Tai knyga apie dviejų žmonių nuoširdžią meilę, kuri padeda įveikti visas kliūtis.

Knygoje pasakojama apie pasiturintį artoją, žemdirbį, kuris įsimyli beveik per pus už save jaunesnę ir visiškai neturtingą merginą....

Tai knyga apie dviejų žmonių nuoširdžią meilę, kuri padeda įveikti visas kliūtis.

Knygoje pasakojama apie pasiturintį artoją, žemdirbį, kuris įsimyli beveik per pus už save jaunesnę ir visiškai neturtingą merginą. Pasakojama, kaip netikėtai gimusi meilė verčia šį valstietį nepaisyti tuometės visuomenės tradicijų bei papročių, o taip pat nusižengti ir giminės valiai.

Paprasta, šilta ir nuoširdi istorija.

Skaitydama rimtesnes knygas, vis pagalvoju, kad laikas jau imt kažką lengviau ir... pėmiau.

Na, bet skaitydama J.Mcquire "Aš ir jis. Tikra katastrofa"vis galvojau greičiau greičiau ją perskaityt, nes taip lengva ir banalu......

Skaitydama rimtesnes knygas, vis pagalvoju, kad laikas jau imt kažką lengviau ir... pėmiau.

Na, bet skaitydama J.Mcquire "Aš ir jis. Tikra katastrofa"vis galvojau greičiau greičiau ją perskaityt, nes taip lengva ir banalu... Nepasakyčiau, kad patiko. Būdama paauglė, abiturientė mėgau tokias meilės knygas. Nuo pirmo puslapio aišku kaip kas bus, ir toks beprasmis skaitymas gavosi, jokios intrigos, tik pykimasis, taikymasis.

Kam patinka studentiška meilė rekomenduoju :) taip pat, manau, patiks tiem, kurie dar nepatyrė pirmosios meilės, arba gal net svajoja apie tokią.

Vertinimas: 3/5

Komentaras: Na net nežinau, patiko man ši knyga, bet tikrai nesužavėjo kaip kitos autoriaus knygos. Gal per daug jų perskaičiau? Gal negali visos būti puikios? O gal tiesiog netinkamu metu skaičiau?

"Ši...

Vertinimas: 3/5

Komentaras: Na net nežinau, patiko man ši knyga, bet tikrai nesužavėjo kaip kitos autoriaus knygos. Gal per daug jų perskaičiau? Gal negali visos būti puikios? O gal tiesiog netinkamu metu skaičiau?

"Ši moteris myli Sumirę. Tačiau nejaučia jai lytinio potraukio. Sumirė šią moterį myli ir jaučia jai lytinį potraukį. Aš myliu Sumirę, jaučiu jai lytinį potraukį. Aš Sumirei patinku, bet ji manęs nemyli ir negali pajusti man lytinio potraukio. Aš galiu pajusti lytinį potraukį kitai bevardei merginai. Tačiau jos nemyliu." ( 124 psl.)

Ir jie visi be galo vieniši. Knyga ir yra apie vienatvę, tačiau "murakamiškas" rašymo stilius neleidžia nuobodžiauti, jo rašyti dialogai yra fantastiški, bet gaila jų čia buvo per mažai. Plėtojama įdomi mintis apie dvi atskiras asmenybės dalis, kaip visada kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų belieka ieškoti kapstantis savo mintyse.

P.S. Jei esate susipažinę su H.Murakami kūryba, tai būtinai skaitykite ir šią knyga, bet jei susipažinti dar neteko, tai siūlau pažintį pradėti ne šios knygos pagalba.

Aprašymas:

Sumirė trokšta tapti rašytoja. Ji pamilsta Miū, tačiau žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti. Sumirė ir Miū išvyksta į ožkų nusėtą Graikijos salą. Išvyksta, sušvyti, ir išnyksta... "Sputnikiškas" romanas - meilės istorija, kupina vizijų ir sapnų, galiausiai tampanti gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį.

