Buvo sunku skaityti - visiška klasika. Stilius toks "senovinis" jei galima taip išsireikšti.. Istorija įdomi, tačiau tas apsimetimas, jog esi tyras/geras/teisingas (su kupinu saukstu dramatizmo), tiesiog erzino.. Kaip galima būti...

Buvo sunku skaityti - visiška klasika. Stilius toks "senovinis" jei galima taip išsireikšti.. Istorija įdomi, tačiau tas apsimetimas, jog esi tyras/geras/teisingas (su kupinu saukstu dramatizmo), tiesiog erzino.. Kaip galima būti tokiam aklam ar tiesiog apsimesti tokiu? Nors nekeista ir šiais laikais žmonės dažnai prasilenkia su realybe.. Kuo nusikalto būtybė, tai tik tuo, kad "pabudo". Kažkur esu girdėjusi '"valgyk kitus - arba būsi suvalgytas" - tiesiog į dešimtuką.

Tai jau toli gražu ne pirmoji mano skaityta šio autoriaus knyga. Žinau, kad Guillaume Musso knygas lengva skaityti, siužetas visada įtraukiantis, įdomus ir netikėtas.
Knygos pagrindinis herojus - Arturas, jaunas, energingas ir...

Tai jau toli gražu ne pirmoji mano skaityta šio autoriaus knyga. Žinau, kad Guillaume Musso knygas lengva skaityti, siužetas visada įtraukiantis, įdomus ir netikėtas.
Knygos pagrindinis herojus - Arturas, jaunas, energingas ir veržlus gydytojas. Tėvas jam palieka palikimą - 24 vėjų švyturį, su sąlyga, kad jis niekuomet šio turto neparduos ir nedrįs įžengti į užmūrytą kambarį. Žinoma, Artūras šiems dviems tėvo reikalavimams nepaklūsta, ir čia prasideda įdomioji šios istorijos dalis - kelionės laiku. 24 metus Arturas išgyvena per 24 dienas. Nenuspėjamas bėgimas laiku. Knygos anotacijoje minima Liza tarsi antraplanė knygos herojė. Mano manymu, meilės istorija šioje knygoje nėra pagrindinė. Daugiau rašoma apie Arturą, jo išgyvenimus bėgant metams.
Knyga nepaliko man didelio įspūdžio. Istorija tarsi iš fantastinio filmo. Su netikėta pabaiga, kurią galima suprasti labai dviprasmiškai. Bet iš esmės knygą galiu rekomenduoti. Skaitosi labai lengvai, įtraukia nuo pat pirmo puslapio, skyrius po skyriaus, su nekantrumu laukiant - kuo pasibaigs visa ši istorija?

Atsiduodu vilkams.... man nepatiko. Pati istorija sudomino, bet rašymo stilius ne. Skaitėsi lėtai. Kartais paimdavau knygą ir atidėdavau. Gal tik pabaigoje kiek veiksmas įsibėgėjo, o šiaip man buvo kiek nuobodu. Turbūt...

Atsiduodu vilkams.... man nepatiko. Pati istorija sudomino, bet rašymo stilius ne. Skaitėsi lėtai. Kartais paimdavau knygą ir atidėdavau. Gal tik pabaigoje kiek veiksmas įsibėgėjo, o šiaip man buvo kiek nuobodu. Turbūt skaitysiu toliau, bet nežinau, ar iškart imsiuos kitos dalies.

Tai pirmoji mano skaityta šios autorės knyga. Ir deja, ji manęs visiškai nesužavėjo. Skaitėsi be galo sunkiai. O ir puslapių skaičius labai nemažas. Ši knyga - tikrai nemenkas iššūkis ir savo apimtimi.
Knygoje pasakojama...

Tai pirmoji mano skaityta šios autorės knyga. Ir deja, ji manęs visiškai nesužavėjo. Skaitėsi be galo sunkiai. O ir puslapių skaičius labai nemažas. Ši knyga - tikrai nemenkas iššūkis ir savo apimtimi.
Knygoje pasakojama Violetos Mintern gyvenimo istorija. Visą savo vaikystę Violeta praleido kurtizanių namuose, kuriems vadovavo jos motina. Ir mergaitės likimas susiklostė taip, kad ir pačiai teko tapti kurtizane. Autorė leidžia savo skaitytojams susipažinti su kurtizanių gyvenimu.
Iš esmės man knyga buvo nuobodi. Jokio ypatingo veiksmo. Šiek tiek priminė meksikietiškas melodramas. Autorė šiek tiek bandė atskleisti sudėtingus mamos ir dukters santykius. Nepaisant to knyga man nepaliko įspūdžio. Tik pareikalavo didžiulės kantrybės skaitant.

