A. J. Rich kūrinys "Ranka, kuri tave maitina" jau senokai buvo mano norų sąraše, tačiau dėl kažkokių keistų ir neįsisąmonintų priežasčių šios knygos nepirkau, bibliotekoje taip pat specialiai neieškojau. Ir neseniai...

A. J. Rich kūrinys "Ranka, kuri tave maitina" jau senokai buvo mano norų sąraše, tačiau dėl kažkokių keistų ir neįsisąmonintų priežasčių šios knygos nepirkau, bibliotekoje taip pat specialiai neieškojau. Ir neseniai gavau ją iš kaimynės, kuomet nusprendėme pasiskolinti paskaityti viena kitos knygas 🤭
Viktimologiją studijuojanti mergina, atliekanti tyrimą apie sociopatus ir jų aukas, ryšius tarp jų, pati tampa auka. Daug painiavos į gyvenimą įneša žinia, jog jos pačios šunų mirtinai sukandžiotas vaikinas negyvena tuo adresu, kurį jai nurodė, jo vardas netikras bei..yra kitų aukų šioje istorijoje. 🤯
Istorija, kuria galima lengvai ir greitai plaukti, įdomūs psichologiniai aspektai, manipuliacijos, paslaptys įtraukia, nepaleidžia ir priverčia versti vieną puslapį po kito. Istorijai gyvumo suteikia ir čia dalyvaujantys šunys. Tiesą sakant, jie istorijoje sukėlė daugiausiai emocijų, rūpesčio, liūdesio. Veikėjų charakteriai nebuvo tokie stiprūs ir įsimintini.
Pabaiga taip pat tarsi nėra pabaiga, nes pasakojimas nesibaigia visos painiavos išaiškinimu, veiksmas tęsiasi toliau (nors ir nebeilgai), tačiau tarsi prabėgom. Nebenorint ilgai visko ištempti, greit perbėgama per tai, kas vyko po..
Visgi, pabaiga nenustebino, eigoje tapo nuspėjama ir prarado savo netikėtumo žavesį.
Lengvas skaitinys porai vakarų🌟

Pirmoji pažintis su autoriumi Chris Carter - vykusi! 😊💃
Pastaruoju metu vis šmėžuojant šio autoriaus knygoms ir liaupsėms jo kūrybai, susigundžiau ir aš įšokti į šį traukinį (ne paslaptis, jog mėgstu detektyvines...

Pirmoji pažintis su autoriumi Chris Carter - vykusi! 😊💃
Pastaruoju metu vis šmėžuojant šio autoriaus knygoms ir liaupsėms jo kūrybai, susigundžiau ir aš įšokti į šį traukinį (ne paslaptis, jog mėgstu detektyvines istorijas).
Nors knygą skaičiau žymiai ilgiau nei tikėjausi (laisvėjantis karantinas, dėmesys mažajam namų bosui ir kita pavasarinė veikla neleido suryti knygos per du vakarus), tai nesumažino smalsumo, kaip istorija baigsis ir kas, visgi kuris, yra žudikas?! 🤷‍♀️
Pirmas skyrius labai priminė filmą "Pjūklas", kuriame sumaniai žaidžiama žmonių gyvybėmis, vieniems tenka rinktis ir gelbėti save ar kitus, aukotis, svarstyti ir "žaisti" neturint kitos išeities.
Atomazga netikėta ir, sakyčiau, nevisai tipinė, kas įveda netikėtumo momentą ir, žinant, kad autorius studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgesį, natūraliai kyla klausimas, - tikrai taip būna gyvenime?! 🤯
💯 balų Krucifiksui! Sumanu, išradinga, painu, smulkiai apgalvota ir įvykdyta! 😊 Net norėjosi kad jis nebūtų sugautas ir knyga baigtųsi be žudiko išaiškinimo 🤭
Visgi erzino pagrindinis detektyvas. Vienišius, alkoholikas, nuolat kiurksantis baruose ir nieko nedarantis su savo gyvenimu. Jo charakteris neįtikino. 🤷‍♀️ Nors visgi yra labai sumanus ir puikiai perpranta žmones - tai kiek reabilitavo jį mano akyse. 😊
Kas mėgsta gerus detektyvus - rekomenduoju! 💛 Galima suryti per dieną.

