Tik žinodamas savo istoriją, gali kurti ateitį

Knyga - apie išėjusius ir sugrįžusius, negrįžusius ir nepamirštus. Daug kartų linksniuojamas žodis diaspora, kas tai? Knygoje aiškinta savaip, o tarptautinių žodžių...

Tik žinodamas savo istoriją, gali kurti ateitį

Knyga - apie išėjusius ir sugrįžusius, negrįžusius ir nepamirštus. Daug kartų linksniuojamas žodis diaspora, kas tai? Knygoje aiškinta savaip, o tarptautinių žodžių žodyne diaspora graikų kalboje reiškia išsklaidymą. Tautos išsisklaidę visame pasaulyje, ne išimtis ir lietuvių tauta.

Skaitydama knygą supratau ir suvokiau, jog emigracija nėra jau toks blogas dalykas, jei emigruojama su kilnia misija: padėti vargstantiems, pasisemti patirties ir viską daryti TEN ne tik sau, bet ir savo šaliai. Juk svarbu visada ką nors duoti pasauliui, jog sugrįžtų pas tave su kaupu...Literatūros istorikas A. Bučys yra pažymėjęs: "Kada iš Tėvynės bėga elitas, rinktinė kariuomenės dalis ir kilmingos, privilegijuotos ar su valdovais susijusios giminės ir šeimos, labai svarbu nuolatos turėti galvoje du dalykus: intelektualinį aristokratiškos emigracijos lygį ir dvasinę emigrantų potenciją prigyti svetur". Taigi tik tokia emigracija gali turėti prasmę, kuri turi savo vertę, kuri nesunaikina savo šaknų ir protėvių istorijos.

Autorius knygoje lietuvių gyvenimą pasaulyje per kelis amžius išdėstė 7 dalyse: 1) Senųjų lietuvių nutikimai: tarp prieraišumo ir ekspansijos, 2) Politinė lietuvių emigracija LDK žlugimo ir buržuazinių revoliucijų epochoje XVIII a. pab. - XIX a. 3) "Amerika pirtyje" arba pirmoji ekonominės emigracijos banga (1868-1914), 4) Amerikos lietuvių diaspora iki 1940 m., 5) Lietuvos respublika ir lietuvių diaspora 1918-1940 m., 6) "Poetų ir karių" emigracija: 1944-1990 m., 7) Nepasibaigusi istorija: lietuvių pasaulis po 1990-ųjų. Kiekvienas laikotarpis išreiškiamas per istorinę ir filosofinę prizmę. Pateikiama daug faktų, statistikos. Sukrečia skaičiai...Kiek daug lietuvių yra svetur...Bet taip jau buvo nuo pat senovės, dar LDK metais žmones vertė emigruoti ne tik troškimas geriau gyventi ar laimės ieškoti, bet lietuviškas smalsumas ir kovingumas. Ne veltui sociologas V. Kavolis išsireiškė: "Istorinio lietuvio charakteris buvo neskrupulingo valstybės vyro, nepaprastai gabaus politiko,orientuoto į užkariavimą trokštančias erdves, į veiksmą, į žygį...".

Ir pabaigai apie vieną emigrantą, kuris galbūt jus ir sudomins perskaityti visą knygą: "T. Kosciuškai, gimusiam neturtingų LDK bajorų šeimoje, likimas lėmė būti XVIII a. pab. laisvės simboliu ne tik lietuviams, lenkams, prancūzams, bet ir kitoms tautoms, ypač užgimstančiai amerikiečių politinei tautai...". Ar kiekvieną lietuvį emigrantą galime šiandien vadinti būtent mūsų tautos laisvės simboliu?..Pasistenkime,jei jau nusprendėme emigruoti...Ne dėl savęs, o dėl mūsų ateities, lietuvių ir Lietuvos likimo.