Ketvirtoji knyga kurią pasirinkau šių metų knygų iššūkiui, tai vieno garsiausių Pietų Afrikos rašytojų J.M. Coetzee knyga "Maiklo K gyvenimas ir laikai". Knygoje pasakojama apie vieno žmogaus klajones ir sunkumus karo...

Ketvirtoji knyga kurią pasirinkau šių metų knygų iššūkiui, tai vieno garsiausių Pietų Afrikos rašytojų J.M. Coetzee knyga "Maiklo K gyvenimas ir laikai". Knygoje pasakojama apie vieno žmogaus klajones ir sunkumus karo alinamoje Pietų Afrikoje.

Maiklas gimęs su kiškio lūpa ir paliktas motinos vaikų namuose, niekada nepritapo prie jį supančio pasaulio. Susirgus motinai jis nusprendžia ją parvežti į jos gimtuosius namus, kad bent prieš mirtį ji galėtų pabūti tose vietose, kur buvo laiminga. Taip prasideda Maiklo klajonės. Nors ir neturėdamas leidimo išvykti iš miesto jis nepabūgsta vykti į kelionę, kartu veždamas sunkią ir pasiligojusią motina. Pakeliui į Prince Albert (kur buvo gimusi jo motina), pastaroji miršta. Maiklas nusprendžia toliau tęsti kelionę. Neturėdamas kelionės dokumentų jis papuola į darbo stovyklą, iš ten ištrūkęs pagaliau pasiekia Prince Albert'ą. Sodybą, kurioje gimė jo motina jis randa apleistą ir nusprendžia, kad čia jis galėtų ramiai įsikurti ir gyventi, bet ne viskas paprasta kaip atrodo. Netrukus į sodybą užklysta dezertyravęs tos sodybos šeimininkų giminaitis. Maiklas nusprendžia pasitraukti. Jis iškeliauja į kalnus. Čia jam tenka badauti, dėl to jis nusprendžia nusileisti į miestelį, kad susirastų maisto. Policijos pagautas jis vėl patenka į darbo stovyklą, kurioje yra priverstas dirbti sunkius darbus. Bet per vieną sumaištį jam pavyksta pabėgti ir jis grįžta į apleistąją sodybą, bet jau privengia didžiojo namo, ir susirenčia pašiūrę prie užtvankos, ir pradeda auginti moliūgus, pats misdamas tik vabzdžiais ir šaknimis. Jis pradeda nejausti poreikio valgyti, tik tiek, kad palaikytų gyvybę. Dirbdamas žemę jis jausdavosi laimingas. Daržovių uglelius prižiūrėjo, kaip motinos prižiūri savo vaikus, prie jų budėdavo dieną naktį. Bet jo laimei neteko ilgai užsibūt. Į jo šventovę išsiveržė sukilėliai iš kalnų, nuniokojo jo triūsą, nuo to laiko Maiklas tik gulėjo savo surestoje slėptuvėje ir nieko nedarydavo. Netrukus išsekusį ir merdintį jį suranda kareiviai ir nugabena į Cape Town reabilitacijos stovyklą.

Stovykloje vienas iš daktarų susidomi Maiklu, nes pastarasis jam pasirodo įdomus, natūralus, nesugadintas, jis netiki kad Maiklas galėjo kaip nors prisidėti prie sukilėlių dangstymo, kuo jis ir buvo kaltinamas. Daktaras bandė Maiklui padėti, kad pastarasis būtų išleistas, bet to neprireikia, jis pats pabėga. Grįžta į tą vietą iš kurios taip bandė pabėgti, tai yra butą kuriame prieš išvykstant glaudėsi su motina. Paplūdimyje sutinka grupelę žmonių kuri jį pamaitina ir kartu supažindina su moterimi, su kuria Maiklas pirmą kart gyvenime patiria kūniškus malonumus. Tuo ir pasibaigia Maiklo kelionės.

Knygoje Maiklas vadinamas K, kai kurie kritikai linkę manyti, kad tai duoklė Kafkai. Maiklo charakteris labai panašus į Kafkos veikale "Procesas" Jozefą K.

Iš visų jau perskaitytų šių metų iššūkio knygų, galiu teigti, kad ši knyga man labiausiai patiko, kol kas. Nors ir niūri, bet su vilties spindulėliu. Sunku įsivaizduoti, ką žmogus patiria karo metu, kai neturi nei teisių, nei maisto, nei namų.

Franco Kafkos "Metamorfozė" - tai antrasis mano skaitytas šio autoriaus kūrinys. Mane labai patraukė apsakymo pavadinimas, reiškiantis gyvūno pavidalo pokytį. Suteikdamas paslaptingumo jis skatina sužinoti, kokia tai...

Franco Kafkos "Metamorfozė" - tai antrasis mano skaitytas šio autoriaus kūrinys. Mane labai patraukė apsakymo pavadinimas, reiškiantis gyvūno pavidalo pokytį. Suteikdamas paslaptingumo jis skatina sužinoti, kokia tai istorija.

