Lengvas skaitaliukas, apie du fotografus, kurie sutarė daryti bendrą vasarą projektą ir keliauti po valstijas. Be abejo jie vienas kito nemėgo, tačiau po truputį įsiplieskė meilė. Va taip lengvai ir viskas išsirutuliojo,...

Lengvas skaitaliukas, apie du fotografus, kurie sutarė daryti bendrą vasarą projektą ir keliauti po valstijas. Be abejo jie vienas kito nemėgo, tačiau po truputį įsiplieskė meilė. Va taip lengvai ir viskas išsirutuliojo, perskaitai ir pamiršti.

Kai pradėjau skaityt šią knygą, maniau, kad ji bus praktiškai nesusieta su pirmąja knyga (kadangi iš pradžių neperskaičiau knygos anotacijos), tik po kelių perskaitytų puslapių ėmiau gaudyt saitus, kurie siejo pirmos...

Kai pradėjau skaityt šią knygą, maniau, kad ji bus praktiškai nesusieta su pirmąja knyga (kadangi iš pradžių neperskaičiau knygos anotacijos), tik po kelių perskaitytų puslapių ėmiau gaudyt saitus, kurie siejo pirmos knygos personažus su buvusiais. Ir nors pradžia rodės painoka, bet įtraukė net labai ir po truputį ėmė darytis vis aiškiau ir buvę neaiškumai paaiškėjo. Labai patiko, kad beskaitant buvo galima pamatyti ne tik tos kartos gyvenimą, badą, marą, šeimos santykių ypatumus, bet ir sužinoti, kaip klostėsi gyvenimas tarp pirmos knygos pabaigos ir dabartinio gyvenimo. Dabar labai knieti paimti ir trečiąją knygą, pasižiūrėti kaip toliau viskas klostosi.

Tiek pirmą knygą beskaitant, tiek antrąją vis sukosi mintis, kad kaip gerai, jog neteko gyventi tais laikais. Ta karo baimė (o ir karo metu prarasti vaikai), badas, nepriteklius dėl nederlingų metų, atšiaurių žiemų (kąsnių skaičiavimas ir tuo pačiu noras parodyti, kurio luomo atstovė yra ta moteris, apskritai noras būti moterimi). O kur dar maras, mirties alsavimas praktiškai kasdien į nugarą.

Oficiali dalis: Tai vienas iš pačių geriausių lenkų literatūros klasiko H.Senkevičiaus istorinių romanų, už kurį autoriui 1905 m. paskirta Nobelio premija. Knyga pasakoja apie Nerono laikų Romą. Žlungančios imperijos...

Oficiali dalis: Tai vienas iš pačių geriausių lenkų literatūros klasiko H.Senkevičiaus istorinių romanų, už kurį autoriui 1905 m. paskirta Nobelio premija. Knyga pasakoja apie Nerono laikų Romą. Žlungančios imperijos gyvenimo vaizdai ir į juos įpinta didiko Vinicijaus ir krikščionės Ligijos meilės istorija atspindi amžinąjį blogio ir gėrio konfliktą, parodo krikščioniškų vertybių triumfą smurto, netiesos, aklo pykčio kupiname pasaulyje.


Mano jausmai:

Ryškus pasakojimas, kuris užvaldo. Gyvas siužetas ir įsimenantys veikėjai. Spalvingas vidus. Emocionalus tekstas.... daug daug emocijų. Veikėjai, atrodo, tiesiog alsuoja savo išgyvenimais.

Pasakojimas grindžiamas iš esmės paprastomis, amžinosiomis žmogaus būties kategorijomis. Gėris ir blogis, meilė ir neapykanta, pasiaukojimas ir smurtas, dora ir cinizmas. Jos vairuoja ir veikėjų likimus, lemia jų elgseną, pažiūras.

Labai tinkamas derinys: herojų sielų mįslingumas ir žavesys plius istorinis koloritas.

