Tai - tikrai ne lengvai perskaitoma knygutė, o ilgas ir kankinatis procesas :) Knyga, kurią ne kartą norisi mesti dėl įvairių, atrodo, visiškai nesusijusių mokslinių, istorinių aprašymų, dėl nuolat per ilgai užtempiamų...

Tai - tikrai ne lengvai perskaitoma knygutė, o ilgas ir kankinatis procesas :) Knyga, kurią ne kartą norisi mesti dėl įvairių, atrodo, visiškai nesusijusių mokslinių, istorinių aprašymų, dėl nuolat per ilgai užtempiamų pasakojimų ir pan. Knygoje neretai būna sunku rasti pačią istoriją, nes ji nuolat pasimeta tarp visos kitos, kartais nereikalingos, informacijos.

Visgi, pats pasakojimas atrodointriguojantis ir mano itin mėgstamas: kažkas miršta, nes žino per daug, o tuomet bandoma išaiškinti paslaptis.

Airių rašytojo John Banville romanas"Jūra" laimėjo Bookerio premija 2005, tai buvo viena iš priežasčių kodėl aš pasirinkau skaityti šią knygą. Pilna apmąstymų ši knyga labiau primena biografiją, kurioje pagrindinis...

Airių rašytojo John Banville romanas"Jūra" laimėjo Bookerio premija 2005, tai buvo viena iš priežasčių kodėl aš pasirinkau skaityti šią knygą. Pilna apmąstymų ši knyga labiau primena biografiją, kurioje pagrindinis veikėjas pasineria į savo vaikystę, koks buvo, ką jautę, taip pat prisimena gyvenimą su žmoną (ypač jos ligos metus), tai tarsi bėgimas per praeitį. Žmogus bemaž galėtų iš naujo nugyventi savo gyvenimą, jeigu tik pajėgtų pakankamai įtempti atmintį.

Pasakojimas apie meno istoriką Maksą Mordeną, kuris tapęs našliu (žmona mirė nuo vėžio) savaip nusprendžia išgyvent savo skausmą. Jis grįžtą prie jūros į mažą kaimelį kuriame leisdavo vaikystės vasaras ir apsigyvena name kuris vaikystėje jam kėlė įvairius jausmus. Tuo metu čia gyvenusi Greisių šeima buvo jo susidomėjimo objektas, jam jie atrodė kaip iš kito pasaulio, slapčia jis buvo įsimylėjęs ponia Greis, taip pat jo susidomėjimą kėlė ir keista dvynukų pora. Kai viena iš dvynukų (buvo brolis ir sesė) nusiskandino jo akivaizdoje, pasikeitė ne tik Greisių gyvenimas, šis įvykis sukrėtė ir pakeitė patį Maksą, ta liūdna diena prisiminimuose persekiojo jį visą gyvenimą.

Knyga man patiko savo lengvu stiliumi, kuris įtraukdavo į pasakojamąjį laiką, pasakotojas iškeldavo klausimus, kurie taip pat priversdavo ir pačią apmąstyt tam tikrus gyvenimo dalykus. Tai viena iš tų knygų kurias verta, atostogaujant prie jūros, pasiimti su savim.

Nežemiškoji - mergina esanti ketvirtadaliu angelas. Ji nuo pat mažens pastebėdavo, kad ji kitokia, kad jai viskas sekasi daug lengviau nei kitiems vaikams: mokytis kalbų, matematikos, žaisti sportinius žaidimus. Klara Gardner...

Nežemiškoji - mergina esanti ketvirtadaliu angelas. Ji nuo pat mažens pastebėdavo, kad ji kitokia, kad jai viskas sekasi daug lengviau nei kitiems vaikams: mokytis kalbų, matematikos, žaisti sportinius žaidimus. Klara Gardner apie tikrąją save sužino iš mamos, būdama keturiolikos. Tai ją sukrečia, tačiau ji apsipranta ir toliau gyvena kaip ir anksčiau.

