Pirmoji rašytojos parašyta knyga. Tikėjausi daugiau, nes anksčiau buvau skaičiusi kitas jos knygas, kurios patiko labiau. Šioje knygoje buvo labai daug laiko šuolių ir ypač pradžioje buvo sunku susigaudyti, kaip susiję...

Pirmoji rašytojos parašyta knyga. Tikėjausi daugiau, nes anksčiau buvau skaičiusi kitas jos knygas, kurios patiko labiau. Šioje knygoje buvo labai daug laiko šuolių ir ypač pradžioje buvo sunku susigaudyti, kaip susiję veikėjai. Po to, kai įveikiau pusę knygos, pasidarė šiek tiek aiškiau ir įdomiau. Pati istorija tokia bėgu-gaudau stiliaus, pasakojama šeimos drama, kai pykčiai gyvenime ima užimti per daug vietos dėl skirtingų žmonių siekių ir norų. Pabaiga taip pat tokia gan skaudi, bet kartu parodoma gyvenimo realybė ir tikrumas. Kaip ir kitose knygose, taip ir šioje autorė puikiai moka moralizuoti ir analizuoti žmonių poelgius iš įvairių perspektyvų, siekdama paaiškinti psichologinius aspektus. Knyga patiks taip pat tiems, kam įdomus banginių gyvenimas.

Ši knyga privertė susimastyti apie JAS, moteris partizanes, nes juk paprastai girdimas žodis PARTIZANAS, vyrai, jaunuoliai, kovotojai.. atrodo lyg nebuvo tais laikais moterų, artrodo lyg jos nebuvo tokios drąsios, kaip vyrai. Bet...

Ši knyga privertė susimastyti apie JAS, moteris partizanes, nes juk paprastai girdimas žodis PARTIZANAS, vyrai, jaunuoliai, kovotojai.. atrodo lyg nebuvo tais laikais moterų, artrodo lyg jos nebuvo tokios drąsios, kaip vyrai. Bet ši knyga nėra vien tik apie partizanes, joje minimi ir vyrai, turėję ryšį su Alūzaitę. Gaila, kad dienoraštis trumpas, kad mažai išlikę apie moteris partizanes, ryšininkes, daktares, namų šeiminkes lopiusias partizanų marškinius. Bet bendras vaizdas, gyvenimas, socialiniai ryšiai, psichologiniai išgyenimai gyvenant vienai merginai su 3 vyrais bunkeryje, kažkas iš kito pasaulio, o tai juk buvo. Alūzaitė mirė 1997 m. išgyvenusi partizanės gyvenimą, kalėjimą, kankinimus, tremtį ir sunkų prisitaikymą gryžus į Lietuvą.

Knyga įdomi, viskas su ja gerai. Tačiau tikėjaus kažko daugiau. Gal mažiau įdomu buvo skaityti dėl to, kad ši knuga nebuvo pirma mano skaityta knyga apie gyvūnus, gamtą, tad kai kurie dalykai buvo žinomi, girdėti, tad tokio...

Knyga įdomi, viskas su ja gerai. Tačiau tikėjaus kažko daugiau. Gal mažiau įdomu buvo skaityti dėl to, kad ši knuga nebuvo pirma mano skaityta knyga apie gyvūnus, gamtą, tad kai kurie dalykai buvo žinomi, girdėti, tad tokio įspūdžio nepadarė, kokį padarė juos skaitant pirmąkart. Bet šiaip paskaityt verta, jeigu patinka gyvūnai, gamta ir norisi daugiau apie ją sužinoti.

Knyga visiškai atsitiktinai atsidūrė mano rankose - tiesiog ėjau per lentynas mamos darbe, kuriose sudėtos naujos ar neseniai gautos knygos. Nežinau, kas patraukė mano dėmesį: viršelis, pavadinimas, anotacija ar viskas kartu?...

