Fantastikos žanro knyga. Žavi tuo, kad tokio stiliaus, kai istoriniai faktai maišomi su dabartimi, skaičiau pirmą kartą. Knygoje Vilniaus vietos, miesto aprašymai labai išsamūs, vaizdingi, tiesiog matai prieš akis. Įvykių...

Fantastikos žanro knyga. Žavi tuo, kad tokio stiliaus, kai istoriniai faktai maišomi su dabartimi, skaičiau pirmą kartą. Knygoje Vilniaus vietos, miesto aprašymai labai išsamūs, vaizdingi, tiesiog matai prieš akis. Įvykių fantazavimas, išgalvoti personazai, būtybės, geležinis vilkas, dirižabliai, mistika - viskas tiko. Skaitai ir norisi sužinoti, o kas toliau.Ir gerai, kad knyga baigiasi gerai.

Nei labai patiko, nei visai nepatiko. Kartais būdavo įdomu skaityti, kartais nesinorėdavo net knygos paimti į rankas. Pražioje knyga sudaryta iš skirtingų siužeto linijų, tačiau vėliau viskas persipina. Vis dėlto...

Nei labai patiko, nei visai nepatiko. Kartais būdavo įdomu skaityti, kartais nesinorėdavo net knygos paimti į rankas. Pražioje knyga sudaryta iš skirtingų siužeto linijų, tačiau vėliau viskas persipina. Vis dėlto rekomenduočiau tiems, kuriems labiau patinka fantastinės knygos.

Kiek girdėjau apie šią knygą! Taip ilgai jos laukiau ir susikūriau labai teigiamą įvertinimą iš anksto. Knyga patiko. Labai įdomus siužetas, subtili fantastika. Labai įdomu skaityti tokią fantastinę knygą, kurios...

Kiek girdėjau apie šią knygą! Taip ilgai jos laukiau ir susikūriau labai teigiamą įvertinimą iš anksto. Knyga patiko. Labai įdomus siužetas, subtili fantastika. Labai įdomu skaityti tokią fantastinę knygą, kurios didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje. Patiko išradėjas Basanavičius, Mila. Vienas didelis knygos trūkumas mano akimis, tai per daug sodrus tekstas. Rodosi, kad žodžiai padeda tikroviškai įsivaizduoti laikmetį, matyti vaizdus, tačiau man tekstas pasirodė klampus. Beskaitant pagauni save, kad praleidi nemažai teksto versdamas puslapius, ar knygą skaitai labai lėtai. Kol skaičiau šią knygą, lentynoje buvo dar trys. Jas imdavau noriau ir šią skaičiau tik tarpuose, nes neužkabino. Per mėnesį įveikiau ir antros nebeskaitysiu.

Pirmieji 80 puslapių skaitėsi gana sunkiai. Pasirodo, ne taip jau lengva išmesti iš galvos realųjį dabarties Vilnių ir įtikėti į fantastinį. Nebuvo veikėjo, prie kurio galėčiau švartuotis ir kuris man rūpėtų, nes ...

Pirmieji 80 puslapių skaitėsi gana sunkiai. Pasirodo, ne taip jau lengva išmesti iš galvos realųjį dabarties Vilnių ir įtikėti į fantastinį. Nebuvo veikėjo, prie kurio galėčiau švartuotis ir kuris man rūpėtų, nes pasakojimas veikėjus kaitalioja kiekviename skyriuje. Tarp jų ilgainiui išryškėjo keli pagrindiniai, kurių pats pačiausias - Antanas Sidabras. Jis tarsi atrakino man knygą.
Vilniaus kaip gyvo organizmo atmosfera sukurta puikiai. Miestas turi savo charakterį, todėl ir knyga beskaitant tokį įgauna. Knygos pasaulis tikrai gana kruopščiai suręstas, akivaizdžiai stengtasi, kad viskas turėtų savas šaknis, savus dėsnius. Džiugino autoriaus dėmesys miesto gyvenimo detalėms, kurios daro skaitinį širdžiai mielu. Patiko knygos humoras. Smagu buvo skaityti neverstinį romaną lietuvių kalba, net atsigavau. Tokia proga nedažna, ypač fantastikos mėgėjams. Knyga nėra be trūkumų. Man labiausiai kliuvo Milos charakterizacija ir su ja susijusi atomazga, kuri pasirodė kiek skysta. Be to, kaip vienais šviesiausių Europos protų save vadinantys Basanavičius ir Tvardauskis patikrino vieną jaunuolį, bet ignoravo kitą? Kad autoriui būtų patogiau.
Bet nors prikibti prie detalių laisvai galima, bendras įspūdis tikrai geras.

