"Rašyti gali kiekvienas" - tai gidas į kūrybinio rašymo dirbtuves, skirtas aukšteniųjų klasių mokytojams ir aukštųjų mokyklų pirmo bei antro kursų dėstytojams. Tačiau, pirkdama knygą, į šią pastabą nebekreipiau...

"Rašyti gali kiekvienas" - tai gidas į kūrybinio rašymo dirbtuves, skirtas aukšteniųjų klasių mokytojams ir aukštųjų mokyklų pirmo bei antro kursų dėstytojams. Tačiau, pirkdama knygą, į šią pastabą nebekreipiau dėmesio, kai peržvelgiau jos turinį. Knygoje atradau daugybę naudingų patarimų kaip turėtų elgtis mokytojas kūrybinio rašymo pamokose. Nors pati nesu mokytoja, ir galbūt ją niekada ir netapsiu, bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau supratau, kiek daug naudos ir įkvėpimo man davė ši knyga. Tad net nebūtina lankyti kūrybinio rašymo seminarų, nes L. Vincės knygoje galima perskaityti viską, ką būtumėte išgirdę iš dėstytojo. Šiame vadove detaliai aprašyti visi aspektai, padedantys lengviau įsijausti į rašymo dirbtuvių veiklą ir susitvarkyti savo mintis. Man, kaip esamai abiturientei, ši knyga padėjo ramiau ir be baimės žvelgti į artėjantį lietuvių kalbos egzaminą, nes joje pasisėmiau patarimų, pedėsiančių išgyventi tas keturias valandas, kuomet turėsiu rašyti rašinį, kuris galbūt nulems tolimesnę mano ateitį. Negana to, tuose 348 puslapiuose yra gausybė rašymo pratimų, kuriuos papildo įvairūs pavyzdžiai. Tad jeigu norite tapti rašytojais, jums nebūtina lankyti užsiėmimus, kurie atima ne tik didelius pinigus, bet ir brangų laiką. Tereikia perskaityti šią knygą, susidėlioti mintis ir pradėti kurti, nes kiekviename iš mūsų, net jeigu ir labai giliai, tačiau visgi tūno kūrybinė kibirkštėlė. L. Vincė parodo, kad nesvarbu kokios profesijos žmogus esi - daktaras, gėlininkas, policininkas ar pardavėjas -, svarbu, kad turi noro kurti ir savo kūryba dalintis su kitais. Labai džiaugiuosi įsigijusi šią knygą, nes ji mane tik dar labiau paskatino kurti ir niekada nesustoti, net ir pačiose nesėkmingiausiose situacijose.

Haruki Murakami yra mano pats mylimiausias autorius, todėl kai pamačiau jo naujai į lietuvių kalbą išversta knygą labai apsidžiaugiau. Kaip ir visada, knyga susikrimto labai greitai ir lengvai. Patiko tai, kad joje Murakami...

Haruki Murakami yra mano pats mylimiausias autorius, todėl kai pamačiau jo naujai į lietuvių kalbą išversta knygą labai apsidžiaugiau. Kaip ir visada, knyga susikrimto labai greitai ir lengvai. Patiko tai, kad joje Murakami kalba apie save, tarsi bėgdamas, ritmingai nukrypsta į įvairius prisiminimus, viską apžvelgia ir sugeba grįžti prie pradinės temos. Buvo smagu labiau pažvelgti į jo pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą. Turiu pripažinti, kad jo asmenybė labai žavi savo disciplinuotu (todėl paradoksaliu) laisvumu. Knyga tikrai patiks visiems, kad yra susipažinęs ir pamilęs jo kūrybą.

Sausio 3 diena - Dž. R.R. Tolkino gimtadienis. Dėl to būtent šiandien norisi pakalbėti apie šį žmogų. Kažin, ar dažnas galėtų pasakyti, kuo jis įžymus, kad apie jį būtų rašoma biografija.

Bet jeigu kas paklaustų:...

