Ketvirtoji serijos dalis ir suprantu, jog, bent kuriam laikui, darau pertrauką. Kažkaip nebuvo dar nei su viena dalimi taip, kad reikėtų tiesiog versti save skaityti, ši dalis buvo visiškai ne man arba visai ne laiku, bet gal...

Ketvirtoji serijos dalis ir suprantu, jog, bent kuriam laikui, darau pertrauką. Kažkaip nebuvo dar nei su viena dalimi taip, kad reikėtų tiesiog versti save skaityti, ši dalis buvo visiškai ne man arba visai ne laiku, bet gal pirmas variantas. Net nežinau, ką ir papasakot, nes tik paskutiniuose skyriuose atrodė, jog prasidėjo veiksmas, o iki tol buvo kažkokia lėta neaiški sumaištis. Kuomet burtininkų sueigoje įvyksta sąmokslas, pagrindiniai veikėjai išblaškomi ir jų likimai tampa visai neiaškūs. Jie stengiasi rasti vieni kitus, bet lemtis turi kitų planų.

Sakoma, kad ir kokias emocijas iššaukia knyga - ji vis tiek savo darbą atliko gerai, nes iššauktos emocijos yra stiprios knygos (gal ne visai mums tinkančios) bruožas, bet negaliu drąsiai įvertinti paskutinės Raganiaus knygos...

Sakoma, kad ir kokias emocijas iššaukia knyga - ji vis tiek savo darbą atliko gerai, nes iššauktos emocijos yra stiprios knygos (gal ne visai mums tinkančios) bruožas, bet negaliu drąsiai įvertinti paskutinės Raganiaus knygos - gerai. Užverčiau ir negalėjau patikėti, kad mes keturias serijas, su visais veikėjais ėjome link tokios pabaigos. Jausmas toks, kad rašytojui pabodo kurti ar jį apleido mūza. Labai nuvylė pabaiga, nors pirmoji dalis žadėjo labai stiprią seriją.
Nesigailiu, kad perskaičiau, tačiau tikėjausi kažko įspūdingesnio. :(