Pamestinukas, rastas Nilo nendryne įstrigusiame luotelyje; mylimas vidutinio luomo tėvų įvaikis; sumanus šventyklos mokyklos mokinys; gabus gydytojo pagalbininkas; vargšų gydytojas; aukščiausio rango gydytojas- kaukolės...

Pamestinukas, rastas Nilo nendryne įstrigusiame luotelyje; mylimas vidutinio luomo tėvų įvaikis; sumanus šventyklos mokyklos mokinys; gabus gydytojo pagalbininkas; vargšų gydytojas; aukščiausio rango gydytojas- kaukolės atvėrėjas; karo gydytojas; keliautojas po rytines Viduržemio jūros šalis; diplomatas; sąmokslininkas; nunuodijęs faraoną Echnatorą ir hetitų princą Šubatu; skurdžius; tremtinys dykumoje - tai vis Sinuhė. Sinuhė buvo įvykių sūkuryje, kai Egipto faraoną Amenhotepą keičia jo sūnus Echnatonas, kardinalus reformatorius. Jis paskelbia visus Egipto dievus ir jų vyriausiajį Amoną neteisėtais, uždaro jų šventyklas, sudaužo statulas, atima šventyklų turtus. Tikruoju dievu paskelbiamas Atonas, vienintelis dievas, jis neturi atvaizdo, jam visų rasių ir tautų žmonės vienodi, vienodai mylimi. Vergija panaikinama, nebereikia kariuomenės, nes turi įsigalėti visuotinė taika. Reformuojama sudėtinga rašyba, rašyti ir skaityti mokomi ne tik visi berniukai, bet net ir mergaitės. Tos permainos supriešina Egiptą, kilus kruvinam pilietiniam karui, Echnatonas priverstas trauktis iš Tėbų, įkuria naują sostinę Achetatoną. Sinuhė, nors yra abejingas religijai, palaiko faraoną Echnatoną, bet kartu mato jo reformų nesavalaikišką absurdiškumą ir yra priverstas įsitraukti į sąmokslą prieš jį.

Oficiali dalis: Faraono Echnatono valdymo laikotarpis, valdovo viltys reformuoti šalį, jo didingi užmojai, egiptiečių nusivylimas ir Egipto žlugimas praplaukia pro mūsų akis tarsi nepaprastai ryškus filmas, pasakojantis tiek...

Oficiali dalis: Faraono Echnatono valdymo laikotarpis, valdovo viltys reformuoti šalį, jo didingi užmojai, egiptiečių nusivylimas ir Egipto žlugimas praplaukia pro mūsų akis tarsi nepaprastai ryškus filmas, pasakojantis tiek apie didingą kraštą, tiek apie vieną žmogų įvykių verpete - karališkąjį faraono rūmų gydytoją Sinuhę. Sinuhė, likimo valia nugyvenęs gyvenimą, kupiną nuotykių, meilės, intrigų ir neapykantos, atskleidžia, ką jis galvojo, jautė ir ko siekė.


Mano jausmai:
Sakoma, kad dėl skonio negalima ginčytis, nes kiekvienas mes esame individualus, tad ir daugelį dalykų matome kitaip... bet manau, kad šita knyga... neras tokio skaitytojo, kuris sakytų, kad knyga nesužavėjo... na gerai, gal per stipriai pasakyta... Bet knyga įdomi. Buvo didelis malonumas ją laikyti rankoje ir skaityti. Tai užtruko, nes knyga stora ir smulkiai prirašyta, bet kiekvienas puslapis buvo verčiamas su gėriu širdyje.


Rašytojas suomis, bet knygoje labai daug aistros... ir tokios pietietiškai svilinančios... kad oi... Neįvardijamos kūno dalys ar kažkokios nuogybės, bet skaitai ir jauti tą aistros karštį... tokį stilių tai suprantu... Kai kūnu nueina jausmas, bet viskas per daug aiškiai neparašyta... Žavu, gerbiu, dievinu, keliu į padanges tokius rašytojus... ir, tikiuosi, tokios knygos niekada neišnyks...


Taigi savo istoriją pasakoja daktaras Sinuhė... Nuo mažumės iki senatvės dienų...


"Aš, Sinuhė, atkeliavau rudenį, kai buvo pats potvynis. Tačiau, kurią dieną gimiau, nežinau, nes atplaukiau Nilu, mažučiu derva išteptu nendrių luotu ir mano motina Kipa rado mane pakrantės meldyne prie savo namų slenksčio."


Pasakojama jo pasirinkimo kelias, kaip tėvas jį įkalbėjo mokintis rašto ir siekti daktaro išsilavinimo. Pasakojama, kad išsilavinimas buvo Tėbų Amono šventikų rankose ir visa ta sistema labai smulkiai atpasakojama su visokiais nuotykiais. Ypač juokiausi, kai Sinuhė turėjo tapti pirmo laipsnio šventiku. .. ir tai ne vienintelė juokinga knygos vieta...