Puikus fantastinis, detektyvinis, istorinis (dalinai) romanas. Įtraukė, intrigavo, vaizduotei davė darbo ? Šmirinėjau po Vilnių, jo apylinkes, bandžiau atspėti miesto rajonų, gatvių pavadinimus, sekti herojų keliais ? Šiek...

Puikus fantastinis, detektyvinis, istorinis (dalinai) romanas. Įtraukė, intrigavo, vaizduotei davė darbo ? Šmirinėjau po Vilnių, jo apylinkes, bandžiau atspėti miesto rajonų, gatvių pavadinimus, sekti herojų keliais ? Šiek tiek skaitymą apsunkino ilgi lenkiški, rusiški ir pan. veikėjų vardai, moksliniai, istoriniai terminai, bet tai yra gerai, nes sulėtino skaitymo tempą ir leido ramiau įsitraukti į knygą. Griebsim tęsinį ??❤

Puiki knyga. Labai patiko. Iš pradžių galvojau, kad pasiėmiau knygą ilgam, bet knyga stipriai įtraukė, todėl vis ėmiau ją į rankas. Nors pradžioje buvo privardinta tikrai daug veikėjų ir tai kiek kėlė nerimą, kad...

Puiki knyga. Labai patiko. Iš pradžių galvojau, kad pasiėmiau knygą ilgam, bet knyga stipriai įtraukė, todėl vis ėmiau ją į rankas. Nors pradžioje buvo privardinta tikrai daug veikėjų ir tai kiek kėlė nerimą, kad tokioje gausybėje gal bus sunku susigaudyti, bet nei karto nieko nesumaišiau ir viskas atskleista tokia tvarka, kad tu juos įsileidi po truputį, kiekvienas atranda savo vietą ir nesimaišo su kitais. Žaviuosi autoriaus fantazija.

Jei patinka fantastika, detektyvai ir šiek tiek magijos, šią knygą greičiausiai jau skaitėte. Jei kartais nutiko taip, kad neskaitėte, rekomenduoju lėkti į artimiausią biblioteką (tikėtina, jog jos pagaliau atsirado...

Jei patinka fantastika, detektyvai ir šiek tiek magijos, šią knygą greičiausiai jau skaitėte. Jei kartais nutiko taip, kad neskaitėte, rekomenduoju lėkti į artimiausią biblioteką (tikėtina, jog jos pagaliau atsirado lentynose sumažėjus paklausai) ir pasidėti ant naktinio staliuko. Knyga, kuri puikiai generuos mistiškus ir magiškus sapnus, kuriuose skraidysite su dirižabliais ir vaikysitės geležinį vilką. Mano močiutė sakė, kad jai ši knyga perdaug vyršika. Aš sakau, kad nėra tokio dalyko, kaip pernelyg vyriška knyga.

Patiko man knyga apie kitokį Vilnių, virš kurio skraido dirižabliai, o tvarką palaiko legionieriai. Daug veikėjų, kartais imdavau galvot kuris čia turėtų (ir gal pati norėčiau) būti pagrindinis. Nemažai veiksmo,...

Patiko man knyga apie kitokį Vilnių, virš kurio skraido dirižabliai, o tvarką palaiko legionieriai. Daug veikėjų, kartais imdavau galvot kuris čia turėtų (ir gal pati norėčiau) būti pagrindinis. Nemažai veiksmo, aprašymai nenuobodūs. Autorius kartais panaudoja labai įdomius žodžius kurie padeda prisiminti, kad turime labai gražią savą kalbą.

Iš pradžių knygą skaičiau labai sunkiai. Tiek daug sunkių vardų, pavadinimų, sąvokų. Vėliau prie jų pripratau ir išties pasinėriau į fantastinį senąjį Vilnių. Žaviuosi p. Andriaus fantazija ir gebėjimu tokius...

