Ši knyga puikiai tinka metui, kai nesinori skaityti nieko rimto. Ji priverčia nusišypsoti ir pasinerti į pasaulį gyvą Kalėdiniu stebuklu net ir praėjus šventėms. Paskatina vėl ir vėl prisiminti, kad meilė nugali viską, kad...

Ši knyga puikiai tinka metui, kai nesinori skaityti nieko rimto. Ji priverčia nusišypsoti ir pasinerti į pasaulį gyvą Kalėdiniu stebuklu net ir praėjus šventėms. Paskatina vėl ir vėl prisiminti, kad meilė nugali viską, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.

Apie ją buvau skaičiusi daug gerų atsiliepimų. Perskaičiau. Negaliu teigti, jog ji man visiškai nepatiko. Kadangi knygoje buvo du apsakymai, pirmasis sudomino labiau. Jis toks nuoširdus, paprastas, gyvenimiškas ir truputi...

Apie ją buvau skaičiusi daug gerų atsiliepimų. Perskaičiau. Negaliu teigti, jog ji man visiškai nepatiko. Kadangi knygoje buvo du apsakymai, pirmasis sudomino labiau. Jis toks nuoširdus, paprastas, gyvenimiškas ir truputi fantastinis. Antrasis apsakymas per daug ištęstas, viskas tas pats per tą patį rašomą. Bet... Laikotarpiui prieš šv. Kalėdas, kai norisi ko nors nuoširdaus, švelnaus ir mielo, tikrai galima imti ir perskaityti šią knygutę.

Daug nekomentuosiu, tačiau man pasirodė labai keista, jog Vincas Krėvė vaizduoją Skirgailą kaip žiaurų, piktą, girtuokliaujantį vyrą. Didžiojoje dalyje privalomų literatūros kūrinių Lietuva ir lietuviai yra vaizduojami...

Daug nekomentuosiu, tačiau man pasirodė labai keista, jog Vincas Krėvė vaizduoją Skirgailą kaip žiaurų, piktą, girtuokliaujantį vyrą. Didžiojoje dalyje privalomų literatūros kūrinių Lietuva ir lietuviai yra vaizduojami kaip darbštūs ir geri žmonės, nes autoriai norėjo skleisti žinią pasauliui apie mažai kam žinomą, bet didžią ir darbščią tautą. Tad V. Krėvės kūrinys šia prasme išsiskiria iš kitų.

Kartais net ir ilgai gyvendami šalia žmonių taip iki galo jų ir nepažįstame, neperprantame, kodėl jie elgiasi kitaip negu kiti, nepaklūsta nusistovėjusioms bendravimo normoms ar apskritai vengia bendrauti. Dažniausiai tai...

Kartais net ir ilgai gyvendami šalia žmonių taip iki galo jų ir nepažįstame, neperprantame, kodėl jie elgiasi kitaip negu kiti, nepaklūsta nusistovėjusioms bendravimo normoms ar apskritai vengia bendrauti. Dažniausiai tai „nurašome“ pasipūtimui ar tiesiog keistumui. O tiesa ta, kad yra tokių sveikatos sutrikimų, apie kuriuos net nepagalvotume – jie verčia sergančiuosius trauktis į visuomenės užribius, vertinti kiekvieną pašnekovo žodį ar gestą ir sukti galvą – o ką gi anas iš tiesų norėjo pasakyti? Kokios reakcijos iš manęs laukia? Ar tikisi, kad aš dabar pasakysiu / padarysiu tą ar aną?
Ši knyga yra apie moterį, sergančią Aspergerio sindromu (autizmo forma), kuri apie tai ir apie savo jau suaugusio sūnaus negalią sužino jau įpusėjusi penktą dešimtį ir tik tada supranta, kodėl jos gyvenimo kelias buvo toks nerangus, nemalonus ir skausmingas.

Pirmą kartą skaičiau tokio stiliaus rašymo knygą. Iš pat pradžių manęs taip neįtraukė kaip tikėjausi, tačiau po pirmų 6 skyrių knyga tiesiog traukte įtraukė. Knygoje įtampa išlaikoma iki pat galo. Pabaiga labai...

Pirmą kartą skaičiau tokio stiliaus rašymo knygą. Iš pat pradžių manęs taip neįtraukė kaip tikėjausi, tačiau po pirmų 6 skyrių knyga tiesiog traukte įtraukė. Knygoje įtampa išlaikoma iki pat galo. Pabaiga labai netikėta. Kiek girdėjau iš atsiliepimų, kad šios autorės knyga "Dingusi" yra geresnė nei ši. Būtinai nusipirksiu, tiesiog vedama smalsumo, nes ši knyga man patiko.