Jau senokai norėjau perskaityti šią knygą, tačiau niekada nerasdavau jos bibliotekoje - visad būdavo paimta. Nutariau ją nusipirkti ir nei trupučio npasigailėjau.

Pasakojimas yra apie vaikiną kuris turi palikti namus...

Jau senokai norėjau perskaityti šią knygą, tačiau niekada nerasdavau jos bibliotekoje - visad būdavo paimta. Nutariau ją nusipirkti ir nei trupučio npasigailėjau.

Pasakojimas yra apie vaikiną kuris turi palikti namus Floridoje ir keliauti į Kalver Kriko internatinę mokyklą Alabamoje. Mailzas Holteris turi neiprastą pomėgį - ieškoti paskutinių garsių asmenybių žodžių, tad ši aistra jį dar labiau paskatina vykti į mokyklą. Mokykloje nenuobodu, vaikino gyvenimas tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis, jis pirmą kartą įsimyli ir tai yra ne kas kita, o gražioji mokyklos mergina Aliaska Jang, ji turi vaikiną, bet Mailzas įsitikinęs, kad jai patinka. Tačiau vienos nakties įvykis sukrečia visą mokyklą - Aliaska žūsta avarijoje įsirėždama tiesiai į policijos automobilį. Vaikinui iškyla daug klausimų: kodėl Aliaska nesustabdė automobilio? Kodėl ji taip skubėjo išvažiuoti iš mokyklos? Kodėl buvo tokia susirūpinusi kai jis ją matė? Kodėl jis ją išleido? Ir jei ji būtų gyva ar tarp jų kas nors užsimegztų? Stengdamasis rasti nors menkiausių užuomenų jis ieško atsakymų į šiuos klausimus.

Knygą perskaičiau galima sakyti vienu prisėdimu. Knygos siužetas įtraukiantis, veikėjai ryškūs ir išsiskiriantys. Skaitant darosi smalsu, ar Mailzas bus kartu su Aliaska, na, o kai ji žūsta, net skaitytojui knieti sužinoti kodėl visgi taip atsitiko. Manau, kad šią knygą skaitysiu dar ne vieną kartą.

Perskaičiau ir antrąją dalį, nors galiu sakyti, jog pirmoji patiko net labiau. Patiko stiprios asmenybės, stripūs išgyvenimai, emocijos. Iš veikėjų labiausiai išsiskyrė Ana, Levinas ir Vronskis, man asmeniškai, ir dar Kiti,...

Perskaičiau ir antrąją dalį, nors galiu sakyti, jog pirmoji patiko net labiau. Patiko stiprios asmenybės, stripūs išgyvenimai, emocijos. Iš veikėjų labiausiai išsiskyrė Ana, Levinas ir Vronskis, man asmeniškai, ir dar Kiti, o kiti kažkaip susiliejo į vieną visumą, tarsi spektalio dekoracijos. Paskutiniuose skyriuose labai patiko Levino filosofavimai apie gyvenimo prasmę, kam viskas, kodėl, kas ir yra dar viena knygos tema. Kokia gyvenimo prasmė? Kokia prasmė be meilės? Ar ji gali visiškai sužlugdyti, ar jos nebuvimas taip pat žlugdo kaip ir buvimas?

Išsirinkau šitą knygą visai atsitiktinai - tiesiog pasirodė labai girdėtas pavadinimas. Paskui pasidomėjęs supratau, jog neveltui, kadangi pagal knygą yra susuktas Holivudo filmas. Bet aš ne apie tai.

"Anglas Ligonis"...

Išsirinkau šitą knygą visai atsitiktinai - tiesiog pasirodė labai girdėtas pavadinimas. Paskui pasidomėjęs supratau, jog neveltui, kadangi pagal knygą yra susuktas Holivudo filmas. Bet aš ne apie tai.

"Anglas Ligonis" patiktų tikrai ne visiems. Turbūt daugelis šį kūrinį pavadintų nuobodžiu, neįtraukiančiu, be veiksmo ir t.t. Bet man patiko ir nepaisant didelės knygos apimties, ji buvo gana greitai "sukramtyta".

Romanas pilnas įvairių keistų nutikimų, dialogų, meilės isotirijų. Intriguoja tai, kaip turėtų atrodyti apleisti rūmai, kuriuose apsigyvena tokia skirtinga kompanija - ligonis, nebeturintis vilties išgyti ir pristatantis save anglu, jaunutė moteris, jau turinti daug gyvenimiškos patirties, netikėtai pasirodęs jos dėdė ir karo metu bombų nukenksminimu pasižymėjęs musulmonas. Visi jie velniškai skirtingi, tačiau su kiekviena diena atranda ir kažką bendro.