...Paskutinįjį šios knygos 31 -ąjį skyrių perskaičiau Šv. Velykų dieną...tikriausiai neatsitiktinai, nes dar daugiau prasmių ir idėjų suradau šiame šauniame Upton Sinclair romane!

"Tas Jėzus iš Nazareto! - sušuko jis....

...Paskutinįjį šios knygos 31 -ąjį skyrių perskaičiau Šv. Velykų dieną...tikriausiai neatsitiktinai, nes dar daugiau prasmių ir idėjų suradau šiame šauniame Upton Sinclair romane!

"Tas Jėzus iš Nazareto! - sušuko jis. - Tas klasinę sąmonę turintis darbo žmogus! Profsąjungai priklausantis dailidė! Agitatorius, įstatymų laužytojas, liepsnosvaidis, anarchistas! (...) Ar jis neišprotėtų tai pamatęs, jis, Gailestingumo ir Meilės kunigaikštis? "... Autorius subtiliai Jėzaus motyvą pritaikė knygos atomazgoje. Jėzus - tai tie patys žmonės, emigrantai, kurie dirbo, stengėsi susikurti gerovę svetur, dėl jos kovojo, vargo...taip, kai kurie tikrai dėl to liejo ne tik prakaitą, bet ir kraują..tikrą kraują Skerdyklose! Ar verta?..

Tai Upton Sinclair romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus JAV. Šokiruojantis kūrinys, nes po jo pasirodymo Kongresas tais pačiais 1906 m. priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą - dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesni maisto produktai. Taip, po šio romano pasirodymo JAV prezidentas T. Rooseveltas į Baltuosius rūmus pasikvietė autorių kartu svarstyti mėsos pramonės problemas.

Šią knygą dovanojantys žmonės pabrėžė, jog JAV universitetuose studijuojantys studentai turi perskaityti šią knygą, nes puikiai atskleidžiama XX a. Amerikos istorija, emigrantų problemos, kapitalizmo ir socializmo sankirta, darbininkų streikai ir revoliucijos!

Šios knygos antros laidos (2012 m.) įžangoje galime sutikti trijų žmonių nuomones apie "Džiungles" - prof. G. Subačiaus, buvusio Prezidento V. Adamkaus bei prof. D. Budrytės. Tai dar labiau motyvavo kuo greičiau perskaityti ir apmąstyti tuometinę mūsų šalies, Europos ir viso pasaulio problemas, emigracijos reikšmę, kuri lydi mus ir šiandien..apie meilę šeimai, kovą už būvį ir mūsų tautos bruožą - darbštumą!

Dar vienas aktualus faktas apie knygą tiems, kuriems nepatinka išgalvoti romaniūkščiai - tai tikrais įvykiais pagrįstas romanas, pasakojantis apie Petrošių šeimos ir "Džiunglių" herojaus Rudkaus gyvenimą ir likimo posūkius. Ar sutiktume jų giminaičius šiandien?..Manyčiau taip, nes prof. G. Subačius atsekė ne vieną faktą ir panašumą su tuo metu gyvenančiomis šeimomis JAV.

Na ir kelios citatos nekantraujantiesiems: "(...) Jurgis sutiko žmonių, kurie jam paaiškino šią paslaptingą veiklą; jis sužinojo, kad Amerika skiriasi nuo Rusijos tuo, kad pirmoji šalis valdoma demokratiškai", "Atrodo, visoje šalyje įsikūrusios agentūros ieško nusenusių, luošų ir ligotų galvijų, iš kurių mėsos gaminami konservai", "Jiems priklauso visa mūsų visuomenė, nuo jų malonės priklauso visas mūsų pasaulio darbas - ir jie drasko bei griauna kaip niršūs vilkai (...)"...

Tad leiskites į "Džiungles", galbūt šiek tiek paklaidins...bet kam rūpi tiesa ir teisingumas - ras kelią atgal!

Tai dar vienas Paulo Coelho kūrinių, kuris skatina atsisukti į savo dvasinį pasaulį, pradėti žiūrėti į tai kas mums yra po nosim, verčiau tikėjus tuo kuo nesame tikri. Taip pat šioje knygoje kaip ir dauguma šio autoriaus...

Tai dar vienas Paulo Coelho kūrinių, kuris skatina atsisukti į savo dvasinį pasaulį, pradėti žiūrėti į tai kas mums yra po nosim, verčiau tikėjus tuo kuo nesame tikri. Taip pat šioje knygoje kaip ir dauguma šio autoriaus kūrinių, siekama parodyti kelią, į žmogaus gyvenimo tikslą, į pavojus kurie ištiks siekiant jo ir skatinant nepasiduoti siekiant tikslų.
Skaitant knygą atsispindi ir dar vienas autoriaus kūrybos tiklas- meilė. Šioje knygoje, meilė parodyta, kaip visa ko tikslas. Rodoma, kad šiame pasauyluje viskas kyla iš meilės: meilės darbui, meilės pomėgiui ar meilės kitam žmogui.
Ši knyga, kaip ir daugelis kitų šio autoriaus kūrinių pilna pamokančių žodžių, kurie priverčia trumpam sustoti ir pamastyti apie juos, perleisti tuos žodžius per savo gyvenimą ir daryti pokyčius.

Nesvarbu kiek tau būtų metų, vampyrai yra vienas iš tų dalykų, kuris traukia mūsų dėmesį. Nors ir atrodo, kad jau yra tiek daug istorijų papasakotų apie šiuos kraują geriančius nemirtinguosius, tačiau štai - dar viena...

Nesvarbu kiek tau būtų metų, vampyrai yra vienas iš tų dalykų, kuris traukia mūsų dėmesį. Nors ir atrodo, kad jau yra tiek daug istorijų papasakotų apie šiuos kraują geriančius nemirtinguosius, tačiau štai - dar viena istorija buvo parašyta ir paleista į platųjį pasaulį. Net pavadinimas rėkia, kad knygoje svarbus dalykas yra ... VAMPYRAI. Tačiau tai tik žodis, už kurio slypi kai kas giliau, kai kas, ko slapčia galėtų pavydėti kiekvienas asmuo - draugystės.
Knygoje yra aprašoma tikrai pavydėtina draugystė tarp dviejų merginų: viena iš jų yra princesė, kol kita sergėtoja/ kovotoja. Tarp jų yra labai stiprus ryšys, kuris net suteikia progą ne tik pagrindinei veikėjai, tačiau ir skaitytojams regėti platesnį istorijos vaizdą ir sužinoti, ką iš tikrųjų jaučia abi merginos, kadangi Rouz sugeba regėti Lizos akimis, jausti tai, ką jaučia draugė.
Taip pat vertėtų pasakyti, kad abi merginos yra savotiškos priešingybės: princesė linkusi prie gėrio, pagalbos kitiems, smurto netoleravimo, taikos, kai kita turi aštrų liežuvį, nebijo pavartoti smurto, yra stipri asmenybė. Kitaip tariant, jos yra pliusas ir minusas, kažkuo papildo viena kitą. Būtent dėl to, kad šios asmenybės yra kaip diena ir naktis, yra ganėtinai įdomu skaityti istoriją ir kartu stebėti, kaip ši draugystė gyvuos, kaip merginos kovos viena dėl kitos bei visad palaikys kitą.
O palaikymo tikrai reikia. Šioji vampyrų akademija yra tikras pragaras ir autorė nesiteikia nei kelioms minutėms suteiki skaitytojui progą užsimiršti, kad mokykla yra tikra kančia: merginos yra apkalbamos, jos yra kaltinamos įvairiais dalykais, terorizuojamos, gauna šlykščias dovanas... Skaitydama šią knygą džiaugiausi, kad mano mokyklos gyvenimas nebuvo toks pragariškas.
Skaitydami tas bjaurias/šokiruojančias vietas galėtų atrodyti, kam autorė vis tai akcentuoja. Juk galėjo kelis kartus tai paminėti ir pamiršti. Bet to ji nedarė ir tai tik suteikė įvykiams aštrumo, gilesnės prasmės, kadangi visos tos patyčios atskleidžia, koks žmogus iš tikrųjų yra ir ką jis gali padaryti dėl draugystės ar keršto.
Kaip jau žinote, pagal šią knygą jau yra sukurtas filmas. Dar jo nemačiau, tačiau vis dėl to negyvenu kur nors oloje kaip urvinis - mačiau filmukus ir nuotraukas. Todėl skaitydama šią knygą vis mėginau ją palyginti su aktoriais, vietomis, kurios yra viešai atskleistos filmukuose. Turiu pasakyti, kad pagrindinės aktorės man atrodė ganėtinai taikliai parinktos. Nežinau kaip tai įvardinti, tačiau bent jau aktorės, mano nuomone, sugebėjo pagauti savo herojų manierą.
Grįžtant prie kūrinio, norėčiau paminėti, kad knyga parašyta su tokiu ganėtinai sarkastišku humoru. Pagrindinė veikėja nebijo iš savęs pasityčioti, pasijuokti. Tikrai atrodo, kad ją išmušti iš vėžių yra sudėtingas reikalas. Man tai patiko.
O dabar pats svarbiausias dalykas merginoms - romantika. Knygos pabaigoje tikrai yra kambarys, lova... Bet ten veiksmas vyksta tikrai netradiciškai. Net nenoriu ko nors paminėti, kad nesugadinčiau staigmenos tiems, kas skaitys šią knygą. Bet nereikėtų sakyti, kad nėra jokių veikėjų susižavėjimo ženklų knygos viduryje ar pradžioje. Jų yra. Kažkodėl labiausiai man patiko tas momentas, kai veikėja buvo pagauta su jaunuoliu.

