Pagrindinė veikėja Keisė priversta atsikraustyti į Naująjį Salemą kartu su savo mama pas ten gyvenančią močiutę. Atrodytų niekuo neypatinga mergina, bet ji jaučia, kad akmenys gaudžia, kad turi ryšį su jūra, galvoje...

Pagrindinė veikėja Keisė priversta atsikraustyti į Naująjį Salemą kartu su savo mama pas ten gyvenančią močiutę. Atrodytų niekuo neypatinga mergina, bet ji jaučia, kad akmenys gaudžia, kad turi ryšį su jūra, galvoje išplaukia eilės, primenančios užkeikimus. Žinoma ji tai pati sau neigia, manydama, kad viską įsivaizduoja. Psichologiškai Keisę autorė nupiešė kiek silpną, ją reikia gelbėti ir globoti, mergina trokšta ryšio su kažkuo.

Pagrindinis knygos veiksmas vyksta miestelyje Naujasis Salemas. iš tiesų Keisei viskas vyksta apgraibom, ji daug ko nesupranta, kol kažkas neįvyksta.Keisė atkeliauja į naują vietą, turi pradėti lankyti naują mokyklą, kurioje tikisi viską pradėti iš naujo, bet deja tenka nusivilti jau pirmąją dieną, kai susiduria su Fei - efektinga mergina, kuri yra pagiežinga ir kerštinga. Keisė patenka į nemalonę. Taip pat jos vengiama dėl gyvenimo Varnų prieglobsčio kelyje. Ją išgelbsti ir po savo sparneliu priima Diana - nuostabiausia, gražiausia, geriausia mergina, kokia Keisė buvo sutikusi, jos sutaria būti netikromis seserimis. Pasirodo, kad Keisė yra kilusi iš senos raganų giminės, ir patenka į vadinamąjį Klubą, kuriam priklauso ir kiti raganų palikuonys. Viskas vyksta Keisei palankia linkme, kol žinoma negrįžta Klubui priklausantis Adamas. Pagrindinės veikėjos personažas silpnas, nuspėjamas. Autorė labai jau neaiškiai veda istorijos liniją, galėtų atskleisti daugiau detalių, išplėtoti probleminę situaciją, kodėl prieš tai buvusios kartos nebekūrė slapto rato, kodėl Fei tokia pikta ir sukta, norėtųsi visko daugiau.

"Penkiasdešimt pilkų atspalvių" istorija prasideda, kai literatūrą studijuojanti Anastasija Stil, nuvykusi imti interviu iš jauno, žymaus ir pasakiškai turtingo verslininko Kristiano Grėjaus, supranta sutikusi patrauklų,...

"Penkiasdešimt pilkų atspalvių" istorija prasideda, kai literatūrą studijuojanti Anastasija Stil, nuvykusi imti interviu iš jauno, žymaus ir pasakiškai turtingo verslininko Kristiano Grėjaus, supranta sutikusi patrauklų, tačiau keistą baugulį keliantį vyrą. Anastasijai atrodo, kad interviu nenusisekė, tačiau ji negali užmiršti Kristiano, o ir jis netikėtai vėl su ja susitinka ir ima rodyti dėmesį. Užsimezgus aistringam romanui, Grėjus pareikalauja pasirašyti sutartį, pagal kurią jam būtų leista visiškai valdyti merginos gyvenimą. Pasirodo, žavusis verslininkas kankinamas vidinių demonų ir neįprastų poreikių.

Knygos veikėja penkiolikmetė Deivė Tauraitė gyvena tik su mama. Apie tėvą ji nieko nežino. Bet ,pasirodo, blogiausia ne tai. Staiga mama susiranda naują draugą. O juk dažnai taip atsitinka ir kasdieniniame gyvenime....

Knygos veikėja penkiolikmetė Deivė Tauraitė gyvena tik su mama. Apie tėvą ji nieko nežino. Bet ,pasirodo, blogiausia ne tai. Staiga mama susiranda naują draugą. O juk dažnai taip atsitinka ir kasdieniniame gyvenime. Dažniausiai tuo vaikai nesidžiaugia. Jausmai, problemos, išgyvenimai - viskas perteikta labai tikroviškai. "Nebaigtas dienoraštis" dar įdomus ir tuo, kad jau iš pavadinimo suprantama, kad tai dienoraštis. Tokiu stiliumi parašyti kūriniai visada bus, manau, įdomesni. Juk viskas išdėstyta gana smulkiai, atvirai. Pirmuose puslapiuose trumpai papasakojama kaip ir iš kur atsirado šis merginos dienoraštis, pabaigoje paaiškinama, kodėl dienoraštis ne pas jo savininkę... Visur kitur - merginos pasakojimai, nurodant datas. Atpasakojami dienos įvykiai bei įvairūs nuotykiai.O nuotykių čia išties gana gausu. Jaunos merginos gyvenimas "margas". Nuo gana gąsdinančių nuotykių iki smagių linksmybių.Aprašomi ir užsiėmimai po pamokų, tokie kaip plaukimas baseine, mokyklos šokiai ir t.t.Taigi, šį kūrinį vertinu teigiamai. Jis įdomus, su gyvenimiškomis problemomis.

