Tai knyga, pirmiausia, apie valandas, keičiančias mūsų visų gyvenimus, o tik paskui apie tris moteris. Joje aprašomos moterys - Virdžinija Vulf, Lora Braun ir Klarisa, draugo vadinama ponia Delovėj. Šias visas moteris sieja...

Tai knyga, pirmiausia, apie valandas, keičiančias mūsų visų gyvenimus, o tik paskui apie tris moteris. Joje aprašomos moterys - Virdžinija Vulf, Lora Braun ir Klarisa, draugo vadinama ponia Delovėj. Šias visas moteris sieja būtent V. Vulf knyga "Ponia Delovėj", pirmoji yra jos rašytoja, antroji kiek nusivylusi namų šeimininkė, skaitanti šią knygą, na ir trečioji, gyvenanti gyvenimą, kaip tikra ponia Delovėj. (Tiesa, dar neskaičiau "Ponia Delovėj", dėl ko, spėju, kad praradau dalį šios istorijos ypatingumo). Virdžinijos Vulf gyvenimas aprašytas, kaip pats autorius rašo, tiksliausiai ir jis yra realus, remiantis įvairiomis istorijomis iš V. Vulf gyvenimo, ir tyrinėjimo. Tačiau, kad ir kaip tiksliai aprašyta šios rašytojos svarbiausia ir dramatiškiausia diena, man asmeniškai, pritrūko jausminio tyrumo, tikrumo, jos gyvenimas ir diena pasirodė pernelyg tikslinga, pernelyg sustyguota. O, rodos, nykiausios herojės - Loros Braun, gyvenimo diena ir jausenos aprašytos įdomiausiai, tikriausiai, jos pozicija atskleidė daugiausiai jausmų, kuriuos nesunku atpažinti ir susimąstyti apie tai, kaip puikiai suprantu šią moterį. Na, o štai, viena spalvingiausių herojų Klarisa, mano nuomone, aprašyta kiek per glaustai. Jaunystėje ji įsivėlė į nuotykį su dviem vyrais, kurių vieną mylėjo ji, o kitą mylėjo jos mylimasis. Ir vienas bučinys apvertė gyvenimą visiems trims. Kai aprašoma ta ypatinga jos gyvenimo diena, jau po daugelio metų, po šio bučinio, ji gyvena su moterimi ir augina dukrą, kurios tėvas - nežinia kas. Galop viskas susiklosto šių trijų moterų gyvenime visiškai netikėtai. (O to nenoriu atskleisti, nes pati knygos gale tikrai stebėjausi ir mintyse šūkčiojau: "O tu matai kaip!"). Trumpai apie šią knygą galėčiau pasakyti taip, jog, rodos, nujauti, kad herojai itin spalvingi, bet kai kurie, kaip minėjau, neišbaigti, ar neatitinkantys lūkesčių.

Viena geriausių skaitytų knygų. Perskaičiau kartą, bet tikrai skaitysiu dar ne vienąsyk. Gilu, prasminga, meistriškai parašyta, paliečia žmogaus sielos esmę, tai, kad slypi po visiems matomu paviršiumi. Rekomenduoju...

Viena geriausių skaitytų knygų. Perskaičiau kartą, bet tikrai skaitysiu dar ne vienąsyk. Gilu, prasminga, meistriškai parašyta, paliečia žmogaus sielos esmę, tai, kad slypi po visiems matomu paviršiumi. Rekomenduoju mėgstantiems lėtą, melancholišką knygos tėkmę. Ieškantys lengvo romaniuko tikrai nusivilsite!

Knygoje daug simbolizmo ir peno apmąstymams. Trijų moterų gyvenimai vyksta skirtingu metu, tačiau juos sieja už kampo tykanti mirtis. Labai patiko ir pagal šią knygą pastatytas filmas, kuris dar geriau leidžia pajusti moterų...

Knygoje daug simbolizmo ir peno apmąstymams. Trijų moterų gyvenimai vyksta skirtingu metu, tačiau juos sieja už kampo tykanti mirtis. Labai patiko ir pagal šią knygą pastatytas filmas, kuris dar geriau leidžia pajusti moterų gyvenimus ir jas siejančias gijas. Labai padėjo tai, kad jau buvau skaičiusi V. Woolf „Ponia Delovėj“. Cunninghamo Klarisa gyvena šiuolaikiniame pasaulyje tokį gyvenimą, kokio gailėjo ponia Delovėj, tačiau abejonių vis tiek neatsikrato.

Knygoje pasakojama apie tris moteris. Pirmoji - rašytoja Virginia Woolf, kenčianti nuo depresijos, antroji - Laura Braun, namų šeimininkė, skaitanti V. Woolf knygą "Ponia Delovėj", ir trečioji - Klarisa, kurią vienas draugas...

Knygoje pasakojama apie tris moteris. Pirmoji - rašytoja Virginia Woolf, kenčianti nuo depresijos, antroji - Laura Braun, namų šeimininkė, skaitanti V. Woolf knygą "Ponia Delovėj", ir trečioji - Klarisa, kurią vienas draugas praminė Ponia Delovėj. Įvykiai apima vieną dieną, tik kiekvienos diena - skirtingais metais.

Iš vienos pusės, norisi tiek pasakyti, bet iš kitos - trūksta žodžių kuo tiksliau nusakyti, kokia tai knyga. Jau vien pati idėja yra įdomi: susieti tris veikėjus, iš kurių vienas - realiai gyvenęs asmuo. Tačiau man šiame romane labiausiai patiko tai, kaip buvo aprašomas kiekvienas personažas, jo mintys, jausmai. Gražus rašymo stilius, taip ir norisi cituoti ištisus puslapius: nusirašinėdama patikusias mintis net pati sutrikau, kai norėta pasižymėti citata išsiplėtė vos ne per visą puslapį. Tiesiog vienas sakinys papildo kitą ir taip - iki skyrelio pabaigos. O skaitymas tampa kuo tikriausiu pojūčiu: ne tik norisi pajausti ką kiekviena veikėja jaučia, bet nejučia tai ir vyksta: susigyvenimas su jų jausmais, mintimis, samprotavimais.

Tai labiau kelionė po moterų vidų. Išorė (ar tiesiog aplinka, įvykiai) ne tokia ir svarbi pasirodė.

Man patiko. Galbūt kada nors pajausiu, kad jau metas ir V. Woolf kurią nors knygą susirasti.