Lukas – tai slapyvardis vaikino, kuris ketverius metus priklausė satanistų sektai. Istorija neva tikra, tačiau saugumo sumetimais konkrečios vietos, vardai ar detalės, iš kurių būtų galima atpažinti autorių, pakeisti....

Lukas – tai slapyvardis vaikino, kuris ketverius metus priklausė satanistų sektai. Istorija neva tikra, tačiau saugumo sumetimais konkrečios vietos, vardai ar detalės, iš kurių būtų galima atpažinti autorių, pakeisti. Istorijos pasakotojas nepilnametis, internato Vokietijoje auklėtinis, kupinas įtūžio ir asmenybės problemų. Geriausias atsipalaidavimo būdas jam – apsilankyti diskotekoje, prisigerti ir su kažkuo susimušti, tokiu būdu atsikratant viduje kamuojančio pykčio ir neteisybės. Vieną dieną jis susitinka su senu bičiuliu iš senojo gyvenimo, kai dar gyveno su tėvais. Bičiulis jį nusiveda į keistą susibūrimą miške, neilgai trukus paaiškėja, jog tai, deja, satanistų sektos susibūrimas. Ir jis visai neatrodo viliojančiai, tačiau Lukas kartą čia atvykęs jau nebegali ištrūkti, antraip bus nužudytas jis arba jam artimas žmogus. Jis turi atlikti begalę šlykščiausių darbų. Suvalgyti gyvą žiurkėną, plėšti širdį iš dar gyvos avies kūno ir, galiausiai, net pasmerkti myriop kitus žmones, vyksta įvairiausios orgijos. Iš pradžių Lukas visam tam priešinasi, tačiau vyresnieji sektos nariai su juo kaipmat susidoroja, vaikinas yra įbauginamas ir turi visa tai tęsti, galiausiai jam tai pradeda patikti, tarytum įteigiama kažkokia iliuzija, kad jie, satanistai yra galingesni, įtakingesni už visus kitus žmones. Tačiau viso to kaina yra pernelyg žiauri. Jis turi paaukoti visus draugus, visus santykius – juos tiesiog nutraukti arba rizikuoti ir artimiausių žmonių gyvybėmis. Kai nutinka begalės žiaurių dalykų, kurie jį patį pradeda išmušti iš vėžių, Lukas susimąsto apie įvairiausias galimybes iš to ištrūkti ir jam galiausiai pavyksta, tačiau tai nereiškia, kad jo laukia ramus gyvenimas, be baimės. Deja, baimė paženklina visą jo ateitį, net rašydamas knygą jis vis dar bijo, jam nuolatos sapnuojasi košmarai, netgi kartais vaidenasi, atrodo, kad kažkur vis dar jo tyko satanistų sektos nariai su gobtuvais ir taikosi jį užmušti.
Kad ir kaip baisai visa tai skamba, patikėti, jog viskas, kas tenai parašyta yra tiesa – nelengva. Nors ir teko matyti informacijos apie panašius dalykus, įvykusius praėjusio amžiaus pabaigoje, patikėti, kad toks žiaurumas nepastebimas galėtų egzistuoti sunkiai pavyksta. Kartais net atrodė, jog ši istorija yra išgalvota, norint kovoti su visomis sektomis ir panašiomis visuomenės problemomis. Galbūt, jei būčiau ją perskaičiusi paauglystėje, mano nuomonė būtų visiškai kitokia, tačiau, kai perskaičiau ją dabar tiesiog pasišlykštėjau kai kuriomis vietomis, kartais pakeldavau antakį ir tiek. Gal trūksta to paaugliško naivumo, susidomėjimo, naujumo ar tiesiog imlumo informacijai. Žinau, kad tai egzsitavo. (Nesu tikra ar egzistuoja kažkas panašaus šiuo metu Lietuvoje).
Nežinau, ar gerai elgiuosi šią knygą iškeldama iš to tamsaus kampo bibliotekoje, galiausiai nusprendžiau, kad paliksiu kitiems tai nuspręsti, pati asmeniškai tikrai nesu nei už satanizmą, nei už jokį kitą panašų judėjimą. Šią knygą paaugliui paskaityti pravartu, jog suprastų, kad viskas turi savo kainą, jog žiaurumas apskritai nėra nei išsilaisvinimas, nei kažkokia išeitis ir apskritai, kad aplinką būtina vertinti kritiškai, kad svarbiausia gyvenime išmokti įvertinti visa, kas tave supa, blaiviu žvilgsniu ir, kad kiekvienas sprendimas anksčiau ar vėliau atsiliepia mūsų gyvenimuose. Norėtųsi tikėti, kad panašaus pobūdžio knygos, istorijos ar filmai padeda palūžusiems žmonėms nepasikliauti įvairiausiais keistais pasiūlymais ir neva pagalbos siūlymais.

4-oji knyga apie Kamenskają. Joje vėlgi susipynusios kelios istorijos, pasirodo Kamenskajos brolis, susirūpinęs savo naująja mergina. Pagrindinė linija - apie žmogų, kuris žudo ne savo noru, bet reikalaujamas žmonos,...

4-oji knyga apie Kamenskają. Joje vėlgi susipynusios kelios istorijos, pasirodo Kamenskajos brolis, susirūpinęs savo naująja mergina. Pagrindinė linija - apie žmogų, kuris žudo ne savo noru, bet reikalaujamas žmonos, siekiančios atkeršyti sūnaus žudikams... Knyga įdomi, su gana liūdna pabaiga...

Šią knygą buvau pastebėjusi jau anksčiau,tad sumaniau ir aš ją perskaityti. Kaip bebūtų gaila,bet man ši knyga didelio įspūdžio nepaliko..Pačioje pradžioje istorija buvo mane sudominusi,bet toliau verčiant...

Šią knygą buvau pastebėjusi jau anksčiau,tad sumaniau ir aš ją perskaityti. Kaip bebūtų gaila,bet man ši knyga didelio įspūdžio nepaliko..Pačioje pradžioje istorija buvo mane sudominusi,bet toliau verčiant puslapius,mano susidomėjimas vis blėso. Galbūt todėl,jog esu skaičiusi tikrai labiau įtraukiančių tokio žanrų knygų. Nors šioji knyga buvo susijusi su psichologiniu smurtu,patirtomis traumomis vaikystėje,man tai didelio įspūdžio nepadarė. Paprasčiausiai man kažko pritrūko šitoje knygoje. Arba aš per daug iš jos tikėjausi..

Jei gali sau leisti teigti, kad patiko šio autoriaus kūriniai „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Sidharta“ ar „Stepių vilkas“, tai taip pat galiu teigti, kad patiks ir ši Hermann Hesse knyga, kurioje patalpinta 22 novelės...

Jei gali sau leisti teigti, kad patiko šio autoriaus kūriniai „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Sidharta“ ar „Stepių vilkas“, tai taip pat galiu teigti, kad patiks ir ši Hermann Hesse knyga, kurioje patalpinta 22 novelės iš įvairių autoriaus knygų.
Jau senokai pastebėjau, kad dėl šio autoriaus žmonės pasiskirstę į dvi barikados puses. Vieniems (tarp jų ir man), tai vienas įdomiausių autorių, kurio kiekvienas kūrinys savitai žavi ir stebina. Antrieji linkčioja galvomis ir sako, kad autorių suprasti sunku, jo knygų skaitymas reikalauja nemažai pastangų.
Tad galbūt tiems antriesiems būtų pakankamai smagu ir lengva perskaityti būtent šią knygą. Kurioje pateiktos novelės iš jų nepareikalaus per daug didelio pastangų kiekio. Tikrai kiekvienas atras kažką, kas patiks, sudomins, įtrauks...