Skaitant atėjo keista mintis - ar įmanoma meilės be sekso? Kalbu ne apie savaitės, o daug didesnį laikotarpį? Knygą pateikia abu variantus - ir įmanoma ir neįmanoma. O kaip manote jūs?

"Paslėpti veidai"- vienintelis ekscentriškojo menininko Salvadoro Dali romanas. Autorius jame labai vaizdingai aprašo aukštuomenės gyvenimą tarpukario ir Antrojo Pasaulinio karo metais. Veiksmas vyksta Prancūzijoje, Amerikoje,...

"Paslėpti veidai"- vienintelis ekscentriškojo menininko Salvadoro Dali romanas. Autorius jame labai vaizdingai aprašo aukštuomenės gyvenimą tarpukario ir Antrojo Pasaulinio karo metais. Veiksmas vyksta Prancūzijoje, Amerikoje, Afrikoje. Romane tampriai susijusi meilė ir mirtis. Knygoje dominuoja daug veikėjų, ir jie vienaip ar kitaip yra susiję. Visi savaip nelaimingi, kenčiantys, ieškantys laimės, bet pernelyg išdidūs, kad priimtų ją tiesiai šviesiai siūlomą .Tačiau romane labiausiai išryškėja grafas Gransajas ir Solanža de Kleda ir jų tragiška meilės istorija. Solanža besąlygiškai mylinti grafą, turi kovoti su jo nepalaužiamu išdidumu, pastarasis tik pabėgęs į Amerika ir vedęs nemylima moterį pradeda pats sau pripažinti kad taip pat myli tik Solanža. Atrodytų viskas turi stotis į savas vėžes, bet sužinojęs kad kol jo nebuvo, Solanža turėjo santykių su kitu, jis vėl atsitraukia nuo jos, o tai ją ir pražudo, galiausiai neištvėrus dar vieno grafo atstumimo ji miršta.

Daugelis skaitė šią knygą teigė, kad Dali geriau būtų ir likęs prie teptuko, nes anot jų knyga neišbaigta, šokinėjama per įvairius stilius, bet kaip sakė pats Dali "Tegul tas, kuris padarė "tiek pat", pirmas sviedžia į mane akmenį".

Asmeniškai man knyga patiko, nors iš pradžių ir nervindavo smulkmeniškai aprašyti nereikšmingi dalykai, kurie tęsdavosi keletą puslapių, bet perskaičius maždaug pusė knygos, veiksmas pradėjo vystytis greičiau ir įdomiau, viskas susidėliojo į savo vietas ir paaiškėjo visų veikėjų likimai.

Šia knyga susidomėjau perskaičiusi atsiliepimą praeitų metų iššūkyje. Ačiū tam žmogui.

Knyga keista savo tema ir XXI a. atrodytų gal ir kvailokai. O tai pamanykite, nežinodamas pakvietė neįgalią merginą šokti. Tik...

Šia knyga susidomėjau perskaičiusi atsiliepimą praeitų metų iššūkyje. Ačiū tam žmogui.

Knyga keista savo tema ir XXI a. atrodytų gal ir kvailokai. O tai pamanykite, nežinodamas pakvietė neįgalią merginą šokti. Tik pagalvokite - drama. Antonas, gi, pasirodo džentelmenas ir dargi jautrios širdies jaunuolis. Nusiunčia gėlių įžeistai merginai, ir čia manyčiau, padarė esminę klaidą. Mergina - Edita, pajuto dėmėsį ir jo norėjo vis daugiau, o Antonas negalėdamas išsipainioti iš savo sąžinės gniaužtų vis negalėdavo jai pasakyti NE.

Knygos tema nors ir sunki, tačiau skaitoma lengvai.

9/10

Gerai tai ar blogai, bet tai pirmoji mano perskaityta knyga iš iššūkio..Turbūt gerai, nes būtų blogai, jei iš vis nebūčiau jo pradėjusi. Ir pirmoji knyga yra lietuvių autorės, Jurgos Ivanauskaitės. Su šia rašytoja...

