Daugelis literatūros mylėtojų žino Jurgį Kunčiną, Kristiną Sabaliauskaitę, Sigitą Parulskį ir kitus šiuolaikinius Lietuvos rašytojus. Tačiau ar daug kas žino Alvydą Šlepiką? Jo puikiai įvertintą romaną "Mano vardas...

Daugelis literatūros mylėtojų žino Jurgį Kunčiną, Kristiną Sabaliauskaitę, Sigitą Parulskį ir kitus šiuolaikinius Lietuvos rašytojus. Tačiau ar daug kas žino Alvydą Šlepiką? Jo puikiai įvertintą romaną "Mano vardas Marytė" perskaičiau per porą dienų. Šis novelių rinkinys - dar vienas genialus kūrinys. Novelėse pasakojama apie mažo miestelio gyvenimą. Autoriaus kalba - nepaprastai vaizdinga. Kiekvienas keiksmažodis ar tarmiškas žodis puikiai perteikia emociją. Sunku kažką ir rašyti apie šią knygą. Geriau ją tiesiog perskaityti. Rekomenduoju!

Iš pradžių buvo nuobodu skaityti, bet vėliau siužetas įtraukė, daug detektyvinių detalių. O kai visą knygą perskaičiau, tai įspūdis buvo tikrai geras. Labai graži meilės istorija, apipinta mistikos, savotiškos...

Iš pradžių buvo nuobodu skaityti, bet vėliau siužetas įtraukė, daug detektyvinių detalių. O kai visą knygą perskaičiau, tai įspūdis buvo tikrai geras. Labai graži meilės istorija, apipinta mistikos, savotiškos filosofijos. Seniai norėjau skaityti Murakami knygas. Bet tik dabar prisėdau. Iš pradžių galvojau pirma ir paskutinė knyga, bet jau atsisiunčiau visas. Būtų įdomu skaityti originalia kalba. Daug japonų filosofijos, jų kultūros. Detalės, kurios užkabina. Skiriu tris žvaigždutes vien dėl to, jog reikėjo laiko, kad “užkabintų” :).

Kažkaip nemaniau, kad būtent tokia rimta knyga užbaigsiu 2018-uosius. Bet nesigailiu, puiku, kai knyga verčia mąstyti ir pergalvoti viską, kai nepalieka abejingo. Pradžia buvo sunkoka, kol supratau, kas tas Brodekas ir ką jis...

Kažkaip nemaniau, kad būtent tokia rimta knyga užbaigsiu 2018-uosius. Bet nesigailiu, puiku, kai knyga verčia mąstyti ir pergalvoti viską, kai nepalieka abejingo. Pradžia buvo sunkoka, kol supratau, kas tas Brodekas ir ką jis nori papasakoti. Bet vėliau negalėjau nuo jos atsitraukti. Patiko viskas, nuo pačios papasakotos istorijos, iki to kaip tai buvo daroma. Juk atrodo, tiek daug parašyta apie žydus ir jų kančias bei pažeminimus. Bet čia autorius tai padaro dar kitaip, parodydamas kaip lengvai atsisakoma žmoniškumo, kaip greitai baimė gali užvaldyti žmogų ir pavesti jį antžmogiu... ir kaip sunku gyventi, kai su tavim tie, kurių nematai, bet kurie neleidžia pamiršti tavo klaidų, tavo nuosmukio... Įdomus ir pasakojimo stilius, nes autorius blaškosi tarp praeities, to kas buvo prieš kelias dienas ir to ką daro tuo metu. Bet, mano nuomone, tuo ir stiprus šis kūrinys - tokiu būdu tarsi regi tikro žmogaus kančias, kovą su savimi, su savo klaidomis, juk kitą apgauti gali, bet nuo savęs nepasislėpsi.

Trečioji perskaityta Martyno Starkaus kelionių knyga.
M. Starkaus rašymo stilius išskirtinis: pilna sarkazmo, saviironijos ir humoro. Tačiau skaitant jo knygas reikia daryti pertraukas tarp knygų, nes kitaip "dozė" bus per...

Trečioji perskaityta Martyno Starkaus kelionių knyga.
M. Starkaus rašymo stilius išskirtinis: pilna sarkazmo, saviironijos ir humoro. Tačiau skaitant jo knygas reikia daryti pertraukas tarp knygų, nes kitaip "dozė" bus per didelė.
Nors parašyta įdomiai, skaitosi lėtai. Bet tai tik dar kartą parodo, kad turiniu, kaip ir pačia kelione reikia mėgautis iš lėto ir niekur neskubant.

Pradėjusi skaityti tikėjausi, kad knyga bus panaši į I.Yalom ar J.Bugentali, tačiau nebuvo. Pirmosios istorijos man atrodė per mažai išplėtotos, kad galėčiau įsijausti ir kėlė beviltiškumo jausmą, tai ką daryti...

Pradėjusi skaityti tikėjausi, kad knyga bus panaši į I.Yalom ar J.Bugentali, tačiau nebuvo. Pirmosios istorijos man atrodė per mažai išplėtotos, kad galėčiau įsijausti ir kėlė beviltiškumo jausmą, tai ką daryti istorijos herojams tokioje situacijoje? Tada visai kitaip pamačiau knygos pavadinimą ir tai, kas išties po juo slepiasi. Knyga didelio įspūdžio nepaliko, tačiau tikrai buvo įdomu sužinoti daugiau apie meilės temą ir tai, kokie sutrikimai gali slėptis po šiuo jausmu.