Vieną dieną ji savo mintyse pamato vaikiną, tačiau jis į ją nežiūri. Klara jaučia dūmų kvapą, reiškia kažkur netoliesę kilęs gaisras, tačiau ji jaučia ir didžiulį sielvartą, bet nežino dėl ko. Pasipasakojusi mamai mergaitė sužino, jog tai jos užduoties regėjimas. Užduoties kurią ji turi įvykdyti, nes yra angelas.

Dėl jos užduoties šeima kraustosi į Vajomingą kur ji ir turi įvykdyti savo užduotį, kuri iš pradžių atrodo lengva, tačiau vėliau Klara pradeda abejoti, ar sugebės. Pasirodo mokykloje, kurią ji nuo šiol lanko ji ne vienintelė angelų kraujo turinti mokinė. Dabar ji turi geriausią draugę Andželą kuri yra pusiau angelas, tad turi didesnių galių nei ji. Tačiau kuo arčiau lemtingoji diena, tuo labiau auga Klaros galios. Visiems draugams išvažiavus ji mokosi skraidyti, ir išmoksta! Kadangi Kristijanas, vaikinas kurį ji turi išgelbėti, taip pat išvažiavo, ji laiką leidžia su draugės Vendės broliu Taku Eiveriu. Jos iš pradžių ji jo draugija nelabai džiaugiasi, nes mokykloje jis buvo viena iš jos nemėgstamiausių personų, ji jį įsimyli. Jie pasibučiuoja, tačiau kaip tik dėl to Klara netyčia iššaukia savo aureolę ir Takas išsigąsta.

Nors ir negalima, Klara pasipasakoja Takui ir jie vėl kartu. Jos mama tuo nepatenkinta, mano, jog dukra turi susitelkti ties Kristijanu ir savo užduotimi. Nors nenoromis ji taip ir padaro.

Ji jaučia, kad lemtingoji diena jau atėjo, ieško Kristijano, nes nori greičiau baigti užduotį ir vėl būti su Taku. Nuojauta jos neapgauna, šiandien tikrai ta diena, bet staiga jos paieškas sutrukdo juodasparnis, nusidėjęs angelas. Ją užplūsta toks pat sielvartas kaip ir jos regėjimuose. Ji mano, kad jau mirs, tačiau į pagalbą ateina mama. Jos pasprunka nuo juodasparnio, Klara skrenda vykdyti užduoties, tačiau sužino, kad grėsmė gresia ne tik Kristijanui, o ir Takui. Mergina supanikuoja, tačiau vėliau sugalvoja planą kuriuo galbūt sugebės išgelbėti Taką ir įvykdyti savo užduotį kuri yra susijusi su Kristijanu.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Knyga nuo pat pradžių labai patiko. Fantastika susimaišiusi su realybe. Skaityti įdomu ir neatsibosta. Veiksmas nėra labai ištemptas, įvykiai įtraukia.

Knygą skaityti parekomendavo mama. Na, o aš rekomenduočiau ją perskaityti visiems fantastikos, knygų apie meilę mėgėjams.

Tikiuosi kitos trilogijos knygos ("Nenugalimoji" ir "Spindinčioji"), bus tokios pat įdomios kaip ir ši.

Na, ši knyga nepaliko gana gero įspūdžio. Jai trūko kažkokio rimtumo, mat viskas parašyta labai vaikiškai, pernelyg paprastai. Toks jausmas, kad autorius daugiausia rėmėsi Wikipedijos informacija ir savo pačio nuovoka. Vienu...

Na, ši knyga nepaliko gana gero įspūdžio. Jai trūko kažkokio rimtumo, mat viskas parašyta labai vaikiškai, pernelyg paprastai. Toks jausmas, kad autorius daugiausia rėmėsi Wikipedijos informacija ir savo pačio nuovoka. Vienu žodžiu, nepatariu jos skaityti net ir istorijos mėgėjams. Mano vertinimas - 4/10.

"Įsimylėjusieji" yra papildoma knyga, kuri nepasakoja tolesnių siužeto vingių, o grįžta papasakoti praeities. Pasak autorės, ji šią knygą parašė įkvėpta skaitytojų, pasidalijusių savo romantiškomis istorijomis....