Priešingybės: romiečio ir krikščionės meilė. Kuo tai ypatinga? Romiečiai - dievų garbintojai, akli, beatodairiški egoistai, pasidavę žemiškiems geismams, malonumams, nesukantys sau galvos apie visokius moralinius dalykus. Krikščionys - vienas Dievas, kuris yra gėrio skleidėjas. Svarbu - atlaidumas, lygybė tarp žmonių, pagarba kitam asmeniui, netgi meilė savo priešui. Tai va, iš pradžių Vinicijus į savo meilę žiūri, kaip į nuosavybę. Suvokimas paprastas: turėti ją kaip meilužę bet kokia kaina. Bet susitikę du skirtingi pasauliai vienas kitą įtakoja ir keičia viską iš pamatų. Iš to išplaukia bene šviesiausias motyvas romane - asmenybės dvasinio atgimimo, atsinaujinimo motyvas.

Visame tame gyvenimiškų tiesų fone įjungiama ir krikščionybės tema, krikščionybės kelio pradžia Romoje, Nerono beribė valdžia ir "pastangos", kad visi jo sprendimai atrodytų padorūs ar nesipriešinimas kurstymams užtraukiantiems kam nors pražūtį ar žalą, romiečių papročiai, turtingųjų puotos, kuriose privalu dalyvauti, jeigu kvietime imperatorius įrašė tavo vardą, pokalbiai apie meną, dievų garbinimas, mitologinių būtybių įtraukimas.

H. Senkevičius Laikomas panoramiškų vaizdų meistru. Per kelis skyrius pavaizduotas septynias dienas trukęs Romos gaisras.

Smulkūs aprašymai, kaip Neronas keliauja į Ancijų su visa palyda, kurią sudaro daugiau nei 6000 žmonių ar kaip buvo ruošiamasi žaidynėms, kai alkani laukiniai žvėrys riaumoja, nes nemaitinti dvi paras, o tik erzinami žalia mėsa. Taip viskas smulkmeniškai pateikta, kad fantazija tiesiog sproginėja, kurdama vaizdus galvoje.

Skaitant apie žaidynes, ėjo šiurpas. Galvojau, kad Henrikas Senkevičius pavirto į Stephen King... mano fantazija buvo taip įaudrinta, kad dingo ir apetitas, o nemalonūs vaizdai ilgai klaidžiojo atminties labirintais... bet kraupiausia, jog tai nėra rašytojo fantazijos vaisius, taip buvo iš tikrųjų...

Vinicijus Petronijui: "Kai grįžau iš krikščionių namo, niekas manęs čia nelaukė... namuose radau netvarką, girtus vergus, puotaujančius mano triklinijuje... Tu, žinai, kaip tvirtai laikau rankose savo namus, tad visi kas gyvas puolė ant kelių, kai kurie net apalpo iš baimės. O aš, žinai, kaip pasielgiau? Pirmą akimirką norėjau pareikalauti rykščių ir įkaitintos geležies, bet netrukus kažkaip susigėdau, ir, ar patikėsi, kažkaip pagailo tų nenaudėlių... po to, ką girdėjau ir mačiau tarp krikščionių, man nedera elgtis su vergais taip kaip ligi šiolei, juk jie taip pat žmonės. Kelias dienas jie vaikščiojo mirtinai persigandę, manydami, jog vilkinu todėl, kad noriu išgalvoti kuo žiauresnę bausmę, o aš jų taip ir nenubaudžiau, nes negalėjau... pasakiau: "Atleidžiu jums, o jūs uoliai tarnaudami pasistenkite išpirkti savo kaltę." Gavę atleidimą jie ne tik nesuįžūlėjo, ne tik nesusilpnino drausmės, ne, niekada baimė neskatino jų tarnauti taip stropiai, kaip dabar juos skatino dėkingumas... Išvakarėse prikišau Pauliui, jog pasaulis nuo jo mokslo subyrėtų kaip statinė be lankų, o jis man atsakė: "Meilė yra tvirtesnis lankas negu baimė." Štai dabar matau, jog kai kada ši nuomonė gali būti visiškai teisinga."

