Galiu teigti, kad Haruki Murakami yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų, tai ši knygą mano rankose atsidūrė tikrai ne netyčia. 

Vienas didžiausių šios knygos pliusų yra tai, kad autorius apibūdiną kiekvieną veikėją....

Galiu teigti, kad Haruki Murakami yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų, tai ši knygą mano rankose atsidūrė tikrai ne netyčia. 

Vienas didžiausių šios knygos pliusų yra tai, kad autorius apibūdiną kiekvieną veikėją. Jie neatsiranda tiesiog iš niekur. Yra papsakojama, kas juos tokius padrė ir koikie jie yra ištiesų.Kiekvienas veikėjas turi savyje kažką kas skaitytojus sužavi. Sumirė - mergina apie kurią sukasi visa knygą, mano nuomone neeilinė mergina, kuri dėl savo tikslo gali padaryti tikrai daug. Jaunas mokytojas, visos knygos pasakotojas, savo paprastumu, meile ir noru susivaldyti tikrai patraukia širdį, o Miū... Vien skaitant apie ją susidaro tikrai neeilinės moters paveikslas, kurio idealo nori pasiekti ne viena moteris.

Ši knyga, kaip ir visos kitos autoriaus knygos, tikrai gera. Tačiau knygos gale man pritrūko netikėtos, nustebinančios kulminacijos, kuris sukrėsti ir priverstu knygą perskaityti dar kartą.

Tai emociškai sunkiausia knyga, kurią esu skaičiusi. Vos ne po kiekvieno skyriaus man buvo būtina pertrauka, suvokti, tam ką perskaičiau, negalėjau šios knygos skaityti nesustodama. Tačiau tai ir viena iš geriausių knygų....

Tai emociškai sunkiausia knyga, kurią esu skaičiusi. Vos ne po kiekvieno skyriaus man buvo būtina pertrauka, suvokti, tam ką perskaičiau, negalėjau šios knygos skaityti nesustodama. Tačiau tai ir viena iš geriausių knygų. Dina - pagrindinė veikėja, išties nepaprasta, viename skyriuje jos nekenti, kitame užjauti. Tai knyga priverčianti išgyventi daugybę jausmų, priverčianti galvoti.

tai ne pirma skaityta šios autorės knyga, kaip visada žavi tai, kad ramiu tonu sugeba pateikti pribloškiančius dalykus, tad perskaičius nelieka tokio stipraus susijaudinimo, tačiau palieka vietos susidėlioti mintims ir suprasti,...

tai ne pirma skaityta šios autorės knyga, kaip visada žavi tai, kad ramiu tonu sugeba pateikti pribloškiančius dalykus, tad perskaičius nelieka tokio stipraus susijaudinimo, tačiau palieka vietos susidėlioti mintims ir suprasti, kas ką tik įvyko. Knyga skaitėsi gana lengvai, gana aiškūs ir skirtingi paauglių charakteriai, realistiški.

Jaučiu mažą silpnybę veikėjoms raudonplaukėms, o jei jos dar ir mėgsta kepti - tai kažkas nerealaus (nes tokia esu ir pati). Dar viena dalis "Sindėjaus nuotakų", kuri maloniai nustebino. Džema atsakinga už maisto...

Jaučiu mažą silpnybę veikėjoms raudonplaukėms, o jei jos dar ir mėgsta kepti - tai kažkas nerealaus (nes tokia esu ir pati). Dar viena dalis "Sindėjaus nuotakų", kuri maloniai nustebino. Džema atsakinga už maisto tiekimą-pateikimą "Vakarėlių karalienių" įmonėje. Netikėtas susitikimas virtuvėje (kai atrodė, jog ji ims gintis šauktu prieš įsibrovėlį) privertė orą sukibirkščiuoti tarp jos ir Tristano, paslaptingo kliento, apie kurį jos prisispeliojo lyg valios (storas, neišvaizdus ir t.t.; realybė nustebino). Kai Džema atsisakė jam aprodyti miestą, Tristanas sugalvojo mažą apgaulę - kad jam suorganizuotų romantiškus pietus jachtoje, o šiuos būtinai turėjo prižiūrėti Džema. Toks buvo kliento noras. Šiek tiek romantikos. Šiek tiek karališkumo. Ir malonus nustebinimas.

Beata Tiškevič - daug kam žinomas ir matomas, o gal tik girdėtas žmogus. Ir aš ją žinojau, ir tikrai nežadėjau pirkt jos knygos, net sakiau, kad tikrai nepirksiu. Man ji niekada nepatiko, jos matyta asmenybė manęs visiškai...

Beata Tiškevič - daug kam žinomas ir matomas, o gal tik girdėtas žmogus. Ir aš ją žinojau, ir tikrai nežadėjau pirkt jos knygos, net sakiau, kad tikrai nepirksiu. Man ji niekada nepatiko, jos matyta asmenybė manęs visiškai nesužavėjo, o kaip tik atstūmė.. Bet nutiko taip, kad pirkdama knygas iš žmogaus, tiesiog paėmiau ir ją. O dabar nusprendžiau, kad reikia pažiūrėt kiek puslapių perskaitysiu prieš numetant jos knygą į šalį.

Ką gi, knygos nenumečiau, autorės neišpeikiau, tik visą prieš tai turėtą nuomonę apie šį žmogų sutrypiau ir dėkoju sau, jog paėmiau į rankas šią knygą. Iš tikrųjų skaitydama pradžioje į viską žiūrėjau skeptiškai, netgi rašiausi knygutėje savo pastebėjimus kiekvienoje smulkmenoje.. Kol po kelių tos pradžios puslapių jau pro ašaras ir susikaupimą tos pastebėjimų knygutės jau ir nebemačiau. Visokių emocijų turėjau su šia knyga. Tai nebuvo paprastas romanas, ar kažkokia išgalvota istorija, tai buvo Beatos gyvenimo istorija - autobiografija. Ir skaityti lietuvės parašyta biografiją apie save man buvo taip įdomu, ji taip viską puikiai išdėstė, taip puikiai pateikė savo visus jausmus, išgyvenimus, kad teliko tik skaityti. Man ši knyga kažkuriais momentais labai asocijavosi su motyvacinėmis knygomis, bet tai nebuvo tokia knyga, kurioje sakoma "daryk taip, nes aš žinau, kad taip geriausia", ne, joje kaip tik sakoma "aš dariau daug klaidų, bet atradau kažkokius sprendimus, kurie gali tikti ne visiems, bet daryti klaidas nėra blogai". Ir būtent tai mane įkvėpė, nes esu daug skaičiusi tų saviugdos knygų, kurios rašo tą patį per tą patį, ir visos skleidžią tą "tikrąją tiesą" ir tik jie žino ką reikia daryti geriausiai. Tai tokios knygos man buvo atsibodusios, nes kaip gi galima įteigti visiems žmonės daryti tuos pačius sprendimus, kai visų žmonių tiek charakteriai, tiek gyvenimo būdas skiriasi. O šioje knygoje autorė nieko nenorėjo įpiršti, ji tik norėjo pasidalinti savo patirtimi, ir man ši knyga suteikė tiek apmąstymų, kad po kiekvienu perskaitytu puslapiu turėjau aptarinėti tas mintis su vyru ir daug daug diskutuoti :)
Kas įdomiausia, kad pradėjusi skaityti šią knygą, aš pradėjau socialiniame tinkle sekti Beatos paskyrą, tuomet ieškoti youtube kanale jos darytų video, man reikėjo kuo daugiau informacijos susijusios su ja, jos kalbėjimo manieros, jos minčių išsakymo gyvai. Todėl toliau skaitant atrodė, kad girdžiu kaip visus tuos žodžius sako ji, tai buvo man tik patvirtinimas visos šios knygos autentiškumo.
Man visada atrodė, kad Beata yra tas žmogus, kuris nežino ką šneka ir tikrai neatrodo protinga. Bet perskaičius knygą aš supratau, kad nebūtina atrodyti protingam, kad būtum tokiu, ir nebūtina to visiems įrodinėti. Jos mąstymas, jos elgesys, jos emocijos mane tiesiog pakerėjo. Kaip jau esu ne kartą minėjusi, esu feminizmo propaguotoja, todėl jos tobulai išsakytos mintys šia tema privertė mane tik linkčioti galvą ir su viskuo sutikti. Gal kitiems ir nepatiks ši knyga (gerbiu visų nuomones), bet man ji buvo ta knyga, kurią skaitysiu ne kartą. Ir būtent jos rašymo stilius, jos minčių išdėstymas man tiesiog buvo tobulas.

Taip sutapo, kad iki šios knygos, buvau perskaičiusi daugumą kitųšios autorės romanų, kurie ir patiko ir prislėgė dėl to , ką ten patyrė herojės. Dar vienas keistas sutapimas, paskutinė knyga, kurią perskaičiau priš...

Taip sutapo, kad iki šios knygos, buvau perskaičiusi daugumą kitųšios autorės romanų, kurie ir patiko ir prislėgė dėl to , ką ten patyrė herojės. Dar vienas keistas sutapimas, paskutinė knyga, kurią perskaičiau priš "Tos akimirkos" buvo de Beauvoir knyga „Palaužta moteris“ . Gal todėl šios "akimirkos paliko tokį įspūdį. Man patiko. Labai. Gal kad knygos turinį priėmiau ne kaip romaną, o kaip dar vieną pamoką, kad mano kartos ir aplinkos moterys dovanų gavo tai, dėl ko kitoms moterims teko daug kovoti. Tai kas man atrodo savaime suprantama, kitoms teko pasiekti per visą gyvenimą.
Knygą nėra lengva skaityti, nes be iš anksto atliktų "namų darbų" ji ko gero sunkiai suvokiama, dėl savo fragmentiškumo.
Patarimas besiruošiantiems ją skaityti- prieš tai šiek tiek susipažinti su Wassmo kūryba

Julia Heaberlin - “Juodaakės Suzanos”. Keletą kartų buvau pastebėjusi šią knygą,knygų mylėtojų grupėsi. Ji patraukė mano dėmesį.Pamačiusi šią knygą bibliotekoje - čiupau net nesvarstydama
Galbūt mano lūkesčiai...

Julia Heaberlin - “Juodaakės Suzanos”. Keletą kartų buvau pastebėjusi šią knygą,knygų mylėtojų grupėsi. Ji patraukė mano dėmesį.Pamačiusi šią knygą bibliotekoje - čiupau net nesvarstydama
Galbūt mano lūkesčiai buvo per dideli,tačiau,ši knyga patiko ne itin.. Pradžia buvo įdomi,bet vėliau nebuvo labai jau įtikinanti istorija. Istorija pasirodė per daug ištempta. Man šį kartą pritrūko veiksmo ir atomazgos.. Ir skaičiau ją tikrai ilgai (tas daug ką pasako).

Šią knygą į rankas paėmiau atsitiktinai, tiesiog radau ją namų knygų lentynoje. Pati knyga labai nesužavėjo, bet skaitėsi labai lengvai, labai patiko paprastumas. Nemažai įdomių vietų. Kai kur norėtųsi daugiau...

Šią knygą į rankas paėmiau atsitiktinai, tiesiog radau ją namų knygų lentynoje. Pati knyga labai nesužavėjo, bet skaitėsi labai lengvai, labai patiko paprastumas. Nemažai įdomių vietų. Kai kur norėtųsi daugiau smulkmenų ir detalių.