Jau seniai ketinau parašyti atsiliepimą šiai knygai, mat spėjau ją perskaityti dar žiemos laikotarpiu.
Taigi iš visų trijų serijos knygų, ši - nuvylė labiausiai.
Nežinau kodėl, gal dėl to kad visko pasirodė kiek per...

Jau seniai ketinau parašyti atsiliepimą šiai knygai, mat spėjau ją perskaityti dar žiemos laikotarpiu.
Taigi iš visų trijų serijos knygų, ši - nuvylė labiausiai.
Nežinau kodėl, gal dėl to kad visko pasirodė kiek per daug? O gal pabaiga atrodė banaloka? Turiu pastebėti ir tai, kad skaityti ją buvo sunkiau nei kitas knygas. Jei pirmą ir antrą dalį perskaičiau per labai trumpą laikotarpį tai šią skaičiau klaikiai ilgai. Pirmą kartą į rankas ją paėmiau dar tais metais, kai buvo išleista lietuvių kalba. Perskaičiau iki pusės ir mečiau. Tada vieną žiemos vakarą ją vėl pastebėjau tebegulinčią lentynoje, ir nemeluosiu teko skaityti nuo prdžių, nes praeitą kart ji taip nesiskaitė, kad neįsiminė dauguma įvykių ir detalių. Ir štai galiausiai perskaičiau ją per kelias dienas, vien todėl kad verčiau savęs nemesti tai ką pradėjau.
Nesigailiu ją skaičiusi, ji savotiškai žavi. Tačiau nelaikau šios dalies pačia geriausia, tuo labiau lyginant su kitomis knygomis ji pasirodė per sausa. Tai štai tokia mano nuomonė, apie trečiąją serijos dalį.

Ši knyga – atgaiva po paskutinio nelabai vykusio skaitinio. Keista, makabriška, juodai komiška, kartais nemaloni, tačiau tuo tik dar labiau įtraukianti. Šioje knygoje pagrindinis veikėjas visiškai dekonstruoja ir sužlugdo...

Ši knyga – atgaiva po paskutinio nelabai vykusio skaitinio. Keista, makabriška, juodai komiška, kartais nemaloni, tačiau tuo tik dar labiau įtraukianti. Šioje knygoje pagrindinis veikėjas visiškai dekonstruoja ir sužlugdo savo asmenybę, išsiskaido į šimtus dalių ir išsineria pats iš savęs nelyginant gyvatė ir tuo pačiu keliu vedasi skaitytoją. Nejučia imi galvoti, koks būtų tavo gyvenimas, jei jį patikėtum į Kauliukų rankas. Nors ši knyga ir skaičiuoja jau 45-uosius metus, šiandien joje keliamų ir nagrinėjamų problemų aktualumas nė kiek nesumažėjo - o galbūt netgi priešingai.

Ką tik perskaičiau šią knygą. Esu sužavėta.Šis skandinaviškas detektyvas mane verčia vis prisiminti ką perskaičiau. Šią knygą tiesiog ''valgyte suvalgiau''. Negalėjau atsitraukti nuo pat pirmųjų puslapių. Šį...

Ką tik perskaičiau šią knygą. Esu sužavėta.Šis skandinaviškas detektyvas mane verčia vis prisiminti ką perskaičiau. Šią knygą tiesiog ''valgyte suvalgiau''. Negalėjau atsitraukti nuo pat pirmųjų puslapių. Šį romaną labai lengva skaityti, labai daug įvykių, vietomis,net kvapą gniaužia nuo netikėtų siužetų. Žinoma gal ne visiems patiks, bet detektyvų mėgėjams, tai geras ''kąsnis''

Labai jautri istorija, nepaprastas autoriaus gebėjimas pasijuokti iš savęs, praleistų gyvenimo progų ir pastangos įrodyti, kad paralyžiuotas kūnas nepaveikė jo proto, kuris fantazijos pagalba leidžia jam keliauti laike ir...

Labai jautri istorija, nepaprastas autoriaus gebėjimas pasijuokti iš savęs, praleistų gyvenimo progų ir pastangos įrodyti, kad paralyžiuotas kūnas nepaveikė jo proto, kuris fantazijos pagalba leidžia jam keliauti laike ir erdvėje.

Šiurpi ir slegianti istorija, pabrėžianti žmonių silpnumą ir ydas, norą, kad kažkas kitas viskuo pasirūpintų ir išspręstų problemas. Knygos pradžia labai mistiška, paslaptinga, vėliau skaitant kyla jausmas, kad tik laiko...

Šiurpi ir slegianti istorija, pabrėžianti žmonių silpnumą ir ydas, norą, kad kažkas kitas viskuo pasirūpintų ir išspręstų problemas. Knygos pradžia labai mistiška, paslaptinga, vėliau skaitant kyla jausmas, kad tik laiko klausimas kieno nuospredziui eilė, įtampa ir bloga nuojauta išlaikoma visoje knygoje.

Perskaičiau ir nusivyliau... Tiek liaupsių, toks populiarumas, nuostabus knygos viršelis, viskas tik ir traukė prie jos, per daug norėjau. Pradžioje skaityti buvo tikrai įdomu, vis laukiau tų nenuspėjamų įvykių, bet deja...

Perskaičiau ir nusivyliau... Tiek liaupsių, toks populiarumas, nuostabus knygos viršelis, viskas tik ir traukė prie jos, per daug norėjau. Pradžioje skaityti buvo tikrai įdomu, vis laukiau tų nenuspėjamų įvykių, bet deja nieko tokio nenutiko, skaitant viskas akivaizdu, jokios intrigos.
Knygos herojė Mara viena iš tų jau pabodusių super mergaičių, bet jau koks jos susiprasminimas, mananti kad viską geriausiai supranta į viską neria net nepagalvojusi, viskas skubota, visus "gelbėdama" pridirba dar daugiau problemų. Ir vis tiek turėtumėm ją mėgti? Nė už ką. Meilės prasideda taip pat greitai, tai puola vienam į glėbį tai kitam, priklauso nuo to kurio vaikino marškinėliai labiau išryškina raumenis, per daug, oj per daug seilėjimosi dėl jų. Jaučia pagiežą visoms sidabrinėms merginoms, nes jos banalios, besišvaistančios puikiais plaukais ir blah blah blah, nors pati puikiai pritampa prie jų.
Juk čia turėjo būti knyga apie perversmus, evil visuomenę, o tai palikta antram planui. Aplinkos vaizdo taip pat nesusidariau, labai šykštūs aprašymai, kažkokie stikliniai rūmai ir tiek. Planavau iškart skaityti ir antrą dalį, bet dabar apsigalvojau, palauks, neprarandu vilties jog viskas pagerės, ir aprašymų kokybė ir istorjos originalumas ir protagonistės charakteris (pabaigoje slapčia tikėjaus, jog didžiausias knygos plot twist bus jos mirtis).