Iš pradžių knygą skaičiau labai sunkiai. Tiek daug sunkių vardų, pavadinimų, sąvokų. Vėliau prie jų pripratau ir išties pasinėriau į fantastinį senąjį Vilnių. Žaviuosi p. Andriaus fantazija ir gebėjimu tokius mistinius dalykus perteikti taip tikroviškai. Puiki knyga namų bibliotekai

Knyga įdomi tuo, kad Vilnius joje visai kitoks - fantastiškas, alternatyvus, mistinis, makabriškas bei magiškas. Tai kartu ir senasis, bet naujasis Vilnius, toks, kokio dar nematėme. Dėl to, šiai knygai dedu didžiulį pliusą ir...

Knyga įdomi tuo, kad Vilnius joje visai kitoks - fantastiškas, alternatyvus, mistinis, makabriškas bei magiškas. Tai kartu ir senasis, bet naujasis Vilnius, toks, kokio dar nematėme. Dėl to, šiai knygai dedu didžiulį pliusą ir laukiu, kai atrasiu laiko perskaityti ir antrąją dalį.

Magiškas Vilnius, pavojingas Vilnius, kitoks Vilnius. Neišpasakytai kabinanti istorija iki paskutinio puslapio arba kaip iki pat vakaro dorai taip ir neišlipau iš lovos.

Jaučiasi, kad tai pirmoji autoriaus knyga, tačiau šitai...

Magiškas Vilnius, pavojingas Vilnius, kitoks Vilnius. Neišpasakytai kabinanti istorija iki paskutinio puslapio arba kaip iki pat vakaro dorai taip ir neišlipau iš lovos.

Jaučiasi, kad tai pirmoji autoriaus knyga, tačiau šitai tiesiog reiškia, jog yra kur tobulėti. Ir laaabai laukiamas tęsinys !

Gera knyga, įdomi, nuotaikinga ir svarbiausia - įtraukianti ir nepaleidžainti. Iki šios knygos maniau, kad fantasy žanras man nepatiks, tačiau šį knyga į kitą tikrovę nukelia labai nepastebimai. Labai patiko autoriaus sakinio...

Gera knyga, įdomi, nuotaikinga ir svarbiausia - įtraukianti ir nepaleidžainti. Iki šios knygos maniau, kad fantasy žanras man nepatiks, tačiau šį knyga į kitą tikrovę nukelia labai nepastebimai. Labai patiko autoriaus sakinio struktūra ir žodynas. Nekantriai laukiu "Maro dienos".

Labiausiai patiko sukurta alternatyvaus Vilniaus atmosfera ir miesto aprašymai. Iš tiesų sukėlė smalsumą autoriaus sugalvoti (o gal aprašyti esantys?) miesto rajonai su savomis subtilybėmis ir savomis legendomis. Atrodo, jog...

Labiausiai patiko sukurta alternatyvaus Vilniaus atmosfera ir miesto aprašymai. Iš tiesų sukėlė smalsumą autoriaus sugalvoti (o gal aprašyti esantys?) miesto rajonai su savomis subtilybėmis ir savomis legendomis. Atrodo, jog tam ir buvo skirtas didžiausias dėmesys - sukurti Vilniaus, laisvojo Aljanso miesto, dvasią, o knygoje pasirodantys veikėjai ne tiek nuodugniai aprašytos individualios asmenybės, kiek bendros miesto mozaikos dalis, kurių akimis pasakojamas knygos siužetas žvelgiant iš vis kitų perspektyvų. Knygoje, savaime suprantama, daug pramanų, bet kas smagiausia, jog ji verčia domėtis kas tiesa, o kas ne, koks gi iš tiesų buvo Vilnius ir koks jis dabar yra.

Pati istorija dinamiška, su detektyvo elementais greitai įtraukia skaitytoją į nuotykį. Autoriaus braižas, manau išduoda tikrąją jo profesiją, nes kai kurie sakiniai priminė tekstus iš televizijos reportažų, kai kuriose vietose kalba pasirodė dirbtinai šmaikšti ar dirbtinai vaizdinga - tarsi sukonstruota pagal kažkokias gero rašymo taisykles.