Paulius Tarsietis Petronijui: "Atmeti meilės, teisingumo ir gailiaširdystės mokslą bijodamas gyvenimo be rūpesčių, bet pagalvok, ar jūsų gyvenimas iš tikrųjų yra laisvas nuo rūpesčių? Štai ir tu, pone, ir visi turtingieji, ir galingieji nežinote, ar, vakare užmigę, nepabusite su mirties nuosprendžiu. Tačiau pasakyk: jei cezaris išpažintų šį mokslą, kuris skelbia meilę ir teisingumą, ar tavo laimė nebūtų tikresnė? "
Labai patiko.

Vis dėl to, šis kūrinys man paliko labai gilų įspūdį. Privertė susimąstyti apie savo požiūrį į gyvenimą ir pradėti džiaugtis kiekviena minute. Tagi, tai tikrai nėra paprasta, nerimta knygiūkštė pasiskaitymui, kai...

Vis dėl to, šis kūrinys man paliko labai gilų įspūdį. Privertė susimąstyti apie savo požiūrį į gyvenimą ir pradėti džiaugtis kiekviena minute. Tagi, tai tikrai nėra paprasta, nerimta knygiūkštė pasiskaitymui, kai nėra ką veikti. Šią knygą reikia skaityti galvojant apie tai, ką skaitai, analizuojant.



9/10

Šią knygą gavau dovanų prieš porą metų, tačiau vis neprisiruošdavau jos perskaityti, na ir dabar pagaliau perskaičiau.

Knyga labai įdomi. Joje rašoma apie penkiamečio berniuko Džeko ir jo mamos gyvenimą. Berniukui...

Šią knygą gavau dovanų prieš porą metų, tačiau vis neprisiruošdavau jos perskaityti, na ir dabar pagaliau perskaičiau.

Knyga labai įdomi. Joje rašoma apie penkiamečio berniuko Džeko ir jo mamos gyvenimą. Berniukui Kambarys yra visas pasaulis, tačiau jo mamai kalėjimas, kuriame ji laikoma jau septynis metus. Tik karšta motinos meilė padeda berniukui išgyventi, nes vaikas mamai yra visas pasaulis.Tačiau berniuko smalsumas yra beribis, tad motina sugalvoja planą kaip pabėgti iš Kambario kuriame jie abu yra laikomi. Jų planas pavyksta. Jie išsilaisvina, o vyras kankinęs juos tiek metų yra nubaudžiamas.

Aprašomas jų gyvenimas tiesiog šiurpina, net baisu pagalvoti, kad taip gali vykti tikrovėje. Knyga labai įtraukianti, skatinanti susimąstyti. Siūlyčiau ją perskaityti visiems.

Kas geriau - kalė ar nuolanki vištelė, siekianti vyro meilės, pasiryžusi nusižeminti? Išsaugoti savigarbą ir būti nepriklausomai, ypač finansiškai, ar kaip tam cirko pudeliui tenkinant vyro užgaidas šokinėti pro lanką,...

Kas geriau - kalė ar nuolanki vištelė, siekianti vyro meilės, pasiryžusi nusižeminti? Išsaugoti savigarbą ir būti nepriklausomai, ypač finansiškai, ar kaip tam cirko pudeliui tenkinant vyro užgaidas šokinėti pro lanką, kad tik jam įtikus? O gal geriau tvirtai laikytis savo? Ir jeigu svajonių princui kas nors nepatinka, tegul jis ir šoka iš balkono, nors ir iš 12 aukšto...

Kupinoje gerų patarimų, žavių detalių, linksmų tikroviškų santykių aprašymų, lentelių ir autorės apibendrintų traukos dėsnių knygoje "Kodėl vyrai myli kales" pateikta naudingų atsakymų. Skaitydamos suprasite, kas esate, pasimokysite kovoti už save ir elgtis su vyrais. Kai suvoksite, kodėl vyrus traukiate lyg magnetas, ne tik pagerės jūsų romantiška draugystė, bet ir per daug nesistengdama pelnysite jo meilę ir pagarbą.

------------------------------------------------------------------------------------------

Šią knygą man rekomendavo draugė. Tikrai nesigailiu, kad ją perskaičiau. Po šios knygos planuoju paskaityti daugiau tokio žanro knygų. Tikrai padėjo susimąstyti ar viską darau tinkamai.

Knygoje aprašyta istorija - tikra. Idealus Jurgos gyvenimas subyra į šipulius, kai ji užtinka savo draugą lovoje su kita. Tiek Jurga, tiek antroji moteris Laima nežino, kad jau keletą metų draugauja su tuo pačiu vyru. Po šio...

Knygoje aprašyta istorija - tikra. Idealus Jurgos gyvenimas subyra į šipulius, kai ji užtinka savo draugą lovoje su kita. Tiek Jurga, tiek antroji moteris Laima nežino, kad jau keletą metų draugauja su tuo pačiu vyru. Po šio įvykio moterys pasielgia neįprastai - norėdamos išsiaiškinti tiesą jos kartu pradeda rašyti blogą (tinklaraštį) ir atskleidžia intymiausias savo gyvenimo detales. Pamažu pradeda aiškėti melo voratinklis, kuriame abi ilgai gyveno.

Jurgos laukia sunki kova su savo jausmais, pykčiu, pavydu, neviltimi, ypač tada, kai Laima nusprendžia grįžti pas ją išdavusį mylimąjį ir nutraukia bendrą išpažintį. Bandydama išgydyti sužeistą širdį, užmiršti kurtus gražios ateities planus Jurga imasi kardinalių gyvenimo pokyčių: lanko psichoterapijos sesijas, keičia išvaizdą, analizuoja santykius su praeities vyrais, galiausiai pasiryžta 20 dienų badauti... Ar nelaimingos meilės istorija gali atnešti ką nors gero? Kaip susigrąžinti sielos ramybę ir gyvenimo džiaugsmą?

Knygos mintys artimos daugeliui moterų, kurioms teko pakliūti į kankinančios meilės spąstus. Jurgos įžvalgos ir nuogas atvirumas įtraukia, sukrečia, įkvepia atsigręžti į save. Tuo jau įsitikino "Jurga Adomo" blogo, kuriame buvo skelbiama dalis tekstų, skaitytojai. Autorė gavo daugybę laiškų iš žmonių, kuriuos paveikė jos mintys. Vieną jų parašė Beata Nicholson. Ji ir pasiūlė šią istoriją paversti knyga.

--------------------------------------------------------------

Ši knyga visai nebloga, joje galima rasti daug filosofijos, tai istorija, pasakojanti apie moterį, kuri stengėsi atsikratyti nereikalingų ir skaudinančių santykių. Knygoje labiau gilinamasi į kaip istorijos veikėja stengiasi pamiršti savo MB ir gyventi be jo, nei apie meilę.

P.S. Šis bloga vis dar yra ir galite viską perskaityti internete.

Jau senokai norėjau perskaityti šią knygą, tačiau niekada nerasdavau jos bibliotekoje - visad būdavo paimta. Nutariau ją nusipirkti ir nei trupučio npasigailėjau.

Pasakojimas yra apie vaikiną kuris turi palikti namus...

Jau senokai norėjau perskaityti šią knygą, tačiau niekada nerasdavau jos bibliotekoje - visad būdavo paimta. Nutariau ją nusipirkti ir nei trupučio npasigailėjau.

Pasakojimas yra apie vaikiną kuris turi palikti namus Floridoje ir keliauti į Kalver Kriko internatinę mokyklą Alabamoje. Mailzas Holteris turi neiprastą pomėgį - ieškoti paskutinių garsių asmenybių žodžių, tad ši aistra jį dar labiau paskatina vykti į mokyklą. Mokykloje nenuobodu, vaikino gyvenimas tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis, jis pirmą kartą įsimyli ir tai yra ne kas kita, o gražioji mokyklos mergina Aliaska Jang, ji turi vaikiną, bet Mailzas įsitikinęs, kad jai patinka. Tačiau vienos nakties įvykis sukrečia visą mokyklą - Aliaska žūsta avarijoje įsirėždama tiesiai į policijos automobilį. Vaikinui iškyla daug klausimų: kodėl Aliaska nesustabdė automobilio? Kodėl ji taip skubėjo išvažiuoti iš mokyklos? Kodėl buvo tokia susirūpinusi kai jis ją matė? Kodėl jis ją išleido? Ir jei ji būtų gyva ar tarp jų kas nors užsimegztų? Stengdamasis rasti nors menkiausių užuomenų jis ieško atsakymų į šiuos klausimus.

Knygą perskaičiau galima sakyti vienu prisėdimu. Knygos siužetas įtraukiantis, veikėjai ryškūs ir išsiskiriantys. Skaitant darosi smalsu, ar Mailzas bus kartu su Aliaska, na, o kai ji žūsta, net skaitytojui knieti sužinoti kodėl visgi taip atsitiko. Manau, kad šią knygą skaitysiu dar ne vieną kartą.

Perskaičiau ir antrąją dalį, nors galiu sakyti, jog pirmoji patiko net labiau. Patiko stiprios asmenybės, stripūs išgyvenimai, emocijos. Iš veikėjų labiausiai išsiskyrė Ana, Levinas ir Vronskis, man asmeniškai, ir dar Kiti,...

Perskaičiau ir antrąją dalį, nors galiu sakyti, jog pirmoji patiko net labiau. Patiko stiprios asmenybės, stripūs išgyvenimai, emocijos. Iš veikėjų labiausiai išsiskyrė Ana, Levinas ir Vronskis, man asmeniškai, ir dar Kiti, o kiti kažkaip susiliejo į vieną visumą, tarsi spektalio dekoracijos. Paskutiniuose skyriuose labai patiko Levino filosofavimai apie gyvenimo prasmę, kam viskas, kodėl, kas ir yra dar viena knygos tema. Kokia gyvenimo prasmė? Kokia prasmė be meilės? Ar ji gali visiškai sužlugdyti, ar jos nebuvimas taip pat žlugdo kaip ir buvimas?

Išsirinkau šitą knygą visai atsitiktinai - tiesiog pasirodė labai girdėtas pavadinimas. Paskui pasidomėjęs supratau, jog neveltui, kadangi pagal knygą yra susuktas Holivudo filmas. Bet aš ne apie tai.

"Anglas Ligonis"...

Išsirinkau šitą knygą visai atsitiktinai - tiesiog pasirodė labai girdėtas pavadinimas. Paskui pasidomėjęs supratau, jog neveltui, kadangi pagal knygą yra susuktas Holivudo filmas. Bet aš ne apie tai.

"Anglas Ligonis" patiktų tikrai ne visiems. Turbūt daugelis šį kūrinį pavadintų nuobodžiu, neįtraukiančiu, be veiksmo ir t.t. Bet man patiko ir nepaisant didelės knygos apimties, ji buvo gana greitai "sukramtyta".

Romanas pilnas įvairių keistų nutikimų, dialogų, meilės isotirijų. Intriguoja tai, kaip turėtų atrodyti apleisti rūmai, kuriuose apsigyvena tokia skirtinga kompanija - ligonis, nebeturintis vilties išgyti ir pristatantis save anglu, jaunutė moteris, jau turinti daug gyvenimiškos patirties, netikėtai pasirodęs jos dėdė ir karo metu bombų nukenksminimu pasižymėjęs musulmonas. Visi jie velniškai skirtingi, tačiau su kiekviena diena atranda ir kažką bendro.

Skaitant atėjo keista mintis - ar įmanoma meilės be sekso? Kalbu ne apie savaitės, o daug didesnį laikotarpį? Knygą pateikia abu variantus - ir įmanoma ir neįmanoma. O kaip manote jūs?