Numanau, jog daugelis iš Jūsų jau esate skaitę šią knygą, ar bent jau matę kino filmą. Aš iki dabar nebuvau nei skaičiusi knygos, nei mačiusi filmo. Filmo tiesiog sąmoningai vengiau, kol neperskaičiau knygos 😊

Tomas...

Numanau, jog daugelis iš Jūsų jau esate skaitę šią knygą, ar bent jau matę kino filmą. Aš iki dabar nebuvau nei skaičiusi knygos, nei mačiusi filmo. Filmo tiesiog sąmoningai vengiau, kol neperskaičiau knygos 😊

Tomas Šerbernas - be galo pavyzdingas, kruopštus bei kantrus žmogus. Su šiomis savybėmis jis visai nesunkiai gauna švyturio prižiūrėtojo darbą, ir su savo žmona Izabele apsigyvena Jano Uolos saloje.
Jų gyvenimas saloje pastovus ir ramus, tačiau jų laimę temdo vienas dalykas.. Jiems niekaip nepavyksta susilaukti kūdikio.
Ir tuomet, kai Izabelė jau buvo bepradedanti prarasti viltį.. Ji išgirsta kūdikio verksmą.
Paaiškėja, jog vandenynas atplukdė valtį, kurioje buvo jau negyvas vyriškis ir vos kelių mėnesių kūdikis..
Izabelei Tomui tenka priimti nelengvą sprendimą : ar klausyti proto bei įstatymų ir pranešti apie atplaukusią valtį, ar pasilikti mergytę sau ir auginti kaip savą..
Jie apsisprendžia.. Bet net nenumano kaip tai pakeis daugelio žmonių gyvenimus.

Visų pirmą tariu bravo rašytojai. Ji labai vaizdingai ir įtaigiai aprašė nutikusią istoriją, atrodė, jog pats dalyvautum joje. Puslapiai vertėsi labai greitai bei lengvai. Buvo įdomu skaityti.
Pasakojimas pasirodė be galo jautrus ir autorės pasirinkta tema skaudi.. Tačiau nepaisant to tai knyga, kuri privers susimąstyti apie tai, kokia trapi linija yra tarp gėrio ir blogio.. Ir ar esame ją pasiryžę peržengti dėl savo mylimų žmonių?

Tik pradėjus skaityti knygą, į galvą atėjo mintis, kodėl ji taip liaupsinama, nes pradžia buvo gan nyki ir nuobodi, bet įpusėjus knygą, supratau dėl ko. Taip įtraukė, kad puslapiai vertėsi labai greitai. Skaudi istorija,...

Tik pradėjus skaityti knygą, į galvą atėjo mintis, kodėl ji taip liaupsinama, nes pradžia buvo gan nyki ir nuobodi, bet įpusėjus knygą, supratau dėl ko. Taip įtraukė, kad puslapiai vertėsi labai greitai. Skaudi istorija, kuri parodo, kad žmonės iš begalinio skausmo gali priimti ne itin teisingus sprendimus ir, kad iš meilės kitam žmoguj gali padaryti bet ką. Nežinau ko tikėjausi iš pabaigos, bet ji šiek tiek mane nuvylė.

Perskaičiau. Ir rekomenduoju. Ši knyga tikrai neišmokys jus kažko naujo, bet emocijų pliūpsnį tikrai patirsit ir net nenorėdami galvosite ką darytumėt jus.
Tomas pradeda dirbt saloje švyturio prižiūrėtoju, veda Izabelė ir...

Perskaičiau. Ir rekomenduoju. Ši knyga tikrai neišmokys jus kažko naujo, bet emocijų pliūpsnį tikrai patirsit ir net nenorėdami galvosite ką darytumėt jus.
Tomas pradeda dirbt saloje švyturio prižiūrėtoju, veda Izabelė ir nori susilaukti vaikučiu. Bet kaip dažnai buna tai nėra lengva, persileidimai, gimęs negyvas kudikis ir valtis atnešusi viltį su kudikiu. Jie pasilieka kudiki, ir tik paskui sužino kad šios mergytes mama gyva ir jos ieško..
Patys pirmieji keliasdešimt puslapių buvo gan ramus, tokie nei įtraukiantis nei atstumiantis, tik paskui po šių keliu puslapių skaičiau su gniuzulu gerklėj, o pabaiga mano jautriems jausmas suteikė galimybe užbaigti skaityt su ašarom :) tikrai palaikiau visas puses tiek tu žmonių kurie pasiliko kudiki, tiek mamos kuri ieškojo kūdikio, tiesiog nebuvo kaip nuteisti vienu ir išteisinti kitus..
Pagal knyga yra sukurtas ir filmas, kuri būtinai pažiūrėsiu su servetėlių pakiu :) Ši knyga skirta manau mamoms, mamos supras visus jausmus susipynusius šioje knygoje.
Ir norejau pasidalinti dar labai įstrigusia šios knygos pastraipa: " Atleisti, daug lengviau negu nekesti. Atleisti pakanka vieno karto. Nekęsti turi kasdien nuo ryto iki vakaro. Turi nuolat prisiminti visas skriaudas. Reiketu pasidaryti sąrašą, ilgu ilgiausia sąrašą, ir vis galvoti, ar užtektinai nekenčiu kiekvieno jame įrašyto žmogaus. Reikia nekęsti uoliai ir atkakliai, žodžiu, teutoniskai! Ne, visada galima pasirinkti."