"Įsimylėjusieji" yra papildoma knyga, kuri nepasakoja tolesnių siužeto vingių, o grįžta papasakoti praeities. Pasak autorės, ji šią knygą parašė įkvėpta skaitytojų, pasidalijusių savo romantiškomis istorijomis. Kūrinyje yra keturios trumpos Valentino dienos istorijos. Pirmojoje dalyje pasakojama apie Mailsą ir Šelbę. Jaunuoliai, atsidūrę viduramžių Anglijoje, pajunta vienas kitam švelnius jausmus ir širdyje plazdenančius drugelius. Antrojoje aprašoma nelaiminga Rolando meilė, o trečioje rašoma apie Arianą, jos pasiaukojimą ir užgesusią meilės kibirkštį. Knygą užbaigia Liusės ir Danielio istorija, įsimylėjusieji kartu praleidžia pirmą ir vienintelę nepakartojamą naktį.

Asmeniškai man ši penkiologijos dalis nepatiko, laikau ją prasčiausiu Lauren Kate kūriniu. Pirmiausia, nusivyliau knygos storiu (joje tik 224 puslapiai), antra - kiek nuobodžiomis meilės istorijomis ir trečia - ne istorijos tęstinumu. Panašios nuomonės yra ir dauguma kitų skaitytojų, tad verta žinoti, kad neperskaitę šios knygos nieko neprarasite, joje neatskleidžiama nei viena tolesnio siužeto detalė.

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto...

Tikriausiai nėra nei vieno, kuris šiame Ransom Riggs kūrinyje nerastų ko nors tinkamo ir įdomaus sau. "Ypatingų vaikų namai" - tai knyga, kurioje nestinga įtampos, jaudulio, intrigos ir vietų, kurias skaitant nugara laksto šiurpuliukai. Čia taip pat galima rasti įdomių istorinių detalių, nuotykių, fantastikos, veiksmo ir meilės siužeto vingių. Autorius be abejonės vertas pačių gausiausių aplodismentų - dar neteko skaityti istorijos, kurioje sutilptų tiek daug žanrų įvairovės.

Ši knyga, pelniusi viso pasaulio susidomėjimą ir ilgai užėmusi aukščiausias pozicijas perkamiausių knygų sąraše, yra pirmasis amerikiečių rašytojo Ransom Riggs kūrinys. Gimęs Merilande ir augęs Floridoje, "Ypatingų vaikų namų" autorius duoną pelnėsi kurdamas trumpus filmukus. Vieną dieną jis pateikė agentūrai pasiūlymą - išleisti fotografijų knygą (nuotraukų rinkimas buvo ir tebėra didžiausia Ransom Riggs aistra), tačiau Quirk Books redaktorius patarė panaudoti fotografijas kaip detales, iš kurių būsimas rašytojas galėtų sukurti pasakojimą. Šios idėjos rezultatas - knyga "Ypatingų vaikų namai", kurioje tekstą papildo autentiškos, senovinės nuotraukos. Įdomu tai, kad visos, išskyrus keletą, kurias teko minimaliai apdoroti, nė kiek nepakeistos. Jas iš savo asmeninių archyvų paskolino dešimt kolekcininkų - visi tie žmonės rado jas senienų krautuvėlėse. Galima teigti, kad šios fotografijos prikeltos naujam gyvenimui, o kolekcininkai išgelbėjo istorinės reikšmės ir stulbinančio grožio vaizdus iš užmaršties.

