Nors neesu detektuvų mėgėja, bet Agatos knygos tirpste sutirpsta akyse, ši knyga tapo viena įsimintiniausių. Jaučiau kaip skaitydama pati įtempiu savo "pilkąsias ląsteles", kad galėčiau kartu su herojais įminti visas bylos...

Nors neesu detektuvų mėgėja, bet Agatos knygos tirpste sutirpsta akyse, ši knyga tapo viena įsimintiniausių. Jaučiau kaip skaitydama pati įtempiu savo "pilkąsias ląsteles", kad galėčiau kartu su herojais įminti visas bylos mįsles. Knyga nuostabi ir gaila, kad taip lengvai ir greitai persiskaito, norėjosi to siužeto dar ir dar :)

Jei viršelis sužavi, tai turinys nuvilia. Pastaruoju metu taip.

Neapleidžia nuojauta, kad autorės idėja buvo parašyti pozityvų romaną pasitelkiant liūdnų epizodų. Tačiau visa knyga - lyg vienas didelis liūdesio debesis,...

Jei viršelis sužavi, tai turinys nuvilia. Pastaruoju metu taip.

Neapleidžia nuojauta, kad autorės idėja buvo parašyti pozityvų romaną pasitelkiant liūdnų epizodų. Tačiau visa knyga - lyg vienas didelis liūdesio debesis, su vienu kitu, menku saulės spindulėliu.

Siužetas išties neeilinis ir įdomus, tačiau pasakojimas neįtraukiantis. Daug nereikšmingų dalykų. Minčių dėstymas šiek tiek padrikas, pati stilistika “lengvabūdiška”.

Prieš keturiasdešimt metų Antonis Perdiu pametė savo sužadėtinės Terezos dovaną. Paradoksas - tą pačią dieną ji mirė. Nežinia kokių vidinių jausmų vedinas, siekdamas išpirkti kaltės jausmą, atrasti sielos ramybę ar savo paties pamestą dovaną, Antonis pradeda rinkti kitų žmonių pamestus daiktus. Kiekvienas jų, gauna garbingą vietą stalčiuje ir lapelį su detalia radimo vietos bei aplinkybių informacija. Be kita ko Antonis, kaip rašytojas, kiekvienam daiktui, sukuria jo pametimo istoriją. Kuri, kaip rodo tolimesnis pasakojimas - išties įvyko. Sutapimas? O gal stebuklas? Didžiausias iššūkis - gražinti daiktus tikriesiems jų savininkams. Šį iššūkį tenka priimti Antonio namų tvarkytojai, kuri po rašytojo mirties paveldi jo namą ir visą turtą, Paduvos sodininkui Fredžiui ir netikėtai į šių įvykių verpetą įsisukusiai kaimynei Saulutei.

Vis pastebėdavau šią knygą šmėstelint įvairiose knygų mylėtojų puslapiuose, daug gerų atsiliepimų teko išgirsti. Kaip detektyvų mylėtoja susigundžiau ir aš, bei įsigijau šią knygą 🤓

Kievaros miestelį, kuris yra...

Vis pastebėdavau šią knygą šmėstelint įvairiose knygų mylėtojų puslapiuose, daug gerų atsiliepimų teko išgirsti. Kaip detektyvų mylėtoja susigundžiau ir aš, bei įsigijau šią knygą 🤓

Kievaros miestelį, kuris yra Australijoje alinančios sausros metu ištinka didžiulė nelaimė. Vyras pirmiausiai nušovęs žmoną ir vaiką paskutinę kulką skiria sau..
Į savo draugo laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas.
Velionio tėvų paprašytas Aronas imasi tyrimo, kurio metu nori išsiaiškinti, ar tikrai Lukas išžudė visą savo šeimą.
Kuo toliau, tuo daugiau paslapčių ima lįsti į dienos šviesą ir visas miestelio gyvenimas yra nušviečiamas visai kitomis spalvomis..

Šioje istorije viskas vystosi labai lėtai, detalės atsiskleidžia po truputį ir vis ima aiškėti kraupios nelaimės kaltininkas, bei kas jį prie to privedė.. Kas tikitės daug veiksmo bei šaudo/gaudo tai čia to nerasite.. Aš dažniausiai taip pat skaitau tuos detektyvus, kur viskas vyksta gana sparčiai, tačiau buvo be galo įdomu perskaityti ir kiek kitokį detektyvą.
Bent mane jis labai įtraukė ir artėjant link pabaigos, užgniaužiau kvapą, nes tikrai to nesitikėjau ir net nenutuokiau..
Gerai sukurptas detektyvas, kuriame didelis dėmesys skiriamas detalėms, kurios ir padaro jį dar patrauklesnį.
Rekomenduoju, kam norisi kiek kitokio, bet tikrai ne prastesnio detektyvo 😎