Tuoj pat pašoko nuo sofos. Būčiau lengvai susitvarkiusi su kitu mokiniu, net su prižiūrėtoja, bet tikrai nesitikėjau pamatyti Dimitrijų.
Jis staigiai atplėšė duris tarsi būtų norėjęs ką nors užklupti ir tą siaubingą akimirką, kai jis kaip uraganas įsiveržė vidun, supratau, kodėl Meisonas vadina jį dievu. Jis žaibu atsidūrė prie Džesio, suėmė už marškinėlių ir kone pakėlė nuo žemės.
<...>
-Tada drožk, -Paleistas Džesis dingo greičiau - jei tai įmanoma - nei įsiveržė Dimitrijus. Tada mokytojas atsigręžė į mane ir piktai blykstelėjo akimis. Jis nepratarė nė žodžio, bet negalėjo nuslėpti pykčio ir nusivylimo.
Ir staiga viskas pasikeitė.
Jis nustebo, tarsi matytu mane pirmą kartą. Jei jo vietoj būtų buvęs kas kitas, būčiau pasakiusi, kad jis mane nužiūrinėja. Taip ir buvo, jis mane nužiūrinėjo. Veidą. Kūną. Susigriebiau stovinti prieš jį vienais džinsais ir liemenėle - juoda liemenėle.
<...>
-Patinka? - paklausiau.
-Renkis.
Dimitrijaus veidas tapo griežtas. Jis užgniaužė savo jausmus. Puslapiai 100-101

Daugiausiai ir tikriausiai labiausiai merginoms gali patikti šioji romantika tarp Dimitrijaus ir Rouz todėl, kad ji uždrausta ir ji jiems gali kainuoti labai daug.