Sausio 3 diena - Dž. R.R. Tolkino gimtadienis. Dėl to būtent šiandien norisi pakalbėti apie šį žmogų. Kažin, ar dažnas galėtų pasakyti, kuo jis įžymus, kad apie jį būtų rašoma biografija.

Bet jeigu kas paklaustų: ką galėtumėte pavadinti HOBITŲ šalies žmogumi, ko gero, ne vienas atsakytų, jog tai knygos apie hobitus autorius. Taip. Dž. R. R. Tolkinas - knygų "Hobitas" (ką tik kino teatruose pasirodė šios knygos ekranizacija), "Žiedų valdovas" autorius.

Biografas M. White papasakoja rašytojo gyvenimo istoriją. Knyga toli gražu neprimena Dž. R.R. Tolkino kūrinių - nei išmone, nei raiška, nei nuotykių žaismingumu ir gausa. Pasirinktas paprastas, dalykinis, biografijai tinkantis pasakojimo stilius. Tačiau tai nereiškia, jog knygą skaityti nuobodu. Priešingai, pristatoma labai įdomi asmenybė, išgyvenusi ne vieną dramatišką istorinį laikotarpį, patyrusi ne vieną asmeninį sukrėtimą, turėjusi savas dorybes ir ydas. Knygoje savitai atskleista Dž. R.R. Tolkino draugystė su K.S. Luisu ("Narnijos kronikų" autoriumi). Skaitytojas, besidomintis ar tik pradedantis skaityti fantasy knygas, biografijoje ras ir šios literatūrinės krypties istorijos puslapių.

Daugelis esate matę filmą "Hobitas" ar trilogijos "Žiedų valdovas"ekranizaciją. Ne vienas, manau, yra perskaitęs ir knygas. Dėl to dabar verta atsiversti knygą apie šių istorijų autorių. Tada pratęsite kelionę po paslaptingus pasaulius, nes Dž. R.R. Tolkinas tikrai vienas iš Hobitų šalies gyventojų, nes, kaip teigia biografijos autorius: "Tolkinas su savo kūriniu susitapatino, ko gero, labiau nei kitas autorius. Pagrindinės jo kūrybos temos - didvyriškumo galia, nuoširdumo ir ištikimybės svarba, gamtos viršenybė prieš technologijas, tikėjimas, kad kiekviena pergalė turi savo kainą, gėrio ir blogio kova kaip varomoji visatos egzistavimo jėga - visa tai Tolkino gilių įsitikinimų ir vidinių impulsų atspindžiai. Žinoma, Aragonas ir Frodas, Gendalfas ir Sauronas yra jo alter ego, tačiau tai daugiau nei įprastas ryšys tarp autoriaus ir jo kūrinio; Viduržemis tiesiog alsuoja Tolkino asmenybe". Tad užeikite į svečius pas rašytoją Dž. R R. Tolkiną.

Visų pirma sužinojau apie autorę iš jos citatų, kurios mane labai sužavėjo, todėl pamaniau, kad būtų be galo smagu paskaityti jos knygas. Taigi Kalėdų proga gavau jos erotines noveles "Paukšteliai". Tai buvo pirmas kartas,...

Visų pirma sužinojau apie autorę iš jos citatų, kurios mane labai sužavėjo, todėl pamaniau, kad būtų be galo smagu paskaityti jos knygas. Taigi Kalėdų proga gavau jos erotines noveles "Paukšteliai". Tai buvo pirmas kartas, kuomet skaičiau erotines noveles ir negaliu pasakyti, kad šis žanras mane sužavėjo. Galbūt dėl to, kad tikėjausi kažko subtilesnio. Patys siužetai toli gražu nebuvo itin romantiški, o apie subtilumą nėra net ko galvoti. Ko gero, pati geriausia novelė buvo pati pirmoji, kuri ir vadinasi kaip knyga. Ji labiausiai sužavėjo todėl, kad joje buvo pakankamai subtilumo ir pabaiga suskambėjo itin gražiai. Bet apskritai tiems, kas nežino kas yra erotika ir tikitės kažko subtilaus - patariu nepradėti nuo šios knygos.