Tad apie ką gi ši ypatinga istorija, gimusi iš nuotraukų? Kūrinio veiksmo centre - šešiolikmetis berniukas Džeikobas Portmanas. Būdamas mažas, vaikas nepaprastai žavėjosi savo seneliu. Tai buvo išties įdomus žmogus, kuris, antrojo pasaulinio karo metu, buvo išgelbėtas nuo baisios žydų lemties ir apgyvendintas ypatingų vaikų namuose, atokioje saloje. Senelis anūkui mėgdavo pasakoti kvapą gniaužiančias istorijas apie pabaisas ir ypatingus vaikus, jis net turėjo išsaugojęs keletą nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti savo galias demonstruojantys Džeikobo bendraamžiai. Visgi, kaip ir kiekvienas vaikas, Džeikobas užaugo, o įžengęs į suaugusiųjų pasaulį, pradėjo nebetikėti senelio pramanais. Jam atrodė, kad tai tik pasakos mažiems vaikams, o senos nuotraukos - nevykusios klastotės.

Vieną dieną Džeikobas, nuvažiavęs aplankyti savo mylimo senelio, randa jį sunkiai sužeistą. Senelis prieš mirtį anūkui spėja pakuždėti kelis sakinius, kad esą Džeikobas žūtbūt turi nuvykti į ypatinguosius vaikų namus ir esą tik ten jam bus saugu. Bėgant laikui, vaikinas kartu su savo tėčiu išsiruošia į kelionę, į mažytę salelę prie Velso krantų, kur kadaise veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai. Didžiam Džeikobo nusivylimui, ten jau seniai niekas nebegyvena, o didžiulis namas, apie kurį su didžiuliu susižavėjimu jam pasakodavo senelis, pavirtęs griuvėsiais. Kiek pakamantinėjęs salos gyventojus ir apšniukštinėjęs vaiduoklių namą, vaikinas pagaliau suranda būdą išsiaiškinti senelio paslaptis - jis nukeliauja į 1940 metų rugsėjo trečiąją, kur panelės Peregrinės vaikų namai vis dar skamba nuo jame gyvenančiųjų juoko, o pats namas stovi lyg nieko nebūtų atsitikę - gyvas, sveikas ir jaukus...

Ypatingų vaikų namai - tai viena geriausių knygos idėjų, su kuriomis man teko susidurti. Juodai baltos fotografijos taip pat prisideda prie kūrinio savitumo - jos sukuria gan šiurpoką atmosferą. Užtenka pažvelgti į viršelį, kurį puošia mergaitė, per pėdą pakilusi nuo žemės, ir jau apima nemalonus jausmas. Būtent dėl viršelio aš ir vengiau pradėti skaityti šią knygą, tačiau vos atvertusi pirmuosius puslapius ir pasinėrusi į autoriaus kūrybą, supratau, kad tikrai nenusivilsiu. Kaip sakoma, nereikia apie knygą spręsti iš jos viršelio, kaip ir apie žmones nederėtų spręsti iš jų išvaizdos, todėl, jei dvejojate skaityti šį kūrinį, primygtinai siūlau paskaityti.

Gera naujiena - išleista ir antroji "Ypatingų vaikų namų" dalis, kurią lietuviškas leidimas leidyklos Alma Littera dėka pasieks mus spalio mėnesį. 2015 metais kino sales pasieks ir filmas, kurį režisuos Tim Burton (jo režisūra pripažinta visame pasaulyje, jis režisavo tokius filmus kaip "Alisa stebuklų šalyje", "Čarlis ir šokolado fabrikas", "Betmenas", "Beždžionių planeta", "Nakties šešėliai"), todėl galime tikėtis išties nepakartojamo reginio. Filmo anonsą jau dabar galite pamatyti ČIA.

"Benedikto slenksčiai" - 10 klasės privalomos literatūros sąrašo knyga. Įtraukianti, verčianti susimąstyti ir patraukli istorija. Lengvai skaitoma. Buvo keista, kad tokia įdomi knygą pateko į privalomos literatūros...