Pirma jo sutikta moteris, kurį apvertė visą jo gyvenimą aukštyn kojomis ir nuo tada prasidėjo Sinuhės kelionės po Siriją, Mitaniją, Babiloną, Hatų žemę, net Kretą... Labai daug palyginimų, aprašymų, papročių, tradicijų, įžvalgų... skirtingų tautų, skirtinga kalbėsena ar temos, kurios tada galbūt toms tautoms buvo aktualios. Viskas labai gražiai papasakota. Atrodo, kad tikrai kitatautis aplankė tas šalis ir pamatęs kitokius įstatymus, stebėjosi tuo... Pasakojime tai galima pajausti... Pvz. Sinuhė stebėjosi hetitų kalamais geležiniai ginklais... vat, ir pafantazuokit, kaip reiktų tai aprašyti, jeigu žinai, kas ta geležis... kaip parašyti tą nuostabą?..


Neįtikima, jog knygą parašė žmogus, gyvenęs 1908-1979 metais. Atrodo, kad šita knyga atkeliavus iš tų senų laikų ir kad ją tikrai parašė kažkas, kas tai matė pats savo akimis. Ypač tai gerai pajutau, kai skaičiau apie dievo Amono paskelbimą neteisėtu dievu, kai buvo naikinamos Amono šventyklos, ta kruvina kova dėl tikėjimo. Labai gerai įsijausta į istoriją. Tiesa, dar žinau vieną rašymo meistrą, kada skaitant lydėjo jausmas, kad rašyta anų laikų herojaus. Tai būtų H. Sinkevičiaus "Quo vadis"...


O pokalbių gražumas. Artimai moteriai sako "seserie mano", apie vedybas "sukulsim ąsotį", kai kas nesuprantamai šneka sako "tavo kalba man, kaip musės zyzimas". Dialoguose, pokalbiuose išlaikyta romantiška tų laikų dvasia... Niekas ten nežino, kaip žmonės bendravo... turbūt irgi paprastai, turėjo savo mėgstamas frazes, palyginimus, posakius, turbūt minėdavo savo dievų vardus... bet pokalbių atspalvis taip gerai nutapytas, kad per tų žmonių pokalbius įsivaizduoji tą senovės Egiptą, tą senovinį Tėbų miestą.


Neabejotinai nuostabi knyga ir visiškai jai pasidaviau. Neturiu pasakyti kažko kritiško.


Keletas citatų:
"Pasakysiu, tik tiek, kad kerštas turbūt svaigina ir jo skonis saldus, bet iš visų gyvenimo žiedų kerštas greičiausiai nužydi."
"Gyvenimo įstatymų niekas negali pakeisti, o žmogus yra nepataisomas."
"Žmogaus širdis - vienintelis skiriantis matas."

"Sinuhė egyptietis" ­­­­­­- viena išskirtiniausių mano skaitytų knygų. Visomis prasmėmis. Ir stilius, ir siužetas, viskas. Ji mane tiesiog pakerėjo. Knygoje aprašomas visas Sinuhės, karališkojo gydytojo, gyvenimas faraono...

"Sinuhė egyptietis" ­­­­­­- viena išskirtiniausių mano skaitytų knygų. Visomis prasmėmis. Ir stilius, ir siužetas, viskas. Ji mane tiesiog pakerėjo. Knygoje aprašomas visas Sinuhės, karališkojo gydytojo, gyvenimas faraono Ehnatono laikais. Tiksliau, autorius pabrėžia, jog pats Sinuhė "rašo" istoriją. Bet tai nėra dienoraštis, greičiau - memuarai. Kūrinyje galime įžvelgti dvi siužetines linijas: Sinuhės gyvenimas ir politinė Egipto raida reformatoriaus Ehnatono laikais. Taip pat puikiai aprašoma kultūrinė to laikotarpio pusė.

Pagrindinis knygos veikėjas, Sinuhė - silpnas, naivus ir geras žmogus. Jo gyvenimo istorija kitoniška: dar visai kūdikis pas įtėvius pateko upe ant nendrių luoto; užaugęs tapo gydytoju; apkeliavo daugybę šalių, susipažino su jų kultūra ir svarbiausia, buvo artimas faraono Echnatono draugas. Pastarasis faktas ryškiai išskyrė Sinuhę iš kitų.

Kaip ir kiekvienas romanas, šis irgi neapsiėjo be meilės istorijų. Sinuhės gyvenime pasitaikė net trys ir visos labai skirtingos. Pirmoji moteris buvo vardu Nefernerferneferė. Ją Sinuhė įsimylėjo būdamas dar visai berniokas, ir ji, tuo pasinaudodama, apiplėšė ir išdavė jį. Deja, ji taip darydavo su visais vyrais. Antrąja gyvenimo moterimi tapo Minėja. Ši mergina Sinuhės gyvenime simbolizavo jaunystę, grožį ir laisvę. O trečioji buvo Meritė. Šilta meilė, kurią gydytojas jautė tai moteriai, buvo jau subrendusio ir daug patyrusio žmogaus jausmas. Bet galiausiai, knygo pabaigoje, Sinuhė vis vien liko vienui vienas... Toks jau tas gyvenimas.