Gerai tai ar blogai, bet tai pirmoji mano perskaityta knyga iš iššūkio..Turbūt gerai, nes būtų blogai, jei iš vis nebūčiau jo pradėjusi. Ir pirmoji knyga yra lietuvių autorės, Jurgos Ivanauskaitės. Su šia rašytoja pažindinames per skaitymą jau nebe pirmą kartą. Vienos knygos man patiko, kitos ne taip labai, dar kitas pasilikau vėlesniam laikui. Ši knyga irgi buvo klaustukas. Vis svarsčiau patiks ji čia man ar ne.. Bet...patiko! Nors ir ne iš pat pradžių, pirmieji puslapiai nubloškė į svetimos moters gyvenimą, jos keistą pasaulį, pasakojimus apie gyvenimą, ligas, šeimą, pasaulio įvykius. Stačia galva pasinėrus į pasakojimą, vis blaškiausi, nesusigyvenau su knyga, raukiausi vis bandydama prisijaukinti tekstą. Tačiau po truputį viskas stojosi į savo vėžes ir aš godžiai ryjau skyrių po skyriaus.
Knyga apie nebejauna moterį Moniką, kuri yra savotiška asmenybė, turinti savo pasaulį ir į viską aplinkui žvelgianti per savo užsimaukšlintus akinius, bet ne rožinius. :D priešingai, dažnai Monika mato tik tai kas bloga, ji net geidžia to ir kiekviena dieną žiūri žinias laukdama, kol bus pranešta, jog pagaliau artėja pasaulio pabaiga. Kartais veikėjos naivumas ir nenoras kovoti už save yra toks nervinantis, kad atrodo norėtųsi ją papurtyti ir pasakyti, kad jau užteks, atsimerk gi pagaliau! Vis dėl to, knyga man patiko, pati istorija susijusi su prostitucija, skyrybomis ir kitais dalykais man patiko, nes buvo įdomu, norėjosi skaityti toliau. Nežinau ar ką nors priviliojau imtis šios knygos, bet tikrai tikrai rekomenduoju tiems, kurie dar neskaitė. Bent pabandyti, manau, kad abejingų nepaliks!

Haris Lundas, jaunas porceliano sandėlio pasiuntinukas yra nuolat ujamas bendradarbių dėl dykinėjimo. Gretimoje darbovietei kavinukėje jis susipažįsta su bendraamže Monika, dirbančia daržovių sandėlyje ir, jos pakurstytas,...

Haris Lundas, jaunas porceliano sandėlio pasiuntinukas yra nuolat ujamas bendradarbių dėl dykinėjimo. Gretimoje darbovietei kavinukėje jis susipažįsta su bendraamže Monika, dirbančia daržovių sandėlyje ir, jos pakurstytas, pabėga su ja tėvo motorine valtimi į įlankos salyną. Po romantiškos meilės vasaros, Monikai pastojus, Haris išsinuomoja butą, ima rimtai dirbti vakarais mokytis. Asociali ir patvirkusi Monika nesugeba pasikeisti, neprižiūri dukros, jauna šeima išyra.

Kiek nedrąsiai žiūrėjau į šią knygą, bijojau nusivilti, šiek tiek neramino kolegų pasisakymai, jog romane pilna "kilometrinių" sakinių ir t. t. Ir visgi manau gan neblogai susidorojau su išankstinės nuomonės nesusidarymu....

Kiek nedrąsiai žiūrėjau į šią knygą, bijojau nusivilti, šiek tiek neramino kolegų pasisakymai, jog romane pilna "kilometrinių" sakinių ir t. t. Ir visgi manau gan neblogai susidorojau su išankstinės nuomonės nesusidarymu. Su "Silva rerum" pasinėriau ne kiek į daiktų, kiek į žodžių mišką. Nepaklydau, orientyrai buvo aiškūs ir kryptingai vedantys į tikslą - mėgavimąsi knyga, didžiavimąsi savo šalies istorija. O ir sakiniai nepasirodė ilgi, juk kai mėgaujiesi skaitoma knyga net neatkreipi dėmesio į sakinių ilgį ar jų struktūrą.

Siužeto atpasakoti neketinu, nenoriu iš neskaičiusiųjų atimti malonumą patiems atrasti romano "lobius" ir paslaptis. Tad šįkart trumpai - knyga man labai patiko. Charakteriai ryškūs, įdomūs ir karts nuo karto nustebinantys. Nepriekaištingai sukurta aplinka be pastangų leido vaizduote nusikelti keletą amžių į praeitį ir kartu su veikėjais klaidžioti senojo Vilniaus gatvelėmis, vienuolyno celėmis, universiteto labirintais. Tiesa, kiek nustebino taip staiga iš pirmo žvilgsnio užsiplieskusi meilė, bet matyt ta nuostaba kyla iš netikėjimo, jog galima taip greit pamilti, tad išliko abejonė ar tai tik ne staigus, bet laikinas susižavėjimas? Dėl šios dilemos dar labiau nekantrauju sužinoti koks tolesnis Norvaišų likimas.