Šįkart jis buvo atviras.
-Taip, Roza. Norėjau tavęs. Vis dar noriu. Norėčiau... kad galėtume būti kartu.
- Tai kodėl man melavai?
<...>
-Todėl, kad mes negalim būti kartu.
-Dėl amžiaus skirtumo, tiesa? - paklausiau. - ir dar dėl to, kad tu - mano mokytojas?
Jis švelniai nubraukė ašarą išdavikę, nuriedėjusią mano skruostu.
- Ne tik dėl to. Kada nors abu sergėsim Lisą. Turėsiu ją apsaugoti bet kokia kaina. Jei puls strigojai, turėsiu užstoti ją savo kūnu.
- Žinau. Tai tavo pareiga, -vėl aptemo akys.
- Ne. Jei leisiu sau tave mylėti, užstosiu tave, o ne ją.
Puslapiai 263-264

Tikrai jaudina ir verčia pagriebti kitas dalis tam, kad sužinočiau, kiek ši uždrausto vaisiaus sukurta įtampa pakenks šiems veikėjams.

Prie to paties dar verta paminėti, kad knygoje yra keisti žodžiai, kaip strigojai, dampyrai ir dar daugybė liežuvį į stresą varančių žodžių. Be to, knygoje tikrai nestinga taip pat rusiškų vardų bei pavardžių. Tie keisti žodžiai knygoje yra nebe reikalo: jais yra įvardijami veikėjų tipai, kaip pvz. ar tu tas gerasis vampyras, ar tu blogasis vampyras ir panašiai. Nors ne kartą tos sąvokos skrajojo knygos puslapiuose, tačiau vis tiek nepajėgiau jų gerai įsisavinti. Jeigu kas nors pasakytų man vieną iš tų keistų žodžių be konteksto, pasakyti, ką jis įvardina, tikrai negalėčiau.

Istorijoje didelis dėmesys yra kreipiamas dviem įvykiams: avarijai ir juodo varno prikėlimui. Šie du įvykiai yra ne kartą istorijoje minimi ir jie įtakoja tai, kas vyksta tolimesnėje istorijoje. Knygos pradžioje yra suteikiami trumpučiai žvilgsniai į praeitį, būtent į tuos įvykius. Bet jei tokie trumpučiai ir neaiškūs, kad iškelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Bet skaitant knygą toliau, tie momentai yra vis detaliau pateikiami, kad klausimai turėtų atsakymus. Toks kabliukas man patiko, nors kartais erzindavo skaityti tą patį.
Viską susumavus, knyga tikrai išsiskiria iš kitų vampyrų knygų tuo, kas joje yra svarbiausia: draugystė, uždrausta meilė ir vampyrų klasifikavimu. Plius, sarkastiškas, kandus veikėjos pasakojimo būdas.
Knyga tikrai turėtų patikti tiems, kam patinka stiprios veikėjos, kam patinka vampyrai ir mokykloje vykstančios melodramos.



Kitty Writer apžvalgos :)

Tai knyga,kurią galėčiau apibūdinti, kaip dvasinio tobulėjimo knygą ir kaip knygą, kuri supažindina su L. da Vinčiu. Knygoje yra atskleidžiama Leonardo kūryba, bei išradimai. Tačiau didžioji dalis knygos yra skirta...

Tai knyga,kurią galėčiau apibūdinti, kaip dvasinio tobulėjimo knygą ir kaip knygą, kuri supažindina su L. da Vinčiu. Knygoje yra atskleidžiama Leonardo kūryba, bei išradimai. Tačiau didžioji dalis knygos yra skirta dvasinio tobulėjimo menui. Dvasinis tobulėjimas yra parašytas pagal septynis Leonardo da Vinčio principus. Šie principai skirti atskleisti dvasiniam potencialiui, o tai pasiekti padeda pratimai, kuriuos autorius pateikia.

Knyga yra daugiau dvasinio turinio ir nėra skirta išifruoti Leonardo da Vinčio paslaptis ir supažindinti su jo gyvenimu plačiau.

Nedidukas romanas. Atrodo vienu ypu parašyta, vienu ypu ir perskaityt norėjosi. Žavėjo neįprasta kalbos maniera, mintys liejamos be atokvėpio, su entuziazmu, nuoširdžiai, kaip ir pats knygos herojus - smalsus, atviras, juokingas...