Kiti labai ryškūs knygos veikėjai - reformatorius faraonas Echnatonas, jo patarėjas Ejė, karalienė ir faraono motina Tuja bei vyriausiasis karvedys Horemhebas. Nepamirškime ir didžiosios karališkosio sutuoktinės Nefertitės. Jie visi savaip svarbūs, nes įdėjo didelį indėlį į knygos bei pasaulio istoriją.

Taip pat norėčiau paminėti vieną knygos bruožą - tai stilius. Romanas parašytas senovės laikų kūriniams būdingu stiliumi, gal net primenančiu Biblijos. Su taip parašytomis knygomis dar nebuvau susidūrusi. Ne veltui, kūrinys, pasirodęs 1949 metais, buvo pavadintas pirmuoju pasaulio bestseleriu.

"Sinuhę egyptietį" rekomenduočiau visiems besidominties istorija ir senovės laikų kultūra. Perskaitę šią knygą tikrai nenusivilsite, bet dar ir daug ko sužinosite. Išties šis Mikos Waltari kūrinys išskirtinis. Vis dėlto, klasika.

Suomių rašytojas Mika Waltari savo istoriniam romanui, atnešusiam rašytojui pasaulinį pripažinimą, ruošėsi beveik dešimtmetį. Jis studijavo įvairią istorinę medžiagą, rinkdamas informaciją ne tik apie Senovės Egipto...

Suomių rašytojas Mika Waltari savo istoriniam romanui, atnešusiam rašytojui pasaulinį pripažinimą, ruošėsi beveik dešimtmetį. Jis studijavo įvairią istorinę medžiagą, rinkdamas informaciją ne tik apie Senovės Egipto istoriją, kultūrą ir jos papročius, bet tuo pačiu metu jis domėjosi ir aplinkinių civilizacijų pasiekimais, sąsajomis su Nilo upės valstybe. Nors grupė kritikų priekaištauja knygos autoriui, jog šis užsimojo tiksliai nupasakoti autentišką Afrikos krašto gyvenimą, kai pats niekada nėra aplankęs Egipto, nėra matęs jo piramidžių ir senųjų miestų. Vis dėlto Mika Waltariui pavyko nepaprastai įtaigiai atkurti praėjusį laikotarpį, tą nenuginčijamai liudija ir knygos kaip bestselerio statusas, jos vertimai į daugybę pasaulio kalbų.

Detalus istorinio konteksto atkūrimas neretai leidžia pamiršti, jog pagrindinis pasakojimo veikėjas Sinuhė Egiptietis tėra šio suomių rašytojo išgalvotas herojus, o ne prieš kelis tūkstančius metų gyvenęs ir realiai veikęs faraonų rūmų gydytojas. Taigi ši knyga yra Sinuhės viso gyvenimo išpažintis ir prisiminimai apie patirtus nuotykius, išmoktas pamokas, sutiktas įsimintinas istorines asmenybes ir mylimus žmones. Sinuhę dar kūdikį rado Nilo plukdomą krepšyje, jį užaugino bevaikiai Tėbų gydytojas su žmona, vėliau siekę, kad jų sūnus pasektų tėvo pėdomis ir taptų gydytoju. Kadangi Sinuhė buvo gabus ir jam netrūko laimės, berniukas tapo pripažintu karališkųjų rūmų gydytoju ir taip visam gyvenimui susietas su faraonu Echnatonu, tuo metu įgyvendinusiu religijos reformą visame Egipte. Ypatingas vaidmuo Sinuhei Egiptiečiui leido apkeliauti aplinkinius kraštus ir išmokti ne tik naujų gydymo metodų, bet ir pažinti kitas valstybes. Taip Mika Waltaris skaitytoją detaliai supažindino su dalimi XIV a. pr. Kr. istorijos ir kultūros, pateikęs savą to meto valdovų tikslų, įvykių sąsajų bei priežasčių pasakojimą, kurį įtvirtina ir struktūruoja realūs tuomet nutikę įvykiai, egzistavę veikėjai, gyvavęs ištisas kultūrinis kontekstas: Sirijos, Kretos, Mitanijos...

Sinuhės Egiptiečio istorija yra kartu pasakojimas apie žmogaus gyvenimo patirtį, kai bėgant metams keitėsi jo supratimas. Jaunystėje buvęs naiviu ir geraširdžiu, Sinuhė nelabai pasikeičia ir sulaukęs brandos, vis dėlto jo išgyvenimai, teisingi ir klaidingi sprendimai, neleidžia nė akmirkai skaitytojui likti abejingam herojaus likimui ir patirtiems išgyvenimams.