Šią knygą man padovanojo mokykla, kaip vienai geriausių abiturienčių savo laidoje. Viršelis pasirodė kvailas, o viduje ant žalio popieriaus mokyklos administracija parašė kelis žodžius: " Sustojus žengtas žingsnis - visada...

Šią knygą man padovanojo mokykla, kaip vienai geriausių abiturienčių savo laidoje. Viršelis pasirodė kvailas, o viduje ant žalio popieriaus mokyklos administracija parašė kelis žodžius: " Sustojus žengtas žingsnis - visada pirmas. Tas žingsnis - naujo pažinimo pradžia." Niekad nebūčiau pagalvojus, kad šie žodžiai gali sietis su knyga (apie tai kiek vėliau).

Mano lentynoje ši knyga pragulėjo šešerius mėnesius, per tą laiką nė nepasižiūrėjau, kas ta Frida Kahlo, tik pradėjusi skaityti įsivedžiau šią pavardę į google paiešką ir nustebau sužinojusi, jog ši moteris, žymi dailininkė. Taigi spėjau, kad knyga bus biografinė. Suklydau, tai labiau biografinis romanas, motyvuojantis ir linksmas. Skaitai ir kikeni (matot, Frida buvo maištininkė ir turėjo gerą humoro jausmą). Ir supranti, kad pagrindinės veikėjos Fridos svajonės lėtai, bet pildosi.

Knyga nėra labai detali, tačiau šiai knygai detalumo nereikia. Viskas papasakota trumpai ir aiškiai. Nors pirmoji knygos pusė pakilios ir linksmos nuotaikos, tačiau visgi pagrindinės veikėjos Fridos gyvenimas nėra toks nusisekęs, vaikystėje - poliomielitas, apie 20 gyvenimo metus - autobuso avariją, po kurios tik per stebuklą ji liko gyva (būtent po šios avarijos, gulėdama savo lovoje ji pradeda piešti). Po šių nelaimių ji vėl iš naujo pradeda mokytis vaikščioti ("Sustojus žengtas žingsnis - visada pirmas") ir atranda naujus jausmus ir gebėjimus ("Tas žingsnis - naujo pažinimo pradžia").

Nuo knygos vidurio prasideda nelaimingasis Fridos etapas, kuomet ištekėjusi už Diego Raveros, pastoja du kartus, tačiau abu kartus dėl patirtos traumos ir neprisižiūrėjimo, įvyksta persileidimai, jaučiasi apgaudinėjama savo vyro, pati pradeda jį apgaudinėti su fotografais, menininkais, netgi su pačiu Leonu Trockiumi; jai amputuojami kojos pirštai, vėliau ir visa koja; išsiskiria su savo vyru. Tačiau nepasaint tokio etapo ji tampa garsia susipažista su garsiais Europoje dailininkais, rengia savo paveikslų parodas, kaip įmanydama stengiasi džiaugtis gyvenimu. Antrą kartą susituokia su Diegu.

Trumpai tariant knygoje aprašomas maištingosios dailininkės Fridos Kahlo gyvenimo ir kūrybos kelias.) Verta paskaityti tiems, kam patinka "lengvo stiliaus" biografijos, patinka dailininkai siurrealistai :)

Pirmoji mano perskaityta 2013 iššūkio knyga yra Conno Igguldeno istorinis romanas "Tyrų vilkas". Autorius pasakoja apie krauju ir ugnimi paženklintą Mongolijos stepių siaubą - Čingischaną, jo gimimą, vaikystę ir pirmųjų...