Šalia detektyvo elementų atrasime nemažai politinių peripetijų - priešiškų valstybių šnipai, provokacijos ir kaimyninių galybių krokodilo ašaros labiau primenančios ne fantastiką, o šių dienų politines aktualijas ir kai kurių valstybių makiavelistinus užsienio politikos metodus.

Beveik sąmoningai savo atsiliepime neminiu visų alcheminių-mechaninių tra lia lia, vaikščiojančių robotų, veidrodinio "telefono", kurie man pasirodė antraeilis ir mažiau įdomus dalykas, nei kad politinė linija ar miesto gyvenimas. Tačiau reikia paminėti, kad knygos žanras - stipmankas - fantastinis romanas, taigi mėgstantiems visokias išgalvotas mašinas irgi neturėtų būti liūdna beskaitant, kita vertus jų nemėgstantiems jų egzistavimas skaitymo labai neapsunkins, nes bent jau man pasirodė, kad dauguma tokių "išradimų" - mandrai aprašyti dabar egzistuojantys išradimai.

Neretai vaikštinėjant mylimomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis ir žvelgiant į kartais užsislėpusius ir užgožtus gražius Vilniaus pastatus, puošiamus nuostabaus dekoro, kurio dažnai net ir šimtąjį kartą einant galima...

Neretai vaikštinėjant mylimomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis ir žvelgiant į kartais užsislėpusius ir užgožtus gražius Vilniaus pastatus, puošiamus nuostabaus dekoro, kurio dažnai net ir šimtąjį kartą einant galima nepastebėti, mintyse sukirbėdavo mintis o kas jeigu. O kas jeigu koks nors istorijos sraigtelis būtų pasisukęs kitaip ar kokia nors istorinė asmenybė būtų priėmusi kitokį sprendimą ir Lietuva būtų tapusi klestinčia, gerbiama valstybe, kokia kadaise buvo. Andrius Tapinas "Vilko valandoje" pateikia savąją o kas jeigu versiją.

Jis pasakoja apie Vilnių, išsilaisvinusį iš caro imperijos, apie Vilnių, kuriame viskas įmanoma, apie Vilnių, pagardintą geru žiupsniu mokslinės fantastikos ir trupinėliu mistikos, apie Vilnių, virš kurio skraido kartais apsišaudantys dirižabliai, apie Vilnių, klestintį, pasauliui svarbų ir jo dėmesio centre esantį, apie Vilnių, kuris kovoja su klastingais priešais, apie Vilnių, koks jis galėjo būti.

O Aljanso Vilnius - nuostabus, klestintis, pasikeitęs, bet drauge tas pats mylimas Vilnius. Paskendęs gare, naujovėse, judėjime, bet tas judėjimas vyksta dažnai pažįstamose klaidžiose senamiesčio gatvėse ar tūkstantį kartų aplankytose vietose. Aljanso Vilniuje puikiai dera realus, istorinis, legendinis ir fantastinis miestas, kuriame Gedimino bokštas tampa skrydžių valdymo centru, kažkur Naujininkų pusėje įsikuria prasčiausią reputaciją turintis rajonas, o Pilies gatvėje blaškosi geležinis vilkas.

Kas man knygoje labiausiai patiko? Tai, kad "Anglies ir Akmens" alternatyvus pasaulis keistai atkartoja senąjį su visais jo paklydimais ir laimėjimais. Pasaulis įdomesnis ir fantastiškesnis, bet ne utopinis, o lygiai toks pat sugedęs kaip ir tikrasis. Lyg sakytų: kad ir ką darytum, nei žmonių, nei vadovų mentaliteto nepakeisi. Kvapą gniaužiantys nuotykiai ir nervų ląsteles žudančios intrigos čia kyla iš vieno labai realaus šaltinio. Taip knyga atvirai ir vaizdžiai papasakojo mūsų didžiosios geriausios draugės iš rytų politiką, kuri, jei knygą skaitai grėsmingų šiandienos įvykių fone, vis skaudžiai bado smegenis ir širdį.

Bet čia drauge slypi ir labai džiugus dalykas. Vilnius kovojo, o nervus tampė saikingai. Intrigos buvo šlykščios, bet neužsitęsdavo, vis išsispręsdavo kartais netikėčiausiais būdais. Vilniečiai, tarp kurių buvo ne viena naujomis spalvomis sužibusi istorinė asmenybė, buvo apsukrūs, protingai reaguodavo į provokacijas ir driokstelėdavo šachu ir matu. Kartais net atrodė, kad pats Vilnius neketina pasiduoti ir netgi tikėjausi, kad miestui degti sutrukdys liūtis, nors ir pasiūlytas sprendimas buvo malonus.