Apsakymo siužetas sukasi apie nelaimingą , sunkiai pragyvenančią šeimą. Šeimos galva, Gregoras, yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, išlaikantis savo senus tėvus ir seserį Grėtę. Jis svajoja sutaupyti pinigų sesers studijoms muzikos konservatorijoje, kadangi tiki Grėtės talentu groti. Vieną dieną įvyksta metamorfozė, ir Gregoras Zamba pavirsta bjauriu vabalu. Tėvai ir sesuo atpažįsta Gregorą, stengiasi kuo geriau juo pasirūpinti, tačiau šeimoje prasideda krizė.Kyla būtinybė nuspręsti, kas kitas dirbs vietoje Gregoro, atsiranda ir kitų problemų. Gregoras, nors ir virtęs vabzdžiu, yra protingas. Jis girdi artimųjų pokalbius ir jam dėl to nepatogu, kad negali jiems padėti. Pareigos jausmas sukelia kaltę, dėl kurios labiausiai graužiasi ir kankinasi Gregoras. Laikui bėgant artimieji praranda viltį, kad Gregoras vėl taps normaliu žmogumi, baimindamiesi ir bjaurėdamiesi naujuoju Gregoro pavidalu, jie jį apleidžia. Iš bado ir nevilties Gregoras nugaišta.

Ši istorija pamoko, koks laikinas ir trapus žmogaus gyvenimas. Viena akimirka gali būti laiminga, o po jos seks sunkios išbandymų akimirkos. Ironiška kaip viskas gali pasisukti prieš žmogų,kuris visą gyvenimą, negailėdamas savęs dirbo šeimos labui, o kai jį patį ištiko bėda, artimų žmonių kantrybė ir valia išseko.

Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko...

Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko tokio didžiulio įspūdžio. Taip, knygos stilius - pavydėtinas, skaitosi lengvai, nepaisant senųjų žodžių, sakinių kompleksiškumo ir daug veikėjų. Tačiau siužetas gana nuspėjamas, vietomis ištęstaws, o Vilnius - Vilnius paskendęs ir nustumtas į antrą planą. O juk aš labiausiai laukiau Vilniaus, jo baroko, tamsių užkaborių ir senojo miesto labirintų.

Taip. pabaiga buvo aiški. Dabar persikeliame į Vilnių XVIII amžiuje. Kelionės laiku visąlaik naudinga.

Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko...

Praėjus didžiajam šurmuliui, išleidus knygą, laikas ją paimti į rankas. Didžiuliai susižavėjimo pilni atsiliepimai, pirmoji vieta populiariųjų knygų 10-tuke...

Ir būsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad knyga man nepaliko tokio didžiulio įspūdžio. Taip, knygos stilius - pavydėtinas, skaitosi lengvai, nepaisant senųjų žodžių, sakinių kompleksiškumo ir daug veikėjų. Tačiau siužetas gana nuspėjamas, vietomis ištęstaws, o Vilnius - Vilnius paskendęs ir nustumtas į antrą planą. O juk aš labiausiai laukiau Vilniaus, jo baroko, tamsių užkaborių ir senojo miesto labirintų.

Taip. pabaiga buvo aiški. Dabar persikeliame į Vilnių XVIII amžiuje. Kelionės laiku visąlaik naudinga.

Ši Henrio Džeimso knyga, dabar jau perskaičius, atrodo nuobodoka ir pertempta. Žinoma gal tai angliškas stilius, o gal rašytojo maniera. Tačiau. Knyga parodo, kokia turėtų būti moteris. Taktiška, visus išklausanti, tačiau ir...

Ši Henrio Džeimso knyga, dabar jau perskaičius, atrodo nuobodoka ir pertempta. Žinoma gal tai angliškas stilius, o gal rašytojo maniera. Tačiau. Knyga parodo, kokia turėtų būti moteris. Taktiška, visus išklausanti, tačiau ir paisanti savo nuomonės, taip pat ištikima. Izabelė Arčer mano akimis žiūrint labai įdomi persona ir jos pasirinkimai gyvenime taip pat. Aš jos vietoje tikrai būčiau rinkusis kitokį kelią, tačiau aš - ne ji. Kaip jau sakiau romanas nuobodokas ir šiek tiek per ilgas, man skaitėsi ilgai. Šiaip knyga visai nieko - išsirinkta tema - visai įdomi. Vienos moters gyvenimas.

Knygą įvertinčiau 7/10

Vertas dėmesio detektyvas. Talentingasis sukčius Tomas suorganizuoja aferą, kuri pakeičia jo nuobodų gyvenimą. Noras praturtėti ir gyventi be rūpesčių paverčia jauną žmogų šaltakrauju žudiku. Autorė puikiai aprašo Tomo...