Pirmoji mano perskaityta 2013 iššūkio knyga yra Conno Igguldeno istorinis romanas "Tyrų vilkas". Autorius pasakoja apie krauju ir ugnimi paženklintą Mongolijos stepių siaubą - Čingischaną, jo gimimą, vaikystę ir pirmųjų pergalių skonį. "Tyrų vilkas" - pirmoji knyga apie Čingischaną. Ši įtampos kupina istorija - apie didvyriškus nuotykius, apie berniuką, kuris buvo priverstas tapti vyru greičiau, nei pats to norėjo, apie žiaurius genties įstatymus, apie ištremtojo kartėlį ir didvyrio triumfą. Vaikystėje jis buvo vadinamas Temudžinu (išvertus reiškia Geležis), chano sūnumi, tačiau jam užaugus ir pradėjus užkariavimus jis tapo Čingischanu (išvertus reiškia Didis, vandenynas), visų sujungtų genčių chanu.



Naujagimio chano sūnaus likimas jau nulemtas buvo kai jis gimė, nes jis gimė su kraujo krešuliu delne, o tai simbolizuoja: karą, kraują ir pergales. O išmesti keturi kauliukai ir iškritę keturi žirgai skelbia didelę sėkmę. Jis bus didis raitelis ir viską užkariaus būdamas ant žirgo. Tačiau po tėvo Jesugėjaus mirties jaunasis Temudžinas praranda viską - net ir savo gentį. Ištremtas ir vienišas, atskirtas nuo genties jis klajoja atšiauriose Mongolijos stepėse. Tačiau jo mintys didingos: atstumtas, medžiojamas tarsi užguitas šakalas, jis svajoja suvienyti savo tautą.



Knygoje papasakota istorija - žiauri ir kruvina, kaip ir jos pagrindinis herojus. Mūšiais ir grasinimais suvienijęs mongolų gentis, Čingis kartu su savo broliais patraukia į žygį prieš didžiuosius kinų miestus. Jis keliauja per Gobio dykumą įveikti galingos ir paslaptingos Si Sia karalystės. Už Didžiosios kinų sienos Dzinų imperija - viliojanti ir grėsminga. Kaip jam seksis įveikti savo priešus kelyje sužinosite perskaitę knygą...



Apie autorių: Connas Igguldenas - britų rašytojas, pasaulyje žinomas pirmiausia kaip istorinių bestselerių ir knygų vaikams autorius. Jį labiausiai išgarsino du istorinių romanų ciklai - "Imperatorius" apie Julijų Cezarį ir "Užkariautojas" - apie Čingischaną. Leidykla - Tyto alba. Puslapių skaičius - 480. Leidimo metai - 2010. Knygos kaina svyruoja apie 31 Lt.



Kam patinka istoriniai romanai apie garsiausius pasaulio karvedžius, užkariautojus, ši knyga tikrai patiks. Istorija pilna nuostabiausių siužetų, puikiai aprašomos masinės karo scenos, mongolų gyvenimo būdas ir kt. Sunku vertinti pagrindinį veikėją kaip teigiamą arba neigiamą asmenybę, kadangi jo vadovaujama kariuomenė žudo žmones, griauna gyvenvietes, degina laukus, bet tuo pačiu siekia savo tautos gerovės. Mane liūdina kad leidykla pataupė ant knygos viršelio, kadangi knyga yra minkštais viršeliais, kas tikrai nepatrauklu, nepatogu skaitant ir nesukuria solidaus įvaizdžio.



Visgi geriausiu dalyku išlieka knygos turinys, kuris pilnas įtampos, nuotykių, faktų, įdomių veikėjų ir kt. Knygos pradžioje yra du žemėlapiai: "Mongolų imperija valdant Čingischanui" ir "Mongolai ir kaimyninės gentys 1200", kas padeda kartu su pagrindiniu knygos veikėju keliauti po Mongolijos stepes ir kitas žemes, kurias užkariauja Čingischano kariuomenė. Tad siūlau pasinerti į šią kelionę kartu su Čingischanu...

Ši knyga tapo mano parankine. Įsigijau, perskaičiau, o dabar skaitau "dienomis." Tai kalendorius moteriai - pamąstymai kiekvienai dienai. Ji sudomins tą, kuri kažko vis nesuspėja (o mūsų tokių turbūt dauguma), trokšta...