Džiugino ir kelios švelnaus humoro kertelės, vis tinkamose vietose nosį iškišantis Efraimo pasakojimas, kai kur labai įdomiai įaustas miesto aprašymas, apskritai gan įdomiai valdomas pasakojimas trečiuoju asmeniu, bet visgi iki tobulumo man kažko pritrūko. Galbūt keliais veikėjais buvo per daug ir svarbiausieji neatsiskleidė taip gerai kaip galėjo, galbūt pradžioje man įsibėgėjimas buvo kiek per lėtas, galbūt ne iki galo pavyko sulieti viską į gražią menišką kūrinio srovę.

Visgi Andriaus Tapino ir naujojo stimpanko žanro lietuvių literatūroje debiutas man pasirodė sėkmingas ir originalus. Lauksiu kitų ciklo dalių, tikėdamasi kad ir Vilnius, ir rašytojas, ir žanras suspindės dar ryškiau, juolab, kad romano pabaiga uždavė daug įdomių klausimų. Man patiko šis o kas jeigu variantas su Vilniumi, kokiu jis galėjo būti, išdidžiu ir branginamu.

Nusipirkti " Vilko valandą" mane paskatino keli veiksniai:

1. Pirmiausia, dar važiuodama į knygų mugę mažame reisiniame autobusiuke, pilname tokių pat keliauninkų su vienu tikslu - knygos, buvau priversta klausytis radijo...

Nusipirkti " Vilko valandą" mane paskatino keli veiksniai:

1. Pirmiausia, dar važiuodama į knygų mugę mažame reisiniame autobusiuke, pilname tokių pat keliauninkų su vienu tikslu - knygos, buvau priversta klausytis radijo laidos, giriančios ne pačią knygą, o Andriaus Tapino drasią reklamą. Na ir žinoma, sveikinančą autorių su " Metų knygos" apdovanojimu. Ne pati reklama: autoriaus blogas, knygos Facebook'o puslapis, o pagarba šioms pastangoms, žinia apie knygos anglišką vertimą mane sugundė šią knygą priimti į savo knygų lentyną.

2. Geriau pasidomėjus supratau, kur man girdėta Andriaus Tapino pavardė. Ne, ne garsioji LRTV ekonimikos laida "Pinigų karta", kurios aš niekada nemačius, bet pats faktas, kad rašytojas gali būti ir televizijos laidų kūrėjas, įrodo, kad toks autorius privalo būti įdomi ir įvairiapusė asmenybė, todėl galiu tikėtis ir įvairiapusės ir įdomios knygos. Ne, minčių kertelėse - atmintyje - buvo pasislėpęs Rasos Tapinienės - pirmosios George R.R. Martin fantastinės serijos "Ledo ir ugnies giesmės" knygos " Sostų karai" vertėja. Pats Andrius Tapinas, pasidoro, yra išvertęs į lietuviu kalbą J.R.R. Tolkien "Žiedų valdovą", knygą, vienuolikmetę mane pavertusią knygų gražike, iki šiol negalinčia paliesti iš rankų knygos. Tada pamaniau, fantastikos vertėjai privalo žinoti, kaip parašyti gerą fantastinę knygą.

3. Viena mano mėgstamiausių knygų vaikystėje buvo Philip Reeve "Mirtingos mašinos", taip pat steampunk žanro knyga, parodžiusi man koks sudėtingas ir daugialypis gali būti romanas. Tokia ir "Vilko valanda" su daugybe veikėjų, kurių net kelis puslapius besitęsiantis sąrašas išspauzdintas knygos priekyje, su paveiklėliais, puikiai papildžiusiais istoriją, ir sudėtingu pasauliu, kurį visios detalės talentingai kuria ir leidžia susikurti objektyvų jo vaizdą. Deja, Stempunko savoką daugeliui žmonių reikia ilgai aiškinti ir įrodinėti, kodėl tokia knyga yra ypatingesnė už paprastą istorinį romaną? Kodėl garsiausi Lietuvos istorijos veikėjai, suteikus jiems fantastinių galiu ir neįpratų pareigų, įgyja naują prasmę? Kodėl perkūrus Vilniaus legendą apie geležinį vilką, geriau suprasi tikrąjį padavimą?