"Benedikto slenksčiai" - 10 klasės privalomos literatūros sąrašo knyga. Įtraukianti, verčianti susimąstyti ir patraukli istorija. Lengvai skaitoma. Buvo keista, kad tokia įdomi knygą pateko į privalomos literatūros sąrašą, nes dažniausiai jame būna neįdomios ir ilgai skaitomos knygos kaip "Paryžiaus katedra" ar "Rožės vardas". Pavadinimas atitinka kūrinio prasmę. Slenksčiai - tai lyg "lipimas" laiptais per gyvenimą. Kiekviename laiptelyje laukia kažkas nauja ir nepatirta. Knygoje nagrinėjama daugybė temų: apie motinos ir sūnaus santykius (mama palieka mažą Benuką pas tėvą, bet Benas visada trokšta jos padrąsinimo, šypsenos, užuojautos ir jaučia šiltų jausmų stoką), apie tėvo ir sūnaus santykius (tėvas, visuomet gyvenęs vienas, išmoksta rūpintis sūnumi ir tampa švelnesniu žmogumi. Benas tuo tarpu suvokia tėvo indėlį ir jaučia jam pagarbą, įpranta gyventi skurdesnėje aplinkoje), vyro ir moters santykius (Benas išbando lytinius santykius su kioskininke Svieta. Po to patiria pirmąją meilę su Vega, kuri yra labai išdidi ir savanaudė, tačiau meilė verčia Beną jai pataikauti ir nusileisti), žmogaus ir gamtos santykius (močiutės namuose ir Vėdrynų kaime užaugęs Benas vis dar jaučia trauką savo buvusiems namams ir vis ten sugrįžta. Vėdrynų kaime jį užplūsta prisiminimai ir ramybė). Daugelį metų Benediktas gyveno skurde, tačiau niekada dėl to nesiskundė. Kūrinyje yra jaučiama, jog turtingesni žmonės turi daugiau galios kažką paveikti savo pusėn (Benediktas priverčiamas meluoti apie savo draugo mirtį). Šioje istorijoje skaudžiausiai Beną paveikia dvi mirtys (geriausio draugo ir tėvo). Dėl draugo mirties jis be galo graužiasi, vis kaltina save, kad galėjo jį išgelbėti. Dėl tėvo mirties jis taip pat pergyvena, dabar jis turės išmokti gyventi vienas, tačiau tėvas jam visada išliks širdyje. Kūrinyje pabrėžiama ir grojimo euforija (Benas groja smuiku ne tik išmokęs natas, bet ir jas išgyvendamas. Jis išsilieja, pasakoja savo istorija, todėl tampa pripažintas muzikos srityje). Galiausiai, Benas tampa suaugusiu ir sapne dainuoja visiems per savo gyvenimą sutiktiems žmonėms. Tikrai verčianti susimąstyti istorija, kurią siūlyčiau kiekvienam: tiek filosofuot mėgstančiam, tiek audringą gyvenimą mėgstantiems paaugliams.


Leidimas: Alma littera, 2009 m.
Puslapių skaičius: 224
Mano įvertinimas: 10/10

Galiu drąsiai teikti perskaičiusi šią knygą įsimylėjau rašytoją Dan Brown. Įsigijau keturias jo knygas, ir pradėjau nuo šios.

Angelai ir demonai. Pavadinimas iškart sufliaravo, jog knygoje bus kalbama apie dvi...

Galiu drąsiai teikti perskaičiusi šią knygą įsimylėjau rašytoją Dan Brown. Įsigijau keturias jo knygas, ir pradėjau nuo šios.

Angelai ir demonai. Pavadinimas iškart sufliaravo, jog knygoje bus kalbama apie dvi priešpriešas. Kaip skaitydama įsitikinau, tos priešpirešos yra religija ir mokslas. Daugelis žmonių mano, jog tai yra visiškai nesuderinami dalykai. Mano nuomone, tai yra SUNKIAI suderinami dalykai. Na, o knygoje aprašomas šiuolaikinėje visuomenėįe kylantis konfliktas.

Veiksmas rutuliojasi dvejose vietose, kuriose: viešpatauja mokslas , tai yra Šveicarijos fizikos institute, ir religija - Vatikane. Ši knyga pasižymi aukštu intelekto koficientu. Ją skaitydamas, kartais privalai sustoti ir apmąstyti, ką tu perskaitei, prisiminti sąvokas ar net susiieškoti jų reikšmes. Knyga įtraukia ir neleidžia atsiplėšti, sunku iškentėti laiką, kurio negali praleisti skaitydamas šią knygą.. Greitas veiksmas, besikeičiančios vietos (Paryžius, Londonas, Vašingtono federacinė apygardą), įtampa, apgaulė, intrigos.

