Antroji autorės skaityta knyga. Pirmoji "Mes dedame tašką" labai patiko ir paliko didžiulį įspūdį. Nepaisant prastesnių atsiliepimų apie šią "Ką praledau, kol miegojai" knygą, turėjau didelių vilčių, kad ji bus ne ką...

Antroji autorės skaityta knyga. Pirmoji "Mes dedame tašką" labai patiko ir paliko didžiulį įspūdį. Nepaisant prastesnių atsiliepimų apie šią "Ką praledau, kol miegojai" knygą, turėjau didelių vilčių, kad ji bus ne ką prastesnė už ankstesniąją.
Na, ji tikrai nebloga. Tačiau tokio WOW įspūdžio nepaliko.
Nors knygos tema labai skaudi ir opi, knygos personažai PER DAUG išreikšti į kažkurią vieną pusę. Vyras, Grehemas, per daug tobulas, kad būtų tikras. Moteris, Kvin, ant tiek užsiciklinusi ties pastojimu, kad net baisu.
Taip taip, žmonės, nesusidūrę su nevaisingumu nesupras susidūrusių, o ir apskritai, net jeigu ir susidursi su tokiom pačiom problemomis, tai dar nereiškia, kad jausiesi taip pat. Manau, kad gyvenimo tikslas neturėtų būti vaikai. Ir jų turėjimas, ar neturėjimas tavęs nepadaro geresnių ar blogesniu žmogumi. Ar laimingesniu. Manau, kad viskas priklauso nuo tavo požiūrio į situaciją ir nusiteikimo.
Man asmeniškai knygoje labiausiai kliuvo Kvin personažas. Nors iš pradžių kaip ir nebuvo ten jokio per didelio noro vaikams, bet jau kai nepavyko - tada viskas, nieko daugiau nebereikia, tik vaikų. Ir pas psichologą lankantis manau reikia ne tik problemos priežasties ieškoti (kuri ir taip gan aiški), o kaip padėti sau psichologiškai susidoroti su dabartine situacija. Erzino dvigubi standartai: nenori kad nuo jos ką nors slėptų, bet nenori, kad ir sakytų.
Buvo sunkiai įtikima, kad iš tokių tobulų santykių ir santuokos liko tuščia skardinė.
Ir tada pabaigoje taip stebuklingai staiga viskas pagerėjo. Nors gal?..
Pati mintis su dėžute ir laiškais man labai patiko. Labai romantiška.
Iš dalies knyga teikianti viltį, tačiau manęs ji kažkaip neužkabino, nors skaitėsi lengvai.

Daugiau psichologinė knyga, kuri nagrinėja dviejų žmonių santykius. Istorija skaudi, jiedu negali susilaukti vaikų ir dėl to labai pergyvena.Net atsiranda ant skyrybų slenksčio. Tačiau knyga baigiasi gerai: neišsiskiria,...

Daugiau psichologinė knyga, kuri nagrinėja dviejų žmonių santykius. Istorija skaudi, jiedu negali susilaukti vaikų ir dėl to labai pergyvena.Net atsiranda ant skyrybų slenksčio. Tačiau knyga baigiasi gerai: neišsiskiria, pradeda rūpintis....šuniuku. Labai gera idėja per vestuves užrakinti skrynelę su laiškais vienas kitam, kuriuos atplėš per 25 metines arba kritiniu atveju. Ta skrynelė juos ir išgelbėja...Ir humoras, nes kai klausia jų apie vaikus jie randa šmaikščius pasakymus, kad turi 6 suaugusias dukras , 2 anūkus ir dar visko prifantazuoja. Aš pritariu, kad į sunkumus reikia pažiūrėti per juokelius.

Tai buvo tokia knyga, kurią skaitant pagalvodavau, jog viskas yra taip tikra ir žmogiška. Pasakojimas sukasi apie santuoką bei jos pakilimus ir nuopolius. Manau, jog susituokusios poros puikiai supranta, kaip kartais nebūna...

Tai buvo tokia knyga, kurią skaitant pagalvodavau, jog viskas yra taip tikra ir žmogiška. Pasakojimas sukasi apie santuoką bei jos pakilimus ir nuopolius. Manau, jog susituokusios poros puikiai supranta, kaip kartais nebūna lengva.. Nėra idealių žmonių, o juolab santykių. Kartais viskas,ką norisi padaryti, tai - trenkti durimis.. Ir išeiti.. Tačiau supranti, jog taip manai tik pagautas emocijų.. O iš tikrųjų rimtai apie tai nei negalvoji.
Dar kartą ši knyga įrodo, jog labai svarbu yra kalbėtis su savo antrąja puse bei išsakyti neduodančias ramybės mintis, nes dažniausiai atsitvėrimas tylos siena gali būti pabaigos pradžia.. Taip pat verta paminėti, jog autorė paliečia ir kitas jautrias temas, tokias kaip negalėjimas susilaukti vaikų ir ką tenka patirti tokioms poroms, o ypač moterims.
Man ši Hoover knyga tikrai labai labai patiko. Tokia gyvenimiška, jautri bei atvira. Knygos paskutinius skyrius skaičiau su gumulu gerklėje.. Šią knygą rekomenduočiau perskaityti kiekvienam, o ypač poroms. Ją baigus skaityti, tiesiog norėsite stipriai apkabinti savo antrąją pusę.