Nedidukas romanas. Atrodo vienu ypu parašyta, vienu ypu ir perskaityt norėjosi. Žavėjo neįprasta kalbos maniera, mintys liejamos be atokvėpio, su entuziazmu, nuoširdžiai, kaip ir pats knygos herojus - smalsus, atviras, juokingas ir jautrus, matantis dalykus, kurių atrodo nepastebėčiau. Knygos pradžioje pristatomas pikoliuku, restorano oficiantas patiria nuotykius, netektis, meilę, pažeminimą, turtus... Neįtikėtini dalykai tampa tikrove. O neįtikėtinų dalykų knygoje tikrai netrūko. Puikios fantazijos autorius nukėlė mane į šimtmečio pradžią, detalėmis, smulkiais aprašymais įrodydamas, kad tikrai esu ten. Labai patiko ir įtraukė ši puiki knyga.

Vėjo nublokšti (II tomas).

Čia toliau pasakojama apie pagrindinės veikėjos Skarlet išlikimą, gyvenimą sukilimo metu, apie svajas bei uždraustą meilę vyrui - Ešliui. Tačiau čia dažniau jos gyvenime atsiranda vyriškis...

Vėjo nublokšti (II tomas).

Čia toliau pasakojama apie pagrindinės veikėjos Skarlet išlikimą, gyvenimą sukilimo metu, apie svajas bei uždraustą meilę vyrui - Ešliui. Tačiau čia dažniau jos gyvenime atsiranda vyriškis vardu Retas, kuris atitinka jos charakterį. Retas romane retai pasirodo, tad Skarlet vis ieško būdų kaip praturtėt, kaip vėl atsistoti ant kojų po nusiaubimo bei prarasto išpuoselėto gyvenimo (o kokių priemonių imasi atskleisti nesinori, juk neįdomu visas intrigas sužinojus skaityt knygos). Mano manymu, Skarlet, labai paika ir savanaudiška asmenybė, nes galvoja tik apie save... Taip ji pasiekė ko siekė - turtų, vėl priklausė diduomenei, bet ar ji buvo laiminga?

Ne veltui romanas vadinasi "Vėjo nublokšti", kaip sakoma gyvenimas vėtytas ir mėtytas...

Abu tomai "Vėjo nublokšti" įdomūs, perskaičius antrąjį norisi tęsinio... Žinau, kad yra parašytas tęsinys, tik kitos autorės (A.Ripley "Skarlet"), tad gal reiks pamėgint paskaityt. Nes šiuo metu jaučiuos lyg neužbaigus iki galo istorijos... Gal dėl to, kad esame pratę prie laimingos ir gražios pabaigos?

M.Mitchell "Vėjo nublokšti" (I tomas). Išskaidžiau šią istoriją į du atskirus tomus ir bereikalo, kadangi tai vientisa istorija. Na, bet šiuo metu pakomentuosiu tik apie I tomą.

Nuo pirmųjų sakinių įtraukė. Aprašytas...

M.Mitchell "Vėjo nublokšti" (I tomas). Išskaidžiau šią istoriją į du atskirus tomus ir bereikalo, kadangi tai vientisa istorija. Na, bet šiuo metu pakomentuosiu tik apie I tomą.

Nuo pirmųjų sakinių įtraukė. Aprašytas senų laikų "elitas", diduomenė - žmonės tuomet buvo paiki, nes viską turėjo, tik staiga atėjus sukilimui žlugo nuostabiai išpuoselėtas gyvenimas, kuomet reikėjo galvoti apie išlikimą. Nesu istorijos mėgėja, tad kai buvo pasakojama vien tik apie sukilimą laukiau kuo greičiau prieiti tą vietą, kuomet pasakojama apie pagrindinę veikėją ir jos gyvenimą.

Skarlet - graži, paika, visų vyrų mylimą bet maištinga asmenybė.

I tome pasakojama apie Skarlet gyvenimą iki sukilimo, apie jos meilę Ešliui, jos vestuves su nemylimu vyru bei pažintį su kitu vyriškiu - Retu. Taip pat pasakojama apie išlikimą sukilimo metu.