įdomi, graži knyga. Verčianti prisiminti savo neįgyvendintas svajones, kurias po truputį užmiršti. Drąsi istorija, nes ne kiekvienas galėtume ar išdrįstume taip kardinaliai pakeisti gyvenimą, kad pasiektume savo svajones....

įdomi, graži knyga. Verčianti prisiminti savo neįgyvendintas svajones, kurias po truputį užmiršti. Drąsi istorija, nes ne kiekvienas galėtume ar išdrįstume taip kardinaliai pakeisti gyvenimą, kad pasiektume savo svajones. Taip pat knygos pabaiga labai netikėta :)

Tai antra perskaityta šios rašytojos knyga. Knygos pradžia labai puiki, tačiau norėjosi šiek tiek daugiau intrigų, daugiau ištempto siužeto, kaip sakant labai patiko bet per greit viskas baigėsi. Palyginau su prieš tai...

Tai antra perskaityta šios rašytojos knyga. Knygos pradžia labai puiki, tačiau norėjosi šiek tiek daugiau intrigų, daugiau ištempto siužeto, kaip sakant labai patiko bet per greit viskas baigėsi. Palyginau su prieš tai rašyta knyga ,,Nebijok" tai supratau kad toks rašytojos stilius, neišsiplėtoti. Maloniai praleistas vakras su knyga.

Visada žavėjausi ir žaviuosi žmonėmis, kurie savo gyvenimą paaukoja dirbdami jūroje, ant vandens ar laivuose. Kartais netgi susimąstydavau užduodama sau klausimą: "Negi, jie tokie romantikai, kad pasirenka tokį darbo...

Visada žavėjausi ir žaviuosi žmonėmis, kurie savo gyvenimą paaukoja dirbdami jūroje, ant vandens ar laivuose. Kartais netgi susimąstydavau užduodama sau klausimą: "Negi, jie tokie romantikai, kad pasirenka tokį darbo pobūdį?" Tikriausiai ne, nes dažniausiai juos pašaukia meilė jūrai, kelionėms, nuotykiams. Turbūt nieko naujo nepasakysiu apie šią knygą ir aš, nes daugelis ją jau būsite skaitę arba įtraukę į savo norimų perskaityti knygų sąrašą. Ši knyga mano rankose atsidūrė draugės dėka, kuri vos perskaičiusi savo įspūdžiais pasidalino su manimi ir rekomendavo būtinai perskaityti. Tai neeilinis kūrinys, o talentingiausio pianisto istorija, kuris mokėjo klausytis, mokėjo skaityti ne knygas, o žmones. Jis juos skaitydavo ir be galo skrupulingai grupuodavo, tvarkydavo, dėliodavo. Kasdien pridurdavo mažytį lopinėlį prie to begalinio žemėlapio, viso pasaulio, nuo vieno pakraščio ligi kito. Jis grojo niekur neegzistuojančią muziką ir ji nepradėdavo egzistuoti, kol nebuvo jo sugrota. Tai tarsi kažkas magiško, užslėpto ir savaip paslaptingo. Sunku net apsakyti, kad žmogus gimęs, užaugęs laive ir nė karto neišlipęs į krantą, gali daryti tokius stebuklus su muzika. Atrodo, kad ne jis muzikai paklūsta, o muzika jam. Jie tarsi vienas kito atspindys: susitapatinę ir susilieję į bendrą visumą. Skaičiau su didžiausiu malonumu ir žavėjausi, kiek žmogus turėjo mylėti muziką, taip nė karto nepasiryžęs išlipti į krantą ir pamatyti pasaulį. O atsakymas buvo paprastas ir aiškus: "Aš, nesugebėjęs išlipti į krantą, kad išsigelbėčiau, išlipau iš savo gyvenimo. Laiptelis po laiptelio. O kiekvienas laiptelis troškimas. Kiekvienas žingsnis - geismas, kuriam tariau sudie". Nuoširdžiai rekomenduoju.