Tai mano pirmoji pažintis su šia autore ir pasirodo pažinčiai pasirinkau visiškai netipišką jos kūrybai žanrą, netipišką ir kiek kitonišką knygą. Pažintis sėkminga, norisi paskaityti kitas autores knygas, sužinoti, o...

Tai mano pirmoji pažintis su šia autore ir pasirodo pažinčiai pasirinkau visiškai netipišką jos kūrybai žanrą, netipišką ir kiek kitonišką knygą. Pažintis sėkminga, norisi paskaityti kitas autores knygas, sužinoti, o kokia ji visgi yra, kokia ta jos maniera rašant įprasto jai žanro knygas.
Šis detektyvas susiskaitė labai lengvai. Charakteriai sakyčiau gluminantys: psichopatas vaikinas, įsimylėjęs Doroti ir priklausomas nuo jos. Doroti - lengvabūdiška moteris, besimėgaujanti vyrų dėmesiu, įkliūvanti į Luiso manipuliacijos pinkles. Bei kažkur aplink juos šmėžuojantis naivusis Polas, kurio ateitis su Doroti neaiški. Pabaiga visgi skaitytoją palieka alkaną, tačiau tuo pačiu ir pačiam leidžia įjungti vaizduotę ir sukurti galvoje savo pabaigą. Patiko :)

Siužetas įtraukė nors ir charakteriai nepasirodė labai įdomūs, unikalūs. Mergina labai vaikiška (nors jai 29-eri), įsimyli detektyvą, kuris ją gelbsti. Vis dėlto siužetas rutuliojasi įdomiai, užkabina įvairios detalės,...

Siužetas įtraukė nors ir charakteriai nepasirodė labai įdomūs, unikalūs. Mergina labai vaikiška (nors jai 29-eri), įsimyli detektyvą, kuris ją gelbsti. Vis dėlto siužetas rutuliojasi įdomiai, užkabina įvairios detalės, norisi sužinoti pabaigą, todėl knygą automatiškai norisi versti iki paskutinio puslapio, net jei vietomis veiksmas kiek banalus.

Knyga nesužavėjo, nors mintis panaši į "Sėkmė avansu". Istorija liūdna ir depresiška, apie nesubrendėlį svajoklį muzikantą, vienišą moterį išmokusią užmegzti santykius su žmonėmis tik senatvėje ir keistą vaiką....

Knyga nesužavėjo, nors mintis panaši į "Sėkmė avansu". Istorija liūdna ir depresiška, apie nesubrendėlį svajoklį muzikantą, vienišą moterį išmokusią užmegzti santykius su žmonėmis tik senatvėje ir keistą vaiką. Nepasakyčiau, kad knyga įkvepianti, šviesesnė ir įdomesnė tik pabaiga.

Ši knyga - pažintis su vienu žinomiausiu graikų rašytojų N. Kazantzakiu. Visai vykusi, sakyčiau. Keista ir įdomi knyga, apie gana garsų katalikų šventųjų Pranciškų Asyžietį. Jei nebūčiau žinojus apie Pranciškaus...

Ši knyga - pažintis su vienu žinomiausiu graikų rašytojų N. Kazantzakiu. Visai vykusi, sakyčiau. Keista ir įdomi knyga, apie gana garsų katalikų šventųjų Pranciškų Asyžietį. Jei nebūčiau žinojus apie Pranciškaus gyvenimą, sakyčiau galima vadinti šį romaną netgi biografija, ne pačia tiksliausia, bet visgi.

"Su gervėmis į Pietus" yra pirmoji iš aštuonių A. Poškos kelionės knygų. Dabar jį ir Matą Šalčių palikau paliekančius Graikiją ir keliaujančius į kitą žemyną. Kadangi skaičiau ir M. Šalčiaus "Svečiuose pas 40...

"Su gervėmis į Pietus" yra pirmoji iš aštuonių A. Poškos kelionės knygų. Dabar jį ir Matą Šalčių palikau paliekančius Graikiją ir keliaujančius į kitą žemyną. Kadangi skaičiau ir M. Šalčiaus "Svečiuose pas 40 tautų", nejučiomis vis lyginu abu pasakojimus. Ir - nemažam mano nustebimui - jie abu labai skirtingi. Tikriausiai čia tinka posakis, kad keliaudami randame tai, ko ieškome, ir pasaulį matome taip, kokie patys esame.

Pirmiausia - skiriasi tai, į ką labiausiai kreipia dėmesį keliautojai. Šalčiaus stilius - laikraštinis, Poškos - dienoraštinis. Kadangi pirmasis rašė daug laikraščiams, iš pat praždžių mąstė apie knygos išleidimą, jo temos platesnės, rimtesnės, o Poška, atrodo, daug ką perrašė/adaptavo iš savo jaunystės dienoraščio, jį, kaip antropologą, labiausiai domino žmonės. Jo stilius - grubiai tariant - "ką matau, tą dainuoju" Tai nėra blogai, bet gana aiškiai matosi.

Kai Šalčius apie visokias politikas, istorijas labiau leidžiasi, jaunasis keliautojas aprašo žmones, jų papročius, rankdarbius, maistą (jis kur kas dažniau užsimena apie megeles, išgertuves ir susimovimus :) - tai smagu). Kaip pats Poška rašė - kai vienas patraukia į redakcijas, pasidomėti politikos aktualijomis, ekonomika ir pan., kitas traukia į muziejus ir pasišlaistyti po miestą. Matyt, į šį palyginimą labiausiai ir suvesčiau keliautojų skirtumus. Poška skaityti lengviau, smagiau, juokingiau, bet iš jo mažiau gausi "kietos" informacijos apie valstybes (išskyrus Bulgariją, kur jis vėliau ir nemažai pagyveno). Su Šalčiumi daugiau sužinai, su Poška daugiau pajunti.

Priskirčiau šią knygą motyvacinêms. Knyga apie gyvenimą su klaida t.y. vyvenimą. Beata parašė knygą būdama 26 metų, labai jauna, su savo jaunatvišku požiūriu. Būtų labai įdomu perskaityti, ką ji parašytų būdama 50...

Priskirčiau šią knygą motyvacinêms. Knyga apie gyvenimą su klaida t.y. vyvenimą. Beata parašė knygą būdama 26 metų, labai jauna, su savo jaunatvišku požiūriu. Būtų labai įdomu perskaityti, ką ji parašytų būdama 50 metų...Knyga verčia mąstyti, kitaip pažiūrėti į savo ,,vyvenimą", pasimokyti ir pasikeisti, svajoti. Gyvenimas, pagal Beatą - svajonių išpildymas. Labai noriu keliauti: Kroatija, Italija ar kita šalis....Labai daug knygoje motyvacinių minčių darbo, meilės, tėvų, moterų tema. Knygos stilius - tarsi rašytų dienoraštį pati sau ar apie tave...

Aišku, knygos formatas yra labai nepatogus ir ji sveria beprotiškai, tačiau tai suprantama, kadangi visa jos esmė yra ne tekstas, kuris, jei atimtume paaiškinamąsias iliustracijas, sudaryto apie 20 puslapių, o VUB saugomi žemės...

Aišku, knygos formatas yra labai nepatogus ir ji sveria beprotiškai, tačiau tai suprantama, kadangi visa jos esmė yra ne tekstas, kuris, jei atimtume paaiškinamąsias iliustracijas, sudaryto apie 20 puslapių, o VUB saugomi žemės planai. Asmeniškai man, patiko! Labai džiaugiuos, kad atsirado tokio pobūdžio knyga, kuri praverčia ne tik LDK kartografijos tyrinėtojams, bet apskritai žmonėms besidomentiems istoriją. Rekomenduoju vien dėl leidinyje publikuojamų planų!!!

Turbūt kaip ir daugeliui, mačiusiam filmą, verčiant knygos puslapius, atmintyje pirmiausia bėgioja būtent pastarojo vaizdai. Tačiau tai nėra blogai, priešingai, paįvairina, pagyvina knygos skaitymą. Galbūt šiek tiek mažiau...

Turbūt kaip ir daugeliui, mačiusiam filmą, verčiant knygos puslapius, atmintyje pirmiausia bėgioja būtent pastarojo vaizdai. Tačiau tai nėra blogai, priešingai, paįvairina, pagyvina knygos skaitymą. Galbūt šiek tiek mažiau dirba vaizduotė - nebereikia personažų kurtis pačiam. Kalbant apie pačią istoriją - nežinau, man ji nepasirodė niekuo išskirtinė, na, nebent tai, kaip ji buvo pasakojama - mano subjektyvia nuomonė, autorius tikrai turėjo rašytojo talentą. Aišku, skaičiau vertimą lietuvių kalba, tačiau kažkiek atmintyje dar likę per anglų kalbos pamokas skaitytų siužetų. Patiko ir vertybės, nors, berods pats autorius sakė, kad knyga ne apie tai. Vienaip ar kitaip, bendroj sumoj knyga man patiko.