Įkvepia Harvardo profesioriaus Lengdono asmenybė, kuris puikiai išmano simbolius, yra labai protingas, žinantis daug dalykų, kurių dauguma profesorių nežino.

Slapta, iš pogrindžio iškilusi Illuminati brolija, kurios vien simbolis dvelkia paslaptimis, kadangi jį galima perskaityti iš abiejų pusių. Jos noras sustabdyti didžiausią katalikų renginį - konklavą. Pagrobiami keturi pagrindiniai kandidatai į popiežiaus vietą. Žiauriai nužudomi skirtingose vietose.

Labai įdomi knyga įtrauksianti kiekvieną mąstančią būtybę.

Pirmą kartą pamačiusi šią knygą, atkreipiau dėmėsį į jos storį, gan smulkų šriftą ir įdomų viršelį bei pavadinimą. Visi šie dalykai mane sužavėjo. Pradėjus skaityti, mane knygą labai greitai įtraukė. Neneigsiu...

Pirmą kartą pamačiusi šią knygą, atkreipiau dėmėsį į jos storį, gan smulkų šriftą ir įdomų viršelį bei pavadinimą. Visi šie dalykai mane sužavėjo. Pradėjus skaityti, mane knygą labai greitai įtraukė. Neneigsiu knygoje buvo vietų, kai mintys nuklysdavo, tačiau tai menkniekis palyginus su scenomis, kai perskaitytų puslapių skaičius augo nenumaldomai. Nužudymo scena buvo bene labiausiai įtraukianti. Perskaičiusi šią knyga į daugelį gyvenimiškų anomalijų žvelgsiu kitokiu žvilgsniu.

Knyga padėjo suprasti , įsigilinti į nusikaltėlio jausmus, išgyvenimus. Kas veda kiekvieną nusikaltėlį į lemtingą nusikaltimo momentą, šiuo atveju nužudymą? Kaip jaučiasi nusikaltimo metu? Kokios to pasekmės žmogaus asmenybei, savijautai? Raskolnikovas (pagrindinis veikėjas) net nenuteistas kentėjo už savo nusikaltimą, tai rodo, jog bausmė nebūtinai yra uždarymas į kalėjimą, bausmė tai nusikaltėlio savijauta, savigrauža padarius blogus dalykus, kuri veda į išprotėjimą, ligas. Sąžinės graužatis. Meilė draugui. Meilė šeimai. Meilė priešingai lyčiai. Meilė kiekvienam žmoui. Visuomenės pasmerkimas. Visuomenės veidrodis. Pasiaukojimas. Dosnumas. Nuolankumas. Viskas sutilpo į šią knygą.

Rekomenduoju ją skaityti tiems, kurie mėgsta greitai žmogų pasmerkti, neįsigilinę į jo padaromų dalykų priežastis.

Ilgai šitą knygą stumdžiau, kol vieną sykį tiesiog paimiau ir nepaleidau. Visą dieną! Skaičiau ir negalėjau atsitraukti,nes vis rūpėjo kaip gi bus dabar...o buvo taip,kad tėtis atėjęs su dukra į ligoninę ją kaip ir...

Ilgai šitą knygą stumdžiau, kol vieną sykį tiesiog paimiau ir nepaleidau. Visą dieną! Skaičiau ir negalėjau atsitraukti,nes vis rūpėjo kaip gi bus dabar...o buvo taip,kad tėtis atėjęs su dukra į ligoninę ją kaip ir pametė. Toliau rutuliojosi visa įdomi istorija, su dar įdomesne pabaigą apie tą ieškomą mergaitę. Labai labai patiko knyga ir rekomenduoju bent vieną šio rašytojo knygą paskaityti. Dabar kaip tik skaitau "Skeveldrą". Tik šios nebeleidžiu taip greitai "suvalgyti" - mėgaujuosi :)