Ši knyga tapo mano parankine. Įsigijau, perskaičiau, o dabar skaitau "dienomis." Tai kalendorius moteriai - pamąstymai kiekvienai dienai. Ji sudomins tą, kuri kažko vis nesuspėja (o mūsų tokių turbūt dauguma), trokšta pozityvių pokyčių ir paties svarbiausio - būti savimi. Autorė dalijasi atradimu ir siųlo jį kiekvienai moteriai: " Kelionė į paprastą pilnatvę buvo džiugus, įkvepiantis ir drąsus žygis, kuris iš esmės pakeitė mano požiūrį į save ir kasdienybę. Mano tikrasis "aš" padarė regimą mano sielą." Kaip paprastos pilnatvės pagrindą autorė įvardija jūsų "aš" prabudimą ir pagrindinius principus - dėkingumą, paprastumą, tvarką, harmoniją, džiaugsmą. O visa tai turime rasti savyje ir kasdienybėje. Tikslas - nugalėti netikrumo jausmą, kuris atsiranda dėl to, kad jaučiamės atitrūkusios nuo savo tikrojo "aš." "Gal ši diena tau labai sunki? Gal visai nenori, kad atsivertų kita akimirka, parodydama slėpiningus gyvenimo posūkius ir vingius. Tačiau tu ją turi - kitą akimirką. Tebeturi gyvenimą. Belieka rinktis, kaip pragyvensi šią brangią dieną." (Sarach Ban Breathnach)

Iš tiesų nesu daug patyrusi knygų skaityme ir daug neišmanau, kaip reikia vertinti knygas, bet man išties patiko. Kažko ypač įdomaus nesitikėjau ir nutariau perskaityti "Piligrimą" vien dėl pagyrų autoriui - Paulo...

Iš tiesų nesu daug patyrusi knygų skaityme ir daug neišmanau, kaip reikia vertinti knygas, bet man išties patiko. Kažko ypač įdomaus nesitikėjau ir nutariau perskaityti "Piligrimą" vien dėl pagyrų autoriui - Paulo Coelho.

Permetus akimis trumpą knygos aprašymą neatrodė, kad kūrinys įdomus - piligrimas su savo vedliu keliauja šventojo Jokūbo keliu ir pasakoja kelionės potyrius... Vis dėlto nenusivyliau ir jau nuo pirmų puslapių įsikibau ir nebenorėjau paleisti. Knygoje orientuojamasi į dvasinį žmogaus tobulėjimą, laimingą ir gražų gyvenimą. Apie tai, kad žmonės patys sau kenkia ir jei klausytųsi savęs, įgyvendintų visus savo tikslus ir svajones... Panašių minčių kupina visa knyga, o autorius net nesistengia įpiršti savų įsitikinimų, tiesiog nori atverti žmonėms akis, nes juk "kiekvienas ieško laimės ir nėra tokio pavyzdžio, kurį galėtume duoti kitiems". Būtent dėlto buvo smagu skaityti, nes duodama laisvė mąstyti ir pačiam nuspręsti, kas teisinga.

Taip pat stebino paprastumas. Skaitant atrodė viskas taip paprasta ir lengva, kad vien tik ir norėjosi imti ir prisidėti prie tų dviejų piligrimų - atlikinėti nesudėtingus pratimus ir kartu žengti Didžiosios Meilės, Lemto Mūšio ir svajonių išsipildymo keliu, nes juk šventojo Jokūbo kelias skirtas paprastiems žmonėms. Ši knyga - paprastiems žmonėms, kaip ir Dievas - paprastiems žmonėms...

Autorius į pasakojimą įpina šiek tiek mistikos elementų (o gal ir ne - kiekvienas nuspręs, tikėti tuo, ar ne), filosofijos, Meilės, puikiai aprašo įspūdžius, įterpia krikščioniškų elementų ir viską labai puikiai suderina. Nieko netrūko, visi žodžiai smigo į širdį lyg būtų man parašyti, nes taip ir yra - ši knyga skirta man - paprastam žmogui, kuris iki šiol gyveno savo jaukiam, mažam pasaulėly per daug nesitikėdamas iš gyvenimo...

