Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus...

Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus taip įsipainiojęs į sistemos pinkles, kad pats puikiai supranta iš jos nebe išsivaduosiantis.
Knyga tikrai nestokojanti juodojo humoro. Alkoholis, trumpalaikiai meilės nuotykiai, keiksmai... Tai tie dalykai, kurie niekur nedingsta nuo knygos pradžios iki pabaigos.
C. Bukowski yra tikrai tiesmukas ir aštrus knygų autorius. Knyga galbūt ir nepalieka labai stiprios išliekamosios vertės, tačiau paskaityti verta.

Tai pirmoji ir, manau, sėkminga mano pažintis su šiuo autoriumi - ateityje savo knygų lentyną planuoju papildyti dar vienu jo kūriniu. Tai nėra kažkoks daug peno sielai suteikiantis šedevras, tačiau knyga greitai...

Tai pirmoji ir, manau, sėkminga mano pažintis su šiuo autoriumi - ateityje savo knygų lentyną planuoju papildyti dar vienu jo kūriniu. Tai nėra kažkoks daug peno sielai suteikiantis šedevras, tačiau knyga greitai įtraukianti, lengvai skaitoma, išsiskiria savo paprastumu ir tiesmukiškumu.

Pagrindinis knygos veikėjas, autoriaus alter ego Henris Činaskis - pašto darbuotojas, lošėjas, mergišius ir alkoholikas, todėl iš pažiūros galima pagalvoti, kad knyga liūdnoka ir kiek slegianti, tačiau pajuokavimai bei ironijos prieskoniai skaitytojui karts nuo karto leidžia ir šyptelėti.

Alergiškus necenzūriniams žodžiams ir vulgarumui gali išberti.

Paštas - tai negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, ir alkoholiko gyvenimo dienoraštis, ir aštri biurokratinės, beprasmiškos, bukinančios sistemos satyra.



Knyga parašyta, kaip daug kas jį vadina,...

Paštas - tai negailestinga dugne atsidūrusio žmogaus gyvenimo kronika, ir alkoholiko gyvenimo dienoraštis, ir aštri biurokratinės, beprasmiškos, bukinančios sistemos satyra.



Knyga parašyta, kaip daug kas jį vadina, genialaus girtuoklio. Apie ką? Apie girtuoklio gyvenimą. Darbą pašte, įvairiausius ilgalaikius ir trumpalaikius meilės nuotykius ir tas kažkiek liūdnas rutinos kupinas dienas. Žinoma, knyga nėra liūdna, bent jau iš pirmo žvilgsnio. Daug ironijos, pajuokavimų, pašiepiamos visuomenės ydos ir įpročiai. Neapsieinama ir be keiksmažodžių.



Mėgstu kai apie liūdnus ir pilkus dalykus rašoma su ironija. Tada jie nebe atrodo tokie pilki, dusinantys ir nemalonūs. O gali dar ir iš to pasijuokti. Bent jau laikinai. Deja, perskaičius šią knygą optimistinės nuotaikos neaplanko, atvirkščiai, imi aplink save ryškiau matyti visą tą neteisybę, liūdesį ir pasaulio sukurtų taisyklių beprasmiškumą.