​

Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ji labai ilgai ir kantriai laukė savo eilės mano knygų lentynos užkampiuose. "Tyto Alba" ją išleido 1998 metais. Mano namuose ši knyga atsirado keleriais metais vėliau - po...

​

Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ji labai ilgai ir kantriai laukė savo eilės mano knygų lentynos užkampiuose. "Tyto Alba" ją išleido 1998 metais. Mano namuose ši knyga atsirado keleriais metais vėliau - po eilinio pasirausimo knygyno skyriuje "knygos su nuolaida".

Autorė: Svava Jakobsdottir, t.y. Jakobs duktė. Islandė. Wikipedia svetainė, apibūdindama jos kūrybą, pateikia tokią citatą: "unikalus siurrealistinis feminizmas". Pastoriaus duktė. Aštuonerius metus buvo Islandijos parlamento narė.

Pavadinimas: "Gunlodos saga". Knyga ne apie siuvimą - nei sagų, nei užtrauktukų nerasite. Tai senovės skandinavų sagos (mito) perpasakojimas, pateikiant kitokią jo interpretaciją.

Vieta ir laikas: pramaišiui 1986m. Kopenhaga (vėliau knygoje minimas vienas labai žinomas ir konkretus įvykis, kuris nurodo tikslų veiksmo laiką) ir neatmenamų amžių mitinė Skandinavija, kurioje viešpatauja deivė, jai atnašauja žynės ir žyniai.

Ką įdomaus sužinojau? Perskaičiusi pavadinimą ir nugarėlės anotacijoje paminėtą mitą apie Odiną, Gunlodą ir poezijos midų, "užsikabinau" ir panorau daugiau sužinoti. Tad pirmąjį vakarą praleidau ne skaitydama knygą, o naršydama interneto svetaines ir ieškodama gan skurdžios informacijos (keista, bet anglų kalba jos nedaug) apie Skandinavijos mitologiją, konkrečiai - apie sagą apie Odiną ir Gunlodą. Tai buvo įdomiausia šios knygos skaitymo dalis - ironiška, nes tam net nereikėjo atsiversti pačios knygos. Bet patį mitą dar ilgai prisiminsiu, kai knygos turinio detalės jau bus išblėsę.

Ar rekomenduočiau kitiems? Ne. Na, nebent besidomintiems mitologija. Pvz., jei labai patiko mistiniai-mitiniai dalykai Kurklietytės "Šešėlių verpėjoje", tai turėtų patikti ir "Gunlodos saga".

O kitiems - sutrumpinta mito versija. O buvo taip... (tiesa, mitai pateikia įvairių versijų. Čia parašysiu tai, kas man iš kiekvieno labiausiai įstrigo :) ).

Poezijos kilmės mitas (tai ne "spoileris", knygoje mitas pasakojamas visai kitaip, sutampa tik Odino ir Gunlodos vardai bei kelios smulkios detalės):

Skandinavijos dievai kariavo tarpusavyje, bet galiausiai susitaikė. Kaip taikos ženklą kiekvienas prispjaudė į taurę. Tada iš tų seilių sukūrė Kvazirą, kuris buvo geras ir išmintingas, keliavo po pasaulį ir mokė žmones bei darė gerus darbus. Bet kartą du nykštukai patykojo Kvaziro ir jį nužudė. Kraują supilstė į tris indus, sumaišė su medumi ir sukūrė gėrimą, kurio paragavęs kiekvienas iškart tapdavo puikiu poetu. Bet nykštukai to midaus net neparagavo, paslėpė ir ėjo toliau ieškoti nuotykių. Nužudė milžiną ir jo žmoną. Milžino broliui tai labai nepatiko. Jis susirado nykštukus, kurie pasiūlė sandorį: jei jų nenužudys, atiduos milžinui visą midų. Milžinas Suttung paslėpė midų uolose ir patikėjo jį saugoti savo dukteriai Gunlodai. Odinas sužinojo apie midų ir užsimanė jį turėti. Pakeliui į uolas Odinas priėjo lauką su jį šienaujančiais devyniais šienpjoviais. Gudriai juos supykdė tarpusavyje taip, kad jie vienas kitą nužudė. Tada nuėjo pas lauko šeimininką ir pasisiūlė nudirbti tų devynių šienpjovių darbus. Odinas žinojo, kad tas šeimininkas - milžinas Baugi, Suttung brolis. Užmokestis už žemės ūkio darbus - vienas gurkšnis Suttung turimo midaus. Baugi sutiko, bet nedrįso tiesiai paprašyti brolio. Todėl tiesiog palydėjo Odiną į kalnus ir pragręžė uoloje skylę. Odinas pavirto gyvate ir įšliaužė į uolą. Neaišku, kas ką suviliojo, bet visi mitai sutaria, kad Odinas su Gunloda uoloje praleido tris dienas ir tris naktis. Tada vėlgi neaišku, kaip ten buvo, bet Gunloda atnešė poezijos midų Odinui paragauti. Vietoj vieno gurkšnelio Odinas išmaukė visą midų, tada mostelėjo erelio sparnais ir išskrido iš uolos. Bet milžinas Suttung nebuvo pėsčias - jis taip pat buvo paragavęs gurkšnelį midaus, todėl pats pavirto ereliu ir ėmė vytis Odiną. Būtų ir pavijęs, bet prie pat dievų buveinės kiti dievai sukūrė laužą, kurio liepsnos pasiekė Suttung sparnus, ir šis sudegė. Odinas atrijo midų į dievų paruoštus indus. Bet Odinas taip skubėjo, kad keli brangūs lašai pateko ant žemės. Jei žmogus gauna tokio midaus lašą, jis iš karto tampa visų pripažintu ir garbinamu poetu. Tiesa, man patiko vienoje vietoj skaitytas šio mito papildymas: kad Odinas ne tik netyčia nulašino kelis lašus ant žemės, bet ir dalį midaus išleido pro "netyras angas" (esmė kaip ir aiški...). Tokio midaus gavę žmonės tampa labai blogais poetais :)