Skaitant knygą išgyvenau dvejopus jausmus: kartais būdavo linksma, kartais galvodavau, kad, o dievai, kas čia per gyvenimas. Kažkur skaičiau komentarus, kad kai kurie žmonės šia knyga šlykštėjosi, labai nepatiko ir pan., aš...

Skaitant knygą išgyvenau dvejopus jausmus: kartais būdavo linksma, kartais galvodavau, kad, o dievai, kas čia per gyvenimas. Kažkur skaičiau komentarus, kad kai kurie žmonės šia knyga šlykštėjosi, labai nepatiko ir pan., aš visgi neradau momentų, kurie būtų man sukėlę šleikštulį. Greičiau gailestį ar visišką bejėgiškumą ir nusivylimą, kad žmonės šitaip gyvena, kad daugiau be galono vyno ar tiesiog vyno daugiau nieko svarbaus gyvenime jiems nėra. Žodžiu, moralinių klausimų knygoje pasakojama istorija iškelia tikrai nemažai. Arba bent skaitytojus verčia juos kelti patiems. Šito dalyko aš nesiimu vertinti ir apie jį nekalbėsiu, čia kiekvienas turės savo nuomone ir bus teisus. Visgi knygoje buvo begalo gražus dalykas - pagarba ir draugystė. Gal tai skamba kiek keistokai, ypač po akcijos su lazdoms ir žarstekliais, tačiau jie vis vieną stengdavosi padėti, paremti vienas kitą, laikėsi kaip vienas kumštis. Kad jie darė tai kaip suprato ir jiems atrodė geriausia - kitas klausimas. Bet mane ta jų draugystė sužavėjo. Ir iki pat paskutinio momento. Net pati susimąsčiau ar aš turiu panašių draugų? Ir apskritai, kur ir kada dingo žmonių draugiškumas?
Man knyga iš tikrųjų patiko, suskaičiau ją greitai, važinėdama ryte į paskaitas, ir kas kartą užversdama knygą bei išlipdama, su savimi kažką iš tos knygos pasiimdavau, kažkas galvoj kitaip susidėliodavo. Gal čia tik sutapimas, bet jį sunku paaiškinti. Dabar metas medžiot kitą knygą :D

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet...

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet kaip visad autorius palieka paslapties.

Nuotaikinga ir realistiška knyga apie moterį kuriai netrukus sues 50 metų. Skaitėsi labai lengvai, manau šią knygą dar kartą perskaitysiu kai turėsiu savo vaikų, būsiu pasiekusi panašų amžių, tuomet galėsiu labiau...

Nuotaikinga ir realistiška knyga apie moterį kuriai netrukus sues 50 metų. Skaitėsi labai lengvai, manau šią knygą dar kartą perskaitysiu kai turėsiu savo vaikų, būsiu pasiekusi panašų amžių, tuomet galėsiu labiau suprasti autorę ir ją ištinkančias problemas. Rekomenduoju vyresnėms moterims.

Knyga, kuri yra persmelkta niūrios nuotaikos, tamsos bei bejėgiškumo jausmo. Tačiau nepaisant to Hannah labai vaizdingai bei poetiškai aprašo tuo metu vykstančius dalykus. Skaitant atrodo, jog ir pats esi tame slėnyje bei...

Knyga, kuri yra persmelkta niūrios nuotaikos, tamsos bei bejėgiškumo jausmo. Tačiau nepaisant to Hannah labai vaizdingai bei poetiškai aprašo tuo metu vykstančius dalykus. Skaitant atrodo, jog ir pats esi tame slėnyje bei dalyvauji miestelėnų gyvenimuose. Dar labiau sukrečia tas faktas, jog ši knyga yra parašyta remiantis tikrais faktais ir tai, jog apskritai tokie dalykai vyko. Gyvenant XXI amžiuje tai tiesiog sunku suvokti.
Jei mėgstate knygas, kurios yra perpintos mistika, prietarais bei žmonių tikėjimu antgamtiškais dalykais - Jums turėtų patikti ir ši istorija. Galiu drąsiai teigti, jog Kent turi puikią ranką valdyti plunksnai.

"Benjaminas Kordušas" - rašytojas romane vaizduoja jau visiškai baigiančius nuskursti bajoriškuosius, kilminguosius dvarininkus. Tai Benjaminas Kordušas, kuris vis dar kupinas bajoriško išdidumo ir prasčiokus vis dar tebevadina...

"Benjaminas Kordušas" - rašytojas romane vaizduoja jau visiškai baigiančius nuskursti bajoriškuosius, kilminguosius dvarininkus. Tai Benjaminas Kordušas, kuris vis dar kupinas bajoriško išdidumo ir prasčiokus vis dar tebevadina "psiakrew", tebebando prisilaikyti baudžiavos laikų papročių. Jis vis dar senoviškai komanduoja savo sodininką Andrių ir varinėja virėją Kotryną. Bet santykiai jau kiti, ir niekas jo nebeklauso. Kilmingasis Kordušas pametė gyvenimo ritmą. Dabar už jį svarbesnis ūkininkas Adomonis , kuriam Kordušas prasiskolinęs...

Žinot, kuo man patinka senos knygos? Todėl, kad jose niekas nepritempta, nieko netrūksta, loginė seka tokia, kokia ir turėtų būti. Pats pasakojimas tiesiog plaukia. Veikėjai lyg gyvi, jų dialogai autentiški, ne šiaip apie orą.

"Šlamančios ir blizgančios nikolaškos margaliuodavo jo nedegamoje spintoje , bankuose, bet jis jų nepopino , neglostė, pernelyg jais nesižavėjo. Tos gėrybės subėgdavo per sutrūkinėjusias , pūslėtas rankas pagal tradicijas ir visokius įstatymus, be jokių pastangų. Lengvai subėgdavo, lengvai ir vėl lyg prarajon dingdavo. O dabar? Dėl keleto šimtų litų, dėl žvirblio snapo reikia nusižeminti."

"- Panie Dūnaitis, - kiek minkštesniu balsu kalbėjo Kordušas. - Mėginau būti ūkininku, bet pišš! Nedirbau visą amžių ir nedirbsiu. Man vakar priminei apie koplytėlę. Na, o kiek ji atsieitų?"

Knyga tiesiog įtraukia ir masina versti puslapį po puslapio. Žinoma, negalėjo nežavėti ir tai, jog romanas rašytas remiantis istorine asmenybe, o pats rašymo stilius leidžia tiesiog lengvai pasinerti į istorijos...

Knyga tiesiog įtraukia ir masina versti puslapį po puslapio. Žinoma, negalėjo nežavėti ir tai, jog romanas rašytas remiantis istorine asmenybe, o pats rašymo stilius leidžia tiesiog lengvai pasinerti į istorijos vingrybes.
Skaitydama niekaip nepajėgiau nelyginti serialo "Reign" sukurtos Kotrynos su aprašoma romane ir, nors likau šiek tiek nusivylusi, bet buvo įdomu pažvelgti į skirtingas interpretacijas. Taip pat negalėjau nepastebėti Kotrynos Mediči gyvenimo panašumo į Sersėjos Lanister ir Arino slėnio su Navaru iš "Sostų karų", kadangi sutapimų gana nemažai.

Tai be galo įkvepianti knyga apie tai, jog gyvenimas yra toks trapus ir negailestingas. Labiausiai tiktų apibūdinti šią knygą frazė ,,Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi". Iš tiesų tai skaudi likimo ironija, kai gydytojui...

Tai be galo įkvepianti knyga apie tai, jog gyvenimas yra toks trapus ir negailestingas. Labiausiai tiktų apibūdinti šią knygą frazė ,,Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi". Iš tiesų tai skaudi likimo ironija, kai gydytojui tenka tapti pacientu ir matyt tai yra dar blogiau, nes gydytojas supranta geriau savo sveikatos būklę, nei paprastas žmogus.
Beskaitant šią knygą kaupdavosi ašaros, nes be galo gaila žmogaus, kuris turi akistatą su mirtimi ir kovoja už savo gyvybę. Iš kitos pusės, tai istorija, parodanti, kaip žmogus susitaiko su savo beviltiška situacija. Nors sakoma niekada neprarask vilties ir skaitant knygą buvo aišku, jog mažytės pergalės skatina viltį, tačiau pačioje pabaigoje žmogus susitaikė su savo likimu. Susitaikymas buvo ramus ir taip buvo lengviau mirti.

Beskaitant šią knygą man vis akyse kaupėsi ašaros.. Protu nesuvokiami kai kurie žmonių poelgiai ir pyktis, kuris gimęs tik dėl to,jog tu esi kitokios spalvos, nei jie.
Skaitydama pykau... Ir net labai.. Ant tokios...

Beskaitant šią knygą man vis akyse kaupėsi ašaros.. Protu nesuvokiami kai kurie žmonių poelgiai ir pyktis, kuris gimęs tik dėl to,jog tu esi kitokios spalvos, nei jie.
Skaitydama pykau... Ir net labai.. Ant tokios neteisybės, beprasmiško pykčio bei smurto..
Mano akimis, šitoje knygoje labai jautriai yra paliečiama tėvų ir vaikų tema. Visiškai nesvarbu tavo vaikas yra juodaodis ar baltaodis. Jis yra TAVO VAIKAS ir tau jis VISAS PASAULIS :
"Tėvo glėbyje pranyksta viskas : karštis, daugybė susirinkusių žmonių, laukianti elektros kėdė, jo likimas. Pirmą kartą nuo tada, kai buvo apkaltintas, pasijunta saugus ir dar labiau priglaudžia galvą prie tėvo peties, smarkiai prisispaudžia visu savo meilės svoriu."
Man labai patiko ši knyga, nors čia ir nėra laimingos pabaigos, tačiau pati istorija tokia tikra tikra, kad ir kaip bebūtų baisu tai įsivaizduoti.
Kam norisi kokybiškos knygos su neįprasta istorija labai rekomenduoju šią. Tai knyga, kuri tikiu, jog tikrai palies kiekvieną, nes tiesiog tokiems dalykams likti abejingu - neįmanoma. Jautri, skaudi, pamokanti bei labai įžvalgi ir kupina gailestingumo..