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas...

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas vis prašmėžuodavo žiūrint į knygų lentyną. Pavadinimas ir anotacija sakė, kad šios man dabar reikia - apie viltį, naują pradžią žmonių gerumą ir likimą keičiančius gyvenimo atsitiktinumus.. 😌
Tai realaus žmogaus, sergančio psichikos liga (šizoafektiniu sutrikimu), pasakojimas apie savo išgyvenimus, jausmus pažindinantis ir gyvenant su šia liga. Apie sveikatos pakilimus ir nuosmūkius. Ir apie lemtingą dieną, kuomet nusprendus nusižudyti, jo gyvybė buvo išgelbėta praeivio, nusprendusio užmegzti su juo pokalbį..
Smalsu pažvelgti į ligą to žmogaus akimis, tarsi pajusti tą, ką išgyvena jis. Ir liūdna suprasti, kaip visgi mažai vis dar šnekama apie psichikos sutrikimus, kaip sergantiesiems trūksta supratimo, teisių ir kiek nemažai dar visame tame diskriminacijos.
Rašoma, su kokia psichikos sveikatos sistema susiduriama Jungtinėje karalystėje, tačiau natūraliai imi galvoti, o kaip yra pas mus.. 🤔
Pasakojimas lengvas, neįpareigojantis. Visgi atverčiant pirmąjį puslapį tikėjausi kiek kitokios istorijos, mažiau kovos su sveikatos sistema aprašymų ir faktų, apie tą sistemą, kurie ilgainiui ima pintis ir pasakojimą kiek suprastina.
Rekomenduočiau norintiems susipažinti su šizoafektiniu sutrikimu iš arčiau.

Į Prancūziją ir (netikėtai!) Ispaniją leidžianti nukeliauti nuostabi istorija 💛
Knygą perskaičiau per tris dienas. Sakysit ilgai žinant, kad knygą sudaro vos 142 puslapiai. Taip, galbūt, tačiau sąmoningai norėjosi...

Į Prancūziją ir (netikėtai!) Ispaniją leidžianti nukeliauti nuostabi istorija 💛
Knygą perskaičiau per tris dienas. Sakysit ilgai žinant, kad knygą sudaro vos 142 puslapiai. Taip, galbūt, tačiau sąmoningai norėjosi pasitaupyti, nepraryti viso pasakojimo iš karto vienu prisėdimu (o ir sėkmingai tuo metu vyko pasiruošimas Velykoms, tad pavyko nukreipti mintis ruošiant įvairius skanėstus). Atrodytų paprasta, niekuo per daug neypatinga istorija apie trijų (o galima sakyti ir keturių) asmenų šeimą, jų gyvenimą, tarpusavio santykius, požiūrį į gyvenimą, vertybes, tačiau tiek daug savyje talpinanti. Džiaugsmo, juoko, beprotybės, liūdesio, draugystės, meilės, atsidavimo. 😌 Istorija įsuka skaitytoją šokio ritmu grojant dažnai minimai ir pagrindinei knygos dainai Ninos Simone "Ponas Bodžanglis". 🎶 Jos nepasileisti paklausyti būtų tiesiog nuodėmė, nes tai daina, padedanti dar geriau pajusti tvyrančią nuotaiką. Nesinori per daug išduoti, nes bus neįdomu.
Džiaugiausi, stebėjausi, abejojau, vietomis baisėjausi (iš serijos, "kaip taip galima?!"), liūdėjau, - jaučiausi, kaip tos šeimoms slapta narė. Irgi visgi užvertus knygą kažkokia keistai svajinga, bet tuo pačiu liudesio kruopele persmelkta nuotaika dar ilgokai tvyrojo manyje ir aplink mane. Rodos, skaitysiu ją dar ir labai rekomenduoju!