"Vilko valanda" drąsus ir sudėtingas fantastinis pasakojimas apie XX a. Pradžios Vilnių, išsivadavusį iš Rusijos imperijos. Bet ši - apsupusi Vilnių iš visų pusių ir kartais juokingomis pastangomis bando sugriauti pagrindinį metų įvykį Vilniuje - Europos viršūnių susirinkimą. Nors daugybė veikėjų ir kuria pilną miesto vaizda, šokinėjanti tarp veikėjų perspektyva - iš visų pusių paaiškina veiksmo scenas, bet pagrindiniai herojai - Vilniaus legijonas ir Vilniaus taryba, ypač Vilniaus legatas Antanas Sidabras, kuris nuoširdžiai rūpinasi miesto saugumu ir šventės sėkme.

O, kad žydai prieš šimtmetį būtų sukūrę tikrąjį Alijansą ir Lietuvos vadovai bent per pus rūpintųsi Lietuva tiek, kiek romano veikėjai. Norėčiau gyventi pasaulyje, kuriame virš galvos skraidytų didrižabliai, per chemijos pamokas spėliočiau apie prometilio sudėtį, o burtai būtų tikri. Norėčiau, kad "Vilko valandos" pasaulis hūtų tikras.

Tęsiant Knygų iššūkio tradiciją, atėjo laikas pabandyti apdainuoti "Vilko valandą". Sunku kažką pasakyti apie knygą, kurios recenzijos pasiliejo vos tik jai pasirodžius. Galbūt lengviausia pradėti nuo to, kas man...

Tęsiant Knygų iššūkio tradiciją, atėjo laikas pabandyti apdainuoti "Vilko valandą". Sunku kažką pasakyti apie knygą, kurios recenzijos pasiliejo vos tik jai pasirodžius. Galbūt lengviausia pradėti nuo to, kas man labiausiai patiko.

Buvau nuoširdžiai nustebinta bendros knygos kokybės. Visi veikėjai įdomūs - tiek pagrindiniai, tiek antraeiliai yra ryškūs, gyvi, nepagailėta pastangų sukuriant charakterius, išvaizdą, priešistorę ar pabrėžiant vieną kitą įdomesnę detalę, kas labai padėjo juos atskirti, nes jų yra daug, veikėjai lengvai įvedami į veiksmą, bet taip pat lengvai ir "šienaujami".

Man visada patinka skaityti knygas apie pažįstamas vietas, o Vilnius čia aprašytas nuostabiai. Daug detalių padeda susikurti galvoje ne tik Vilniaus ar ir kitų miestų vaizdus, bet ir atmosferą, o ji kaip geram siaubo filme ar trilery - skaitai ir laksto šiurpuliukai.

Dar noriu pagirti veiksmą. Jo daug, tikrai daug. Viskas vyksta greitai, guma netempiama ir nesvarbu iš kurio veikėjo perspektyvos pasakojamas skyrius - viskas yra lygiavertiškai įdomu. Tiesa, siužetas nėra absoliučiai nenuspėjamas ir einant link galo, galima mintyse pradėti dėliotis, kaip išsispręs vienas ar kitas konfliktas, situacija, bet skaitant paskutinius puslapius malonių staigmenų liko, ir svarbiausia, kad liko paslapčių, kurios tikiuosi bus atskleistos kitoje knygoje.

Tiesa, vien panegirikom užsiiminėti negalima. Buvo keletas vietų, kurios suerzino. Ir nors tai lyg ir turėjo pasitarnauti bendram knygos siužeto vystymui, tačiau, kai kūrinyje veikia protingi ir įžvalgūs veikėjai, kai kurios jų padarytos klaidos atrodo pernelyg kvailos. Galbūt galima pasikabinėti ir prie to, kad veikėjai gan paviršutiniški, o jų charakteriai nėra gilūs, tačiau kaip gerame veiksmo filme, jei siužetas geras, prie smulkmenų kabinėtis neverta.