Vertas dėmesio detektyvas. Talentingasis sukčius Tomas suorganizuoja aferą, kuri pakeičia jo nuobodų gyvenimą. Noras praturtėti ir gyventi be rūpesčių paverčia jauną žmogų šaltakrauju žudiku. Autorė puikiai aprašo Tomo Riplio psichologiją, jo mintis, kurios verčia stebėtis. Kas gi gali sugriauti apgaviko talentą turinčio jaunuolio planus? Ogi niekas.... Skaitom ;)

Ši klnyga skirta labiau tiems, kurie mėgsta nuotykius.

Istorija apie Kapitono Granto, įtakingo jūrinininko, kuris kovojo už savo tautos gerbę, vaikus. Jo vaikai Robertas ir Marija yra praradę motiną, o jų tėvas per paskutinę...

Ši klnyga skirta labiau tiems, kurie mėgsta nuotykius.

Istorija apie Kapitono Granto, įtakingo jūrinininko, kuris kovojo už savo tautos gerbę, vaikus. Jo vaikai Robertas ir Marija yra praradę motiną, o jų tėvas per paskutinę ekspediciją pradingo. Daugėlis sako, kad jis mirė, bet vaikai tiki, kad jų tėvas vis dar gyvas, ir yra pasiruošės viskam, kad galėtų juos pamatyti. Vieną dieną vaikai sutinka Edvardą Glenarvaną, labai įtakingą jūrinininką, kuris turi ne tik pripažintą garbę, bet gerą širdį ir jį mylinčius žmones. Edvardas visada žavėjosi Granto žygdarbiais, todėl, išgirdęs, kad vaikai ruošiasi surasti savo tėvą, jis iš karto sutiko jiems padėti. Jie išvyko į Pietų pusrutulį, kur prasidėjo jų paieškos. Apiplaukę visą pasaulį, jie sugrįžta suradę Grantą. Aiškų per visą tą laiką, jie sutiko ir gerų ir blogų žmonių.

Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o...

Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o ir pati pabaiga, kai surandama mergaitės kūnas, - lyg tarp kitko paminėtas faktas. Galbūt autorė daugiau akcentavo ne į pačią dramą, bet motinos ir dukters santykius, melo poveikį žmogaus psichologinei būsenai?.. Tokia knygos pabaiga kažkaip man atrodė lyg neišbaigta, lyg pritrūkus laiko brūkštelėti keli sakiniai. Ir pats romanas lyg būtų skirtas "jaunesniam mokykliniam amžiui" - sakiniai trumpi, lakoniški, neatskleidžiantys autoriaus rašytojiškų gebėjimų, minties sklandumo ir skambumo.

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku,...

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku, išliko nemažai normalių žmonių, kurie dabar priversti keliauti tik naktimis, kuomet pamišėliai (vėliau vis mutuojantys ) "persikrauna". O dienomis telefoniniai padarai vis tobulėja ir telkiami tam tikru tikslu...

Žodžiu, dar vienas geras S. Kingo fantastinis romanas.

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų...

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų susilaukė iš pasaulinio garso rašytojo S. Kingo ir kt.).


Kūrinys iškart įtraukia, jei ne į veiksmo epicentrą, tai bent jau prikausto netikėtu Arleno Vagnerio regėjimu: vyriškis traukinio bendrakeleivių akyse pastebi mirtį pranašaujančius dūmus. Bando atkalbėti visus toliau keliauti traukiniu, tačiau žmonės iš jo tik pasišaipo, Vienintelis jaunuolis vardu Polas juo patiki ir jie išlipa jiems nežinomoje vietovėje, traukinių stotyje. Vyriškiai netikėtų atsitiktinumų dėka atsiduria nuošalioje vasarvietėje pavadinimu "Kiparisų namai". Deja, atvykę į tuos namus, vyrai aplinkybių priversti likti juose. Jiems gresia pavojus ne tik nuo artėjančio uragano, bet ir nuo vietinės mafijos.


Iki pat galo kūrinyje išlaikoma intriga, skaitytoją prikausto įdomūs fantastiniai elementai, intriguojanti meilės trikampio situacija ir, žinoma, nežinia: o kas bus toliau?


Detektyvas "Kiparisų namai" išties puiki knyga, tik silpnesnių nervų skaitytojams, mano manymu, nerekomenduotina :)



Ištrauka iš kūrinio:
"Jis prisivertė pažvelgti į mirusiojo akis, o tada vėl prabilo, nuleidęs rankas Ovenui ant pečių. Šį kartą truputį garsiau, šiek tiek tvirčiau. Tarsi būtų įtikėjęs.

- Na, gerai, - pasakė. - Sugrįžk pas mane, po galais. Sugrįžk.

Aš čia.

Balsas buvo daugiau negu klaikus. Arlenas niekada negirdėjo nieko panašaus, net įsivaizduoti to negalėjo. Tas balsas sklandė jo paties galvoje, bet buvo nepaprastai aiškus ir visiškai atpažįstamas".