žudiką, o čia prasideda toks gumos tempimas, ir dar labai nevykęs. Istorija su tokiu potencialu pateikiama taip lėkštai, kad įpusėjęs romaną norėjau mesti jį šalin. Autoriaus bėda ta, kad jis dažnai leidžiasi į labai detalius kažkokių žmonių ar smulkmenų aprašymus ir užmuša susidomėjimą pagrindine istorija.

Nepaisant to, kad likau nusivylęs romanu, vis dar noriu perskaityti kitą Roberto Bolano knygą - "Pašėlę detektyvai". Tikiu, kad autorius turi didelį potencialą, ir dėl vienos nepatikusios knygos neverta jo nurašyti.