„Žaidimas prasideda.
Patinka žaisti liudininkę?
Galėsi ir vėl ja tapti. Dešimt kartų iš eilės.
Po vieną nusikaltimą už kiekvienus metus, kuriuos per tave praleidau už grotų.“

Tokia žinutė pasiekia pagrindinę...

„Žaidimas prasideda.
Patinka žaisti liudininkę?
Galėsi ir vėl ja tapti. Dešimt kartų iš eilės.
Po vieną nusikaltimą už kiekvienus metus, kuriuos per tave praleidau už grotų.“

Tokia žinutė pasiekia pagrindinę veikėją Rebeką. Žinutę siunčia Solomonas, jos buvęs sužadėtinis. Šiuo metu Rebeka yra laimingai ištekėjusi už kito vyro ir turi ketverių metų dukrytę. Ankstesnį gyvenimą ji nori pamiršti ir mėgautis dabartiniais santykiais. Įdomi mintis su tomis žinutėmis.

Kiek supratau, knyga skirta atskleisti moterų būsenas, kurios patiria smurtą artimuose santykiuose ir yra persekiojamos.

Gaila, kad įtampa neišlaikyta. O pati, dabarties ir persekiojama, veikėja atrodė pati nežinanti, ar ji čia bijo Solomono, ar nebijo. Neišlaikytas persekiojamo gyvūno jausmas, emocija. Lyg vis primenama, kad veikėją sukausto baimė, nes ji jaučiasi stebima, bet, kai susiduria akis į akį su Solomonu, tai kažkaip akimirka baimės, o tada, jo, tai buvo Solomonas?.. ai, tiesiog pamiršau... Dieną bijau, dieną nebijau, bet, vyrui apie tai žinoti negalima, reikia saugoti šeimą... Jausmas neišlaikytas.

Na, Solomonas buvo tas vaikinas, kuris, galima sakyti, sumedžiojo Rebeką. Idealus vaikinas, kuris išsirinko savo grobį, ištyrinėjo visas jo silpnas vietas ir pradėjo medžioti. Rūpestingas iki kaulų smegenų. Kraupu, kai pagalvoji apie tokį žmogų, kuris nusprendė tave turėti kaip daiktą – visiškai nuolankų jo sprendimams. Ir šitie praeities prisiminimai tikrai stipri knygos vieta.

Silpna dabartinės šeimos linija. Tas vyras toks, ale, lyg raumeningas, bet kam jis reikalingas? Toks kažkoks be veido, be charakterio, be polėkio. Ir kiti veikėjai labai standartizuoti. Neįdomūs.

Yra įdomių vietų, bet knyga neturi visapusiškumo.

Knyga patiko. Veiksmas vyko pakankamai sparčiai. Buvo vietų, kai stebėjausi veikėjų poelgiais, bet juk niekad nežinai, kaip pats pasielgtum, kai susiklostytų tam tikros aplinkybės. Net ir Solomono buvo ne tai kad gaila, bet...

Knyga patiko. Veiksmas vyko pakankamai sparčiai. Buvo vietų, kai stebėjausi veikėjų poelgiais, bet juk niekad nežinai, kaip pats pasielgtum, kai susiklostytų tam tikros aplinkybės. Net ir Solomono buvo ne tai kad gaila, bet kažkiek supratau, kaip jis tokių tapo. Knyga tiesiog priminė, kad niekada nežinom, kas dedasi už uždarų šeimos durų, net ir už tų. kurie viešumoje yra gerbiami, dirba atsakingą, pagarbos vertą darbą.

Dar vienas puikus psichologinis trileriis. Labai įtraukianti knyga,kurią “suvalgiau” per kelis vakarus .

Jokios knygos panašiu siužetu į šią dar neteko skaityti. Iš ties knyga paliko gerą įspūdį.Labai įtraukė nuo pat...

Dar vienas puikus psichologinis trileriis. Labai įtraukianti knyga,kurią “suvalgiau” per kelis vakarus .

Jokios knygos panašiu siužetu į šią dar neteko skaityti. Iš ties knyga paliko gerą įspūdį.Labai įtraukė nuo pat pradžių. Rekomenduoju,kas mėgstate trilerius,jums bus kaip “saldainis”. 😉 Rašytoja puikiai atskleidė psichologinį/fizinį smurtą,kaip jaučiasi auka.Skaitant šią knygą ir pati pradėjau įsivaizduoti,ką daryčiau Rebekos vietoje.. Baisu net ir įsivaizduoti..