Gimdami kiekvienas atsinešame mums paskirtą likimą. Toks jausmas mane apėmė, kai pradėjau skaityti šią išminties pilną knygą. Pagrindinis knygos herojus - tai paprastas žmogus, gyvenantis paprasto žmogaus gyvenimą....

Gimdami kiekvienas atsinešame mums paskirtą likimą. Toks jausmas mane apėmė, kai pradėjau skaityti šią išminties pilną knygą. Pagrindinis knygos herojus - tai paprastas žmogus, gyvenantis paprasto žmogaus gyvenimą. Kažkaip visada tokius paprastus, taurius ir kiekviename savo gyvenimo žingsnyje įžvelgiančius gyvenimo prasmę ir grožį žmones, įsivaizduodavau būtent gyvenančius ten, kalnuose. Kalnai man - lyg ramybės, taikos, gėrio, paslapčių oazė. Tai tarsi atskiras pasaulis, atskirtas nuo civilizacijos. Todėl žiūrėdama laidas, filmus apie šalis, kuriuose yra kalnai, mintyse sau sakydavau: "Kaip ten turėtų būti gera ir smagu". Juk būdamas kalno viršuje ir viską stebėdamas iš aukštai, tampi viso pasaulio valdovu bent trumpai akimirkai, o kalnų vėjas tampa ne tik tavo priešu, įveikiant visus sunkumus prieš pasiekiant kalno viršūnę, bet ir tavo draugu. Pasiekus viršukalnę jis tarsi paklūsta tau ir nurimsta. Tai tampa tavo namais ir įkvėpimo šaltiniu. Būtent kalnai buvo ir Andrėjo Egerio mylimiausia vieta, kuris pažinojo kiekvieną Alpių slėnio viršukalnę, kiekvieną užuoglaudą, kuri buvo ne tik jėgų šaltinis, bet ir jo namai. Atrodo, kad gyvenime šis žmogus matęs ir šilto, ir šalto sugebėjo visuomet išlikti stiprus po to, kai neteko mylimos moters, vėliau būdamas karo belaisviu. Pats gyvenimas jame paliko gilius randus ir užgrūdino jį visapusiškai. Matyt todėl randai ir yra kaip metai, jie dedasi į krūvą ir visi kartu padaro žmogų tokį, koks jis yra. Todėl paskutinėmis savo gyvenimo minutėmis, herojus prisimindavo pačias gražiausias savo gyvenimo akimirkas, susijusias su juo pačiu ir jam artimais žmonėmis. Kaip jis pats teigė, kad ištvėrė ilgiau, nei pats būtų galėjęs patikėti. Jis išgyveno savo sunkią vaikystę, išliko per karą ir sniego laviną. Dirbo negailėdamas savęs. Tačiau tai tik mažos akimirkos iš jo gyvenimo, kurių niekas negali atimti. Todėl, kas skaitysite šią knygą, palinkėsiu mėgautis tomis akimirkomis kartu su knygos herojumi bei pasisemti tos tylios išminties, kuria kūrinys alsuote alsuoja.