Visų savo įspūdžių tiesiog negaliu perteikti, bet tikrai rekomenduoju perskaityti kiekvienam žmogeliui, kuriam bet maža dalele rūpi dvasinis gyvenimas. :))

Kazio Sajos romane paaugliams "Čia kažkas yra" pasakojama paprasta istorija - trylikametis Bartas atsibunda ligoninės palatoje, kurioje pilna įvairiausių dūzgiančių ir pypsinčių aparatų. Prireikia šiek tiek laiko, kol...

Kazio Sajos romane paaugliams "Čia kažkas yra" pasakojama paprasta istorija - trylikametis Bartas atsibunda ligoninės palatoje, kurioje pilna įvairiausių dūzgiančių ir pypsinčių aparatų. Prireikia šiek tiek laiko, kol vaikinukas prisimena įvykusios nelaimės aplinkybes - jis su mama Migle Valiulyte ir patėviu Tadu Bernaponiu važiuoja į prokuratūrą ir patenka į avariją, kurios pasekmės itin skaudžios - žūva Barto mama ir patėvis, na, o pats Bartas atsiduria ligoninėje. Knygoje visas dėmesys sutelkiamas į suluošintą trylikametį - asketiškoje ligoninės palatoje atskleidžiami jo jausmai, išgyvenimai ir itin didelė vos per trylika metų jaunuolio sukaupta gyvenimiška patirtis, kurią dar labiau išryškina Barto aplinkoje atsidūrę žmonės: palatos kaimynas Lukas, seselė Vaiva, patėvio darbdavys Pranas Šerepka ir jo dukra Rusnė, tyrėjas Arūnas Puskelnis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos inspektorė Ugnė Vištautaitė, aferistas Petras Liurba ir kiti. Nelaimingas ir bejėgis Bartas, gulėdamas ligoninėje, prisimena savo vaikystę, nuolat besibarančius mamą su patėviu ir tą garbanotą vyriškį Liubartą - tikrąjį savo tėvą, kurį trokšta surasti. Bartui prieš akis iškyla vaizdas, kai jį aplankęs tikrasis tėvas padovanoja triušiuką, kurį berniukas pavadina Aukseliu. Skaitant knygą labiausiai į akis krinta besąlygiška Barto meilė žuvusiai mamai ir, neaišku kur esančiam, tikrajam tėčiui. Vis dėlto tuos gražius prisiminimus nustelbia gyvenimo realybė - suluošintas Bartas tampa gudrių suaugusiųjų auka - patėvio darbdavys Pranas Šerepka nori įsivaikinti našlaičiu likusį Bartą, nes jį domina be priežiūros likusi Barto tėvų sodyba prie ežero, na, o telefonų knygoje atrastas tikėtinas tėvas ir ligoninėje Bartą aplankęs Liubartas, pasirodo, yra tiesiog aferistas Petras Liurba, kuriam rūpi tik pinigai. Slogias trylikamečio nuotaikas prasklaido palatos draugas Lukas, su kuriuo net ir gulint ligos patale galima patirti smagių nuotykių bei Prano Šerepkos duktė Rusnė, įžiebianti Bartui pirmosios meilės liepsną. Pačiame įvykių sūkuryje netikėtai pasirodo tikrasis Barto tėvas - kunigas Liubartas Valius, kuris vaikinuką išsiveža į savo organizuojamą vasaros berniukų stovyklą. Berniukams laukymėje baksnojant pagaliukais ir ieškant vandens, jį pavyksta surasti tik likimo nuskriaustam Bartui, kuris ir vėl netikėtai sugrįžta į vaikystės prisiminimus, kai lyjant šiltam vasaros lietui Liubartas Bartui padovanojo triušiuką.

Šią likimo nuskriausto paauglio Barto istoriją galima perskaityti vienu prisėdimu - nuosekliai dėliojami įvykiai, paprasta kalba, kartais komiškos, o kartais itin širdį paliečiančios situacijos ir kasdieniški veikėjų charakteriai suteikia skaitytojui pojūