Knyga visiškai atsitiktinai atsidūrė mano rankose - tiesiog ėjau per lentynas mamos darbe, kuriose sudėtos naujos ar neseniai gautos knygos. Nežinau, kas patraukė mano dėmesį: viršelis, pavadinimas, anotacija ar viskas kartu?...

Knyga visiškai atsitiktinai atsidūrė mano rankose - tiesiog ėjau per lentynas mamos darbe, kuriose sudėtos naujos ar neseniai gautos knygos. Nežinau, kas patraukė mano dėmesį: viršelis, pavadinimas, anotacija ar viskas kartu? Kalbant apie pačią knygą, jos istoriją, neslėpsiu, tikėjaus kitokio įvykių pasakojimo. Šventai tikėjau, kad viskas bus pasakojama per Vilio Džonso asmenybę, gal dar nusižudžiusios merginos tėvo ar netgi pačios nusižudžiusios merginos įvykių vertinimas. Bet tikrai nesitikėjau, kad veikėjų bus tiek daug. Sąlyginai, žinoma. Visų jų požiūriai, išgyvenimai, asmeniškai man, net labiau buvo įdomūs negu paties nuteistojo.
Po knygos perskaitymo darkart susiradau 15 min publikuota knygos recenziją. Šįkart ją perskaičiau. Beveik su kiekvienu žodžiu esu linkusi sutikti. Su kuo būčiau linkusi nesutikti - kad knygoje galėjo būti daugiau paties Vilio. Manau, kad jo buvo būtent tiek, kiek ir turėjo būti. Taip, komentaro pradžioje minėjau, kad įsivaizdavau knygos pasakojimą, per ką jis buvo pasakojimas, bet, kuomet pradėjau skaityti, pažindintis su kitais personažais, Vilio nė kiek nepristigau. Mano spėjimas, kad daugiau pasakojime paties Vilio, galbūt būtų pasakojimą padaręs šiek tiek silpnesnį. Bet čia tik mano spėjimas.
Knyga tikrai yra įtraukianti, išlaikanti intrigą iki pat galo. Net, tiesą sakant, užvertus knygą dar galvoji, kaip susiklostė likusių personažų gyvenimai. Iš tikrųjų autorė labai gerai ir įdomiai apjungė visus personažus, parodydama ir jų gyvenimus ir juose esančias baimes, išgyvenimus ir netektis.

Beskaitant šią knygą man vis akyse kaupėsi ašaros.. Protu nesuvokiami kai kurie žmonių poelgiai ir pyktis, kuris gimęs tik dėl to,jog tu esi kitokios spalvos, nei jie.
Skaitydama pykau... Ir net labai.. Ant tokios...

Beskaitant šią knygą man vis akyse kaupėsi ašaros.. Protu nesuvokiami kai kurie žmonių poelgiai ir pyktis, kuris gimęs tik dėl to,jog tu esi kitokios spalvos, nei jie.
Skaitydama pykau... Ir net labai.. Ant tokios neteisybės, beprasmiško pykčio bei smurto..
Mano akimis, šitoje knygoje labai jautriai yra paliečiama tėvų ir vaikų tema. Visiškai nesvarbu tavo vaikas yra juodaodis ar baltaodis. Jis yra TAVO VAIKAS ir tau jis VISAS PASAULIS :
"Tėvo glėbyje pranyksta viskas : karštis, daugybė susirinkusių žmonių, laukianti elektros kėdė, jo likimas. Pirmą kartą nuo tada, kai buvo apkaltintas, pasijunta saugus ir dar labiau priglaudžia galvą prie tėvo peties, smarkiai prisispaudžia visu savo meilės svoriu."
Man labai patiko ši knyga, nors čia ir nėra laimingos pabaigos, tačiau pati istorija tokia tikra tikra, kad ir kaip bebūtų baisu tai įsivaizduoti.
Kam norisi kokybiškos knygos su neįprasta istorija labai rekomenduoju šią. Tai knyga, kuri tikiu, jog tikrai palies kiekvieną, nes tiesiog tokiems dalykams likti abejingu - neįmanoma. Jautri, skaudi, pamokanti bei labai įžvalgi ir kupina gailestingumo..