Istorija pasakojama nuo 1900 metų, kada gimė herojus Lazaris Lindtas iki 1996 ar 1997 metų, kai Lazario Lindto jau nebėra tarp gyvųjų, bet yra jo anūkė Lidočka. Bet, aišku, pasakojimas yra apie jo moterys. Tai jos...

Istorija pasakojama nuo 1900 metų, kada gimė herojus Lazaris Lindtas iki 1996 ar 1997 metų, kai Lazario Lindto jau nebėra tarp gyvųjų, bet yra jo anūkė Lidočka. Bet, aišku, pasakojimas yra apie jo moterys. Tai jos svarbiausios.

Nežinau, kaip kitų nuomonė, bet man šios rašytojos knyga kažkodėl priminė tokius rašytojus kaip Mopasanas, Stendalis, Hugo, kurie negailestingai mėto ir vėto savo herojus. Leidžia jiems nusiristi iki dugno, paskui leidžia atsigauti, tada vėl susuka taip, kad aikteli, o tada vėl sukontroliuoja padėtį arba paleidžia pasroviui. Tokia ir Marina Stepnova, negaili savo herojams aštrių strėlių. Ištraukia iš veikėjų tamsesnes puses, gal todėl, kad taip reikia, o gal pagal gyvenimą.

Ir man patiko, kad nėra nuseilėtos meilės, viskas taip gyvenimiška ir netikėta. Ne jausmai svarbiausia, o pats gyvenimas ir kaip žmonės moka jį nugyventi. O jausmai, kaip priedas. Ištraukei sėkmingą loterijos bilietą – pasisekė - su šilta meile nugyvensi visą gyvenimą, o jeigu neištraukei – ką gi – teks kapanotis kažkaip pačiam, panirus į svajones. Darbus gali kontroliuoti, bet jausmų ne. Taip gyvenimiška!

Ant knygos viršelio yra mintis į baletą – nušokti puantai. Yra tų šokių, bet nėra taip, kad jie figūruotų visą knygos gyvenimą. Yra tik vienas, vienos herojės gyvenimo etapas.

Axel Munthe - švedų kilmės gydytojas, gyvenęs 1857m. – 1949m.

„Knyga apie San Mikelę“ yra pasakojimas paremtas pačio Axel Munthe gyvenimu.

Ar žinojote, kas ta San Mikelė? Kol neskaičiau knygos, galvojau, kad čia taip...

Axel Munthe - švedų kilmės gydytojas, gyvenęs 1857m. – 1949m.

„Knyga apie San Mikelę“ yra pasakojimas paremtas pačio Axel Munthe gyvenimu.

Ar žinojote, kas ta San Mikelė? Kol neskaičiau knygos, galvojau, kad čia taip vadinamas žmogus. Na, o kadangi, Kapryje taip pat dar neteko apsilankyti... Bet San Mikelė vadinama Axel Munthe pasistatyta vila Kaprio saloje. Žūrėjau per google maps, dabar ten yra veikiantis Axel Munthe San Mikelės muziejus. Na, o buvo taip: apsilankęs jaunystėje Kapryje, gydytojas įsimylėjo Kaprio salą ir Anakapryje, laikui bėgant, įsikūrė ten gyventi. Fantazija statyboms buvo įspūdinga.

Bet knyga nėra apie Kaprį. Įdomus buvo žmogus tas Axel Munthe. Gyveno ir Paryžiuje, ir Romoje, ir Neapolyje choleros metu, lankėsiu Švedijoje pas lapius, pažinojo rašytoją Mopasaną, dirbo su psichiatru Žanu Martenu Šarko, ir mikrobiologu Luji Pasteru, kuris sukūrė skiepus nuo pasiutligės, turėjo nepaprastą ryšį su gyvūnais ir juos labai mylėjo, buvo Paryžiaus ir Romos aukštuomenės daktaras, taip pat nevengė gydyti vargšus žmones, kurie savo dienas leisdavo lūšnose, kopė į Monblaną ir buriavo. Knyga turi ir mistikos. Daktaras kalbėdavosi ir su gyvūnais, ir su vaiduokliais, ir su mirtimi... Ir iš visų tokių skirtingų detalių yra sudėliota istorija.

Juokiausi iš vienos istorijos.
Paryžius, aukštuomenė:
„Visi žavėjosi apendicitu. Apendicitas tuomet turėjo didelę paklausą tarp pasiturinčių žmonių, ieškančių sau ligos. Visos nervingos damos sirgo apendicitu – jei ne tikru, tai bent įkalbėtu, ir jis labai joms pravertė...Todėl ir aš pamažu tapau apendicito žinovu ir dažnai nuo jo gydydavau... Bet kai pasklido gandas, kad Amerikos chirurgai pradėjo kampaniją už visų apendiksų pašalinimą Jungtinėse Valstijose, mano pacientų, sergančių apendicitu, ėmė grėsmingai mažėti... Veikiai paaiškėjo, kad apendicitas baigia savo dienas ir kad reikia sukurti naują ligą, kuri patenkintų visuotinį reikalavimą. Specialistai neapvylė – Į rinką buvo paleista nauja liga, nukaltas naujas žodis, tikra aukso moneta – KOLITAS! Tai buvo maloni liga – apsaugota nuo chirurginio peilio, patenkinanti visų skonį ir pasireiškianti bet kurią akimirką – tereikėdavo jos užsigeisti.“

🐭 Oj kaip man patinka tokios knygos. Skaitai ir verkti norisi. Knygoje rašoma apie ligų psichosomatika, kaip tam tikri išgyvenimai vaikystėje padaro įtaką mūsų fiziniam kūnui, psichikai, charakteriui, elgesio modeliui. Ir...