Knyga visiškai atsitiktinai atsidūrė mano rankose - tiesiog ėjau per lentynas mamos darbe, kuriose sudėtos naujos ar neseniai gautos knygos. Nežinau, kas patraukė mano dėmesį: viršelis, pavadinimas, anotacija ar viskas kartu? Kalbant apie pačią knygą, jos istoriją, neslėpsiu, tikėjaus kitokio įvykių pasakojimo. Šventai tikėjau, kad viskas bus pasakojama per Vilio Džonso asmenybę, gal dar nusižudžiusios merginos tėvo ar netgi pačios nusižudžiusios merginos įvykių vertinimas. Bet tikrai nesitikėjau, kad veikėjų bus tiek daug. Sąlyginai, žinoma. Visų jų požiūriai, išgyvenimai, asmeniškai man, net labiau buvo įdomūs negu paties nuteistojo.
Po knygos perskaitymo darkart susiradau 15 min publikuota knygos recenziją. Šįkart ją perskaičiau. Beveik su kiekvienu žodžiu esu linkusi sutikti. Su kuo būčiau linkusi nesutikti - kad knygoje galėjo būti daugiau paties Vilio. Manau, kad jo buvo būtent tiek, kiek ir turėjo būti. Taip, komentaro pradžioje minėjau, kad įsivaizdavau knygos pasakojimą, per ką jis buvo pasakojimas, bet, kuomet pradėjau skaityti, pažindintis su kitais personažais, Vilio nė kiek nepristigau. Mano spėjimas, kad daugiau pasakojime paties Vilio, galbūt būtų pasakojimą padaręs šiek tiek silpnesnį. Bet čia tik mano spėjimas.
Knyga tikrai yra įtraukianti, išlaikanti intrigą iki pat galo. Net, tiesą sakant, užvertus knygą dar galvoji, kaip susiklostė likusių personažų gyvenimai. Iš tikrųjų autorė labai gerai ir įdomiai apjungė visus personažus, parodydama ir jų gyvenimus ir juose esančias baimes, išgyvenimus ir netektis.

Iš knygos anotacijos:
"Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje nužudyti du vyrai. Kadaise jie abu buvo mokyklos chuliganai. Daugybė žmonių būtų norėję pamatyti juos mirusius. Vienintelis nusikaltimo pėdsakas yra...

Iš knygos anotacijos:
"Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje nužudyti du vyrai. Kadaise jie abu buvo mokyklos chuliganai. Daugybė žmonių būtų norėję pamatyti juos mirusius. Vienintelis nusikaltimo pėdsakas yra žmogžudystės vietoje palikta sena 1982 metų klasės nuotrauka, kurioje kruopščiai išbraukti du veidai. Fabianas Riskas imasi tirti bylą. Nužudytieji – buvę jo klasės draugai, o nuotraukoje yra ir jo veidas. Vienas po kito nužudomi dar keli žmonės, nuotraukoje išbraukiami veidai ir tampa aišku, kad serijinis žudikas vienas po kito taikosi į buvusius klasiokus. Detektyvas priverstas skubėt: ant likimo kortos pastatyta ir jo paties gyvybė."

Iš knygos aprašymo:
„Tikėkimės geriausio“ – tai asmeniška, nuoširdi ir atvira meilės istorija. Tai ilgesio ir džiaugsmo, meilės ir netekties, aistros ir kasdienybės istorija. Tai Karolinos meilės laiškas vyrui. Ar ji...

Iš knygos aprašymo:
„Tikėkimės geriausio“ – tai asmeniška, nuoširdi ir atvira meilės istorija. Tai ilgesio ir džiaugsmo, meilės ir netekties, aistros ir kasdienybės istorija. Tai Karolinos meilės laiškas vyrui. Ar ji suras jėgų kabintis į gyvenimą, įveikti netekties skausmą, auginti vaiką ir susitaikyti su tuo, kad prabėgę penkeri metai jau niekad nepasikartos.

Skaičiau seniai, bet knygos gėris jos rašymo būde, kur vienu sakiniu (kuris tęsiasi daugelį puslapių) papasakojamos trys istorijos. Ir pačios istorijos geros, padeda susigaudyti ano meto ir anos šalies kultūroje. Paliko...

Skaičiau seniai, bet knygos gėris jos rašymo būde, kur vienu sakiniu (kuris tęsiasi daugelį puslapių) papasakojamos trys istorijos. Ir pačios istorijos geros, padeda susigaudyti ano meto ir anos šalies kultūroje. Paliko įspūdį.