Knygoje slypi didžiulė informacijos bomba visiškai žaliems ir nieko nenutuokiantiems apie šunį, apart to, kad šuo ėda, dergia ir atpažįsta šeimininką.

Kadangi vaikystėje ir paauglystėje itin daug domėjausi šunimis,...

Knygoje slypi didžiulė informacijos bomba visiškai žaliems ir nieko nenutuokiantiems apie šunį, apart to, kad šuo ėda, dergia ir atpažįsta šeimininką.

Kadangi vaikystėje ir paauglystėje itin daug domėjausi šunimis, daugelis aprašomų dalykų man buvo žinomi iš anksčiau. Plius praktinė viso to pusė, kuomet augindamas ir stebėdamas šunį pamažu supranti kas ir kaip. Be abejo, tikrai sužinojau ir nemažai naujo. Vienas iš labiausiai įstrigusių pvz., kad beveik visas jų pasaulio suvokimas pagrinde ateina per vieną jutimą - kvapus. Žinojau, kad uoslė yra svarbu, bet kad TAIP SVARBU, nesitikėjau. Manau nuo šiol tikrai ilgiau stoviniuosiu prie krūmų su Nano ir Rifu, bei lauksiu kol jie išsiuostys :D Žinoma, su kai kuriais aprašytais teiginiais nesutinku, nes tiek iš anksčiau, tiek knygos skaitymo metu tam tikrus metodus išbandžiau su savo šunimis ir matau, kad yra visiškai priešingai, negu aprašoma. O galbūt, tiesiog mano šunys supranta daugiau, nei aprašyti tiriamieji?

Knygoje nagrinėjami atlikti moksliniai tyrimai siekiant išsiaiškinti ką šunys suvokia, kaip pritaiko savo gebėjimus vienoje ar kitoje situacijoje. Ar jie atsimena? Kaip supranta mus? Ar galvoja apie ateitį? Kaip šuo supranta asociacijas? Išties, viskas labai abstrakčiai. Nėra patvirtinimo, kad šuo 100% suvokia vieną ar kitą dalyką. Tuo man ir patiko šios autorės knyga. Ji pirmuose puslapiuose išskyrė, kad kaip ir žmonės, šunys yra labai individualūs. Ir ką supranta vienas, nebūtinai gali suprasti kitas. Negalima vieno šuns “etiketės” prilipdyti visiems. Nes, galbūt visi 100 šunų, su kuriais buvo atlikti bandymai, turėjo labai panašius gebėjimus, o jeigu paimsime kitus 100 šunų, jie nebeturės tų pačių sąvybių, tačiau pasižymės kitomis.

Vietomis jautėsi šokčiojimas nuo vienos minties prie kitos. Vėliau pratęsiama pirmoji mintis. Toks pasakojimo stilius man nelabai patiko, bet principe rekomenduoju paskaityti visiems esamiems ir būsimiems šunų šeimininkams!

Tiesa, skaitydama šią knygą nusprendžiau dar kai ką. Kitas šuo, kuris gyvens su mumis, atkeliaus iš prieglaudos. Gyvybė neturi būti komercija.

Man asmeniškai labiau patiko „Dievas visada keliauja incognito”. Kalbant konkrečiai apie šitą knygą, privertė susimąstyti apie vertybes tiek darbo aplinkoje, tiek asmeniniame gyvenime. Kartais skundžiamės, kad esame...

Man asmeniškai labiau patiko „Dievas visada keliauja incognito”. Kalbant konkrečiai apie šitą knygą, privertė susimąstyti apie vertybes tiek darbo aplinkoje, tiek asmeniniame gyvenime. Kartais skundžiamės, kad esame nelaimingi, bet nieko nedarome, jog tai pakeistume. :)

Tikiu, kad kitiems ši knyga atrodo kiek banaloka, bet man, kaip žmogui panašiai žvelgusiam į pasaulį, buvo jautri ir pamokanti. Nereikia manyti, kad tokios knygos ims ir pakeis žmonių gyvenimus ar požiūrius, bet susimąstyti...

Tikiu, kad kitiems ši knyga atrodo kiek banaloka, bet man, kaip žmogui panašiai žvelgusiam į pasaulį, buvo jautri ir pamokanti. Nereikia manyti, kad tokios knygos ims ir pakeis žmonių gyvenimus ar požiūrius, bet susimąstyti tikrai priverčia.