Šią Sofoklio tragediją naujųjų laikų žmonės praminė tragedijų karaliene. Ji iš tiesų verta tokio vardo, nes meniškai kalba apie didelius, reikšmingus dalykus. Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis, susiginčijo dėl...

Šią Sofoklio tragediją naujųjų laikų žmonės praminė tragedijų karaliene. Ji iš tiesų verta tokio vardo, nes meniškai kalba apie didelius, reikšmingus dalykus. Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis, susiginčijo dėl valdžios.Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą. Surinkęs pagalbininkų armiją, Polineikas puolė miestą. Tarp savęs kovodami Edipo sūnūs Eteoklis ir Polineikas vienas kitą nužudė. Karaliaus valdžia atiteko jų dėdei Kreontui. Šis įsakė Eteoklį palaidoti su visomis apeigomis, o Polineiką palikti nelaidotą. Kreontas uždraudė palaidoti Poliniką. Žuvusiųjų sesuo Antigonė ryžtasi nepaklusti mirtimi grasinančiam Kreonto įsakymui ir palaidoti brolį.

Šioje knygoje nagrinėjama skaudi tema-vėžys. Heizelė sutiko Ogastą paramos centre, kuriame susirenka vaikai/jaunuoliai sergantys vėžiu. Heizelė serga plaučių vėžiu, todėl su savimi visur vežiojasi deguonies balioną, o...

Šioje knygoje nagrinėjama skaudi tema-vėžys. Heizelė sutiko Ogastą paramos centre, kuriame susirenka vaikai/jaunuoliai sergantys vėžiu. Heizelė serga plaučių vėžiu, todėl su savimi visur vežiojasi deguonies balioną, o Ogastas jau 1,5m nebe serga, tačiau prieš tai sirgo osteosarkoma, kuri atėmė iš jo vieną koją ir dabar jis vaikšto tik protezo pagalbos dėka, nors prieš tai labai mėgo žaisti krepšinį. Į paramos grupę atėjo tik palaikyti draugo, kuriam greitai bus atlikta akies pašalinimo operacija, bei pasidalinti savo patirtimi apie ligą. Šiuos du žmones supažindino liga, tačiau kas dieną jie vis labiau pamilo ir prisirišo vienas prie kito. Blogoji šio reikalo pusė ta, kad jie nežino kurią dieną gali imti ir mirti, todėl savo trapią draugystę saugo ir jaudinasi kaip jausis kitas, kai vienas iš jų mirs.

Autoriaus rašymo stilius lengvas ir paprastas. Daug dialogų ir šmaikščių frazių, kurios priverčia nusišypsoti. Norėčiau perskaityti dar kokią nors jo knygą ir palyginti su šia. Tai vieno prisėdimo knyga, tad jei pradėsite ją skaityti vakare, nebaigsite iki ryto, o kaip buvo mano atveju dar ir paverksite valandėlę kitą.

Thomas Keneally - Šindlerio sąrašas - tai knyga, kuri parodo, kad net ir labai bloguose dalykuose galima rasti gėrio. Žydų gyvenimas getuose, o vėliau lageriuose buvo siaubingas. Kęsdami nuolatinį alkį, jie turėdavo dirbti...

Thomas Keneally - Šindlerio sąrašas - tai knyga, kuri parodo, kad net ir labai bloguose dalykuose galima rasti gėrio. Žydų gyvenimas getuose, o vėliau lageriuose buvo siaubingas. Kęsdami nuolatinį alkį, jie turėdavo dirbti sunkiausius darbus. Nepajėgūs ar nereikalingi darbuotojai būdavo "likviduojami" tiesiog vietoj. Ir tai buvo tapę kasdienybe. Vis dėlto, vienas žmogus išdrįso elgtis kitaip. Tai buvo stambus Krokuvos magnatas Oskaras Šindleris. Negailėdamas laiko, pastangų ir pinigų, bet elgdamasis apdairiai, jis išgelbėjo ne vieno žydų tautybės asmens gyvybę. Suteikė jiems pastogę ir pakankamą maisto kiekį. O svarbiausia - suteikė viltį, kad sulauks Vokietijos valdymo pabaigos. Kaip iš žmogaus, kuris turėjo paklusti valdžiai, tai buvo gana drąsus pareiškimas. Nors ši knyga yra romanas, tačiau autorius rėmėsi tikrais faktais liudytojų, kuriems teko susidurti su to laikmečio žiaurumais ir su pačiu Šindleriu. Tai rimta knyga, verta kiekvieno žmogaus dėmesio!

Toliau vyksta karikatūrinė paralelinė akcija. Miršta žmogaus be savybių Ulricho tėvas, atsiranda sesuo Agnė. Knygoje daugfilosofavimų apie moralę, meilę ir t. t. Tai ne lengvas pasiskaitymas, o sudėtinga knyga. Kartais...

Toliau vyksta karikatūrinė paralelinė akcija. Miršta žmogaus be savybių Ulricho tėvas, atsiranda sesuo Agnė. Knygoje daugfilosofavimų apie moralę, meilę ir t. t. Tai ne lengvas pasiskaitymas, o sudėtinga knyga. Kartais reikia puslapį skaityti pakartotinai, kad suvoktumei mintį ir esmę. Tačiau atlygis už tas pastangas - didelis estetinis pasitenkinimas. Tik reikia papriekaištauti antrojo tomo sumaketavimui. Trūksta vizualinės tvarkos; kai kurie vienodi skyreliai kažkodėl pradedami nauju puslapiu, kai kurie ne, kaip pirmame tome.

Artėjantys 1918 metai Austrijai ir Vokietijai itin reikšmingi. Tai vokiečių imperatoriaus Vilhelmo valdymo trisdešimtmetis ir austrų imperatoriaus bei vengrų karaliaus iškaršusio Karalio valdymo septyniasdešimtmetis. Vokietija...

Artėjantys 1918 metai Austrijai ir Vokietijai itin reikšmingi. Tai vokiečių imperatoriaus Vilhelmo valdymo trisdešimtmetis ir austrų imperatoriaus bei vengrų karaliaus iškaršusio Karalio valdymo septyniasdešimtmetis. Vokietija ta proga organizuoja pompastišką akciją, o jos konkurentė Austro-Vengrija, norėdama nurungti savo varžovę, paralelinę akciją. Pagrindinis knygos herojus trisdešimtmetis Ulrichas, žmogus išsilavinęs, bet niekur nepritampantis ir be savybių, įsivelia į tą akciją. Joje veikia ministerijos departamento viršininko Tucio žmona Diotima, kaip koordinatorė, aristokratijos atotovas ir kuratorius grafasfas Leinsdorfas, vokiečių ginklų fabrikantas Arnheimas, saldofonas generolas fon Štumas, bankininkas Fišelis ir kiti. Tai spalvingi tipai. Visuomenės pasiūlymai akcijai irgi visokiausi: nuo ultrapatriotinių iki visiškai kvailų. Akcijos priešininkus atstovauja studentas Zepas. Aplinkoje sklando nacionalizmo, antisemitizmo, antikapitalizmo nuotaikos. Viską autorius vaizduoja su pašaipa, vos nesukarikatūrindamas. Knygoje apstu filosofinių pamąstymų, netikėtų-negirdėtų palyginimų, metaforų. Neiškenčiu ntpacitavęs vienos: "nudirta žodžio oda prikemšama pagal dienos madą". Kontekste tai dviaukštė metafora.

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia...

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia žinių, nėra atsakymų į rūpimus klausimus. Nusprendęs palikti artimuosius, kartu su draugu Govinda, atsisako turtų ir iškeliauja su asketais mokytis jų gyvenimo būdo ir išminties. Tačiau ir čia Sidharta neranda ramybės. Pakeliui sutinka visų mylimą ir gerbiamą, išmintį pasiekusį Budą. Bet Sidharta nepripažįsta kitų mokymo, tad palikęs savo draugą, asketus toliau keliauja vienas į miestą. Čia dvidešimt metų gyvena su kutizane, paskendęs turtuose, pamiršęs visas savo ankstesnes paieškas. Bet ir vėl neatradęs laimės, Sidharta iškeliauja ir pasilieka pas prie upės gyvenantį keltininką. Jau sulaukęs senatvės, pagaliau atranda gyvenimo išmintį ir patiria laimę.



Knyga perskaitoma vienu prisėdimu. Paprasta, be ypatingų įvykių ar nutikimų, tačiau patraukianti dėmesį. Norisi sužinoti, tai kokia ta Sidhartos ieškoma, o vėliau ir atrasta išmintis.

Įdomi knyga. Tokia kitoniška kažkuo. Tiesa tai pirmoji mano skaityta J.Irvingo knyga, bet tikrai sužavėjo. Pats Garpas įdomus personažas, kaži ar realybėje tokį sutiktum. Be to paliečiama daug įdomių temų kaip feminizmo...

Įdomi knyga. Tokia kitoniška kažkuo. Tiesa tai pirmoji mano skaityta J.Irvingo knyga, bet tikrai sužavėjo. Pats Garpas įdomus personažas, kaži ar realybėje tokį sutiktum. Be to paliečiama daug įdomių temų kaip feminizmo judėjimo pradžia, prievartavimai ir visuomenės reakcija į tai. Kiek moterys turi teisių išreikšti save ir gyventi pagal savo norus ir įsivaizdavimus. Net paties Garpo pradėjimas sakyčiau toks keistas ir kaži kiek realus, bet gana aišku, kad norint turėti vaiką, tėvo jam praktiškai nereikia. Patiko ir pabaiga, kad tarsi filme prasukamas laikas į priekį ir parodoma, kaip gyvenimas klostėsi kitiems personažams.