🐭 Oj kaip man patinka tokios knygos. Skaitai ir verkti norisi. Knygoje rašoma apie ligų psichosomatika, kaip tam tikri išgyvenimai vaikystėje padaro įtaką mūsų fiziniam kūnui, psichikai, charakteriui, elgesio modeliui. Ir kad ir kaip skeptiškai bandžiau žiūrėti į pateiktą informaciją, bet skaitant apie savo vaikystės traumas vis linkčiojau galvą - taip, tokiom ligom sergu, taip, aš tikrai taip elgiuosi ir taip mąstau. Labai įdomi kelionė po vidinį pasaulį. Labai rekomenduoju visiems, ypatingai medikams pasiskaityti šią knygą, kad būtų lengviau atpažinti, kas slepiasi už tam tikrų fizinių ar psichinių negalaivimų.

Knyga tikrai patiko. Kažkuo priminė Kuždesių salą ir filmą Lūžis. Pabaiga gan netikėta, todėl galėčiau teigti, kad viskas supinta gana meistriškai, įtampa išlaikyta. Be to, ši knyga net nurungė Da Vinčio kodą,...

Knyga tikrai patiko. Kažkuo priminė Kuždesių salą ir filmą Lūžis. Pabaiga gan netikėta, todėl galėčiau teigti, kad viskas supinta gana meistriškai, įtampa išlaikyta. Be to, ši knyga net nurungė Da Vinčio kodą, užėmusi pirmą vietą Vokietijoje. Autorius yra tikras meistras. Reikės kada ir Skeveldrą paskaityti.

Tai buvo ta knyga, nuo kurios tiesiog neina atsiplėšti, kol neužverti paskutiniojo puslapio.. Aš ją tiesiog "surijau". Nors skaitydama maniau, jog reikia save pristabdyti ir labiau pasimėgauti knyga.. O bet tačiau.. Knygų...

Tai buvo ta knyga, nuo kurios tiesiog neina atsiplėšti, kol neužverti paskutiniojo puslapio.. Aš ją tiesiog "surijau". Nors skaitydama maniau, jog reikia save pristabdyti ir labiau pasimėgauti knyga.. O bet tačiau.. Knygų mylėtojai tikiu, jog suprantate apie ką aš kalbu. Šios knygos dėka įsitikinau kokį talentą turi ši autorė. Jos istorijos yra gana nesudėtingos, bet taip įtaigiai papasakotos.. O ypač autorei puikiai sekasi atskleisti bei analizuoti veikėjų patiriamus jausmus bei išgyvenimus. Daug emocijų bei apmąstymų sukėlusi knyga. Ar gyvenime patiriame tik vieną vienintelę (tikrą) meilę? O ar būdami dvidešimties, mylime taip pat kaip ir trisdešimties? O ar galima vienu metu mylėti du skirtingus vyrus?
Linkiu ir Jums pasinerti į šią beprotiškai įtraukiančią knygą ir kartu su Ema sužinoti atsakymus į taip visiems rūpimą klausimą.. Kurį? Džesą ar Semą ji pasirinks?

Apie knygą dar prieš ją atsiverčiant skaičiau daug gerų atsiliepimų, pagyrų. Visos tos liaupsės iškėlė kartelę mano lūkesčiams. Deja, skaitant pirmuosius maždaug 100 puslapių negalėjau pasakyti, kad knyga tokia "wow":...

Apie knygą dar prieš ją atsiverčiant skaičiau daug gerų atsiliepimų, pagyrų. Visos tos liaupsės iškėlė kartelę mano lūkesčiams. Deja, skaitant pirmuosius maždaug 100 puslapių negalėjau pasakyti, kad knyga tokia "wow": pradžia man buvo neįtraukianti, erzino vis kišami dainų pavadinimai ir cituojami dainų tekstų žodžiai bei angliški išsireiškimai (negi tikrai negalima apsieiti be jų?). Taip pat erzino ir pagrindinis veikėjas, kuris, nepaisydamas taisyklių, sveikatos, savo paties ir kitų saugumo, vis ėjo, dirbo, darė, lindo.. Epizodais norėjosi vožtelti jam :D Bet kokia gi būtų istorija be jo.
Visgi po pirmųjų 100 puslapių toliau knyga mane įtraukė ir jau likusią suvalgiau greičiau ir maloniau, su pasimėgavimu. Veiksmas vijo veiksmą, kiekvieno skyriaus pabaigoje vis sukeliama intriga vertė versti puslapius ir neleido padėti knygos į šalį. Neįprastas ir labai geras autoriaus sprendimas buvo tai, jog žmogžudystes tyrė ne vienas detektyvas, o jų komanda. Kiekvienas savitas ir įdomus. Galiu pasakyti, kad lūkesčius daugiau mažiau patenkino ir norisi imti į rankas kitą autoriaus knygą "9 kapas".