Vertinimas 5/5

Pasirinkau šią knygą dėl pavadinimo ir tik dabar ją perskaičiusi pradedu suprasti ką tuo norėta pasakyti. Nors, atrodo, karo priešo auka turėtų būti dar vienas laimėjimas, tačiau tas priešas dažniausiai - kaimynas,...

Pasirinkau šią knygą dėl pavadinimo ir tik dabar ją perskaičiusi pradedu suprasti ką tuo norėta pasakyti. Nors, atrodo, karo priešo auka turėtų būti dar vienas laimėjimas, tačiau tas priešas dažniausiai - kaimynas, miestelio krautuvininkas ar ūkininkas iš gretimo kaimo. "Neklausk, kam skambina varpai, nes jie skambina tau", kiekvienas žmogus yra žmonijos dalis, todėl vieno mirtis reiškia ir mažos žmonijos dalelės mirtį - taip rašoma romano epigrafe. Kare laimėtojų nėra. Nors knygos veiksmas rutuliojasi Ispanijos pilietinio karo fone, ji apima kur kas daugiau nei šūvius, lindėjimą slėptuvėje ar frankistų ir respublikos šalininkų kovas. Karas yra kritinė situacija žmogaus gyvenime: balansuojama tarp mirties ir gyvenimo, tarp žudymo ir tikimybės pačiam būti nužudytam, tarp pasitikėjimo ir išdavystės, tarp Dievo ir Dievo paneigimo - ir jeigu iki šiol pagrindiniam veikėjui tai po truputį tapo gyvenimo-mirties rutina, viskas pasikeičia į mozaiką įsipainiojus meilei, kai širdis pradeda plakti vis stipriau ir vis labiau nenori sustoti.

Pagrindinis veikėjas amerikietis Robertas Džordanas - sprogdintojas, ne karo metu ispanų kalbos dėstytojas, jis atvykęs į Ispaniją vykdo savo užduotį frankistų užnugaryje kartu su geriljerų būriu. Romanas apima viso labo kelias dienas iki užduoties vykdymo, tačiau tų keturių dienų patyrimai verti viso gyvenimo patirčių: meilė, išdavystė, mirtis ir gyvenimo troškulys. Neužmirštami ir veikėjų portretai: graži ir naivi, likimo suluošinta Marija, gyvenimo užgrūdinta ir tiesmuka Pilara, Pablas, pasimetęs karo ir savo jausmų labirintuose, Anselmas - nuoširdusis senyvas medžiotojas ir, žinoma, Robertas Džordanas - šaltakraujis ir įsimylėjęs. Ir dar užduotis, kurią turi įvykdyti Džordanas ir kuri su kiekvienu puslapiu atrodo vis mažiau ir mažiau prasminga.

Nors karo tematika pati savaime man nėra labai įdomi, tačiau šiame romane ji atrodo, net paryškina žmonių jausmų įvairovę, kaip kad saulėlydis paryškina miesto spalvas. Kai kurios pasakojimo vietos tikrai labai jaudinančios: kuomet Pilara pasakoja kaip karas prasidėjo jos kaime arba kai vienas iš El Sordo vyrų, jaunasis komunistas Choakinas, paskutinėmis savo gyvenimo minutėmis pradeda kalbėti maldą Dievo motinai arba kai medžiotojas Anselmas Robertui Džordanui pasakoja kokia beribė praraja plyti tarp žvėries medžioklės ir žmogaus nužudymo.

Pagrindinis knygos herojus - Petras Antanas Norvaiša - Kazimiero Norvaišos anūkas bei Jono Iidoriaus Norvaišos sūnus. Petras Antanas - bene turtingiausias ir įtakingiausias Vilniaus žmogus. Jo gyvenimas - beprotiškai sunkus....

Pagrindinis knygos herojus - Petras Antanas Norvaiša - Kazimiero Norvaišos anūkas bei Jono Iidoriaus Norvaišos sūnus. Petras Antanas - bene turtingiausias ir įtakingiausias Vilniaus žmogus. Jo gyvenimas - beprotiškai sunkus. Gyvena tarp Nesvyžiaus (dab. Baltarusijos teritorija) ir Vilniaus. Nesvyžiuje dirba Radvilų giminės ekonomu, grįžęs į Vilnių, randa degantį miestą, jaučia nuovargį bei nelaimingą meilę. O dar žmona pareikalauja skyrybų... Beprotiškas gyvenimo tempas Petrui Antanui baigiasi sunkia liga apopleksija.

Kadangi Petras Antanas Norvaiša yra vienos dukros bei dviejų sūnų tėvas, iš Kristinos Sabaliauskaitės laukiu dar vieno giminės pratęsimo - ketvirtosios "Silva rerum" dalies.