Labai sunku kalbėti apie šią knygą. Man ji - šedevras! Knyga, sujaukianti protą ir mintis.
Tai distopija, kurią skaitant kyla dviprasmiškos mintys ir emocijos:
* viena vertus, negali patikėti, kad galima sukurti tokią...

Labai sunku kalbėti apie šią knygą. Man ji - šedevras! Knyga, sujaukianti protą ir mintis.
Tai distopija, kurią skaitant kyla dviprasmiškos mintys ir emocijos:
* viena vertus, negali patikėti, kad galima sukurti tokią bejėgę ir baime bei smegenų plovimu (arba programavimu, - kaip patogiau) "Didžiojo brolio" valdomą visuomenę, kurios kiekvienas žingsnis, judesys ir mimika yra nuolat stebimi teleekranų; kurioje egzistuoja "Minčių policija" už "blogmintes" suimanti ir paneigianti žmogų ir "Meilės ministerija", kurioje vykdomos tokios veiklos, kurių joks sveiko proto žmogus nesutapatintų su meile (išskyrus meile "Didžiajam broliui");
* antra vertus, norom nenorom imi galvoti apie egzistuojančią visuomenę, propagandines žinias, ne kartą aprašytus "aukštesniųjų" vykdomus žmonių stebėjimus, pasiklausymus...
...ir tuomet Orwello atradimai nebeatrodo tokie jau visai nerealūs. Kyla baimė. Begalė klausymų, į kuriuos nėra atsakymų. Tai mano jausmai. 😳
Tai nėra lengva knyga. Greičiau slogi, gąsdinanti, bet tuo pačiu kelianti didžiulio smalsumą.
Nors tai kūrinys "į ateitį" (buvo parašyta 1947-aisiais), tačiau skaitant ir jau žinant istoriją, imi nejučiomis tapatinti "Didįjį brolį" su Stalinu, "naujakalbe" su žodžio nelaisve, žmonių pradanginimą su trėmimais, įkalinimais, o miniu programavimą su tuo pačiu smegenų plovimu.
Stipri knyga ir, nors pabaiga dviprasmiška, leidžia skaitytojui pačiam interpretuoti ir nuspręsti, kokia gi ta pabaiga.

Džiaugiuosi, jog būtent šiuo metu paėmiau šitą knygą į savo rankas. JI buvo tai, ko man norėjosi. Patiko autoriaus rašymo stilius bei jo kuriami personažai. Žavėjausi Astridos stiprybe bei išmintimi.
Šioje knygoje...

Džiaugiuosi, jog būtent šiuo metu paėmiau šitą knygą į savo rankas. JI buvo tai, ko man norėjosi. Patiko autoriaus rašymo stilius bei jo kuriami personažai. Žavėjausi Astridos stiprybe bei išmintimi.
Šioje knygoje atrodė, jog visi veikėjai turi jiems skirtą vietą ir nėra nei vieno tokio, kuris būtų bereikšmis. O ir pati knygos istorija nebuvo įprasta. Tuo pačiu šis pasakojimas mane privertė susimąstyti ir apie savo tikėjimą, žmogaus laisvę bei jo pasirinkimas. Apie tai, kaip vienas priimtas sprendimas gali viską pakeisti.. Amžiams.
Tikrai verta perskaityti tiems, kuriems norisi gyvenimiškos bei jautrios knygos.

Vienu žodžiu - superinis detektyvas. Pradžioje buvau skeptiškai nusiteikusi, bet jau nuo pirmųjų puslapių taip įtraukė, kad negalėjau atsiplėšti. Įtampa, siužetas, pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai viskas tiko, patiko....

Vienu žodžiu - superinis detektyvas. Pradžioje buvau skeptiškai nusiteikusi, bet jau nuo pirmųjų puslapių taip įtraukė, kad negalėjau atsiplėšti. Įtampa, siužetas, pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai viskas tiko, patiko. Tikrai skaitysiu kitas autorės knygas. Visiems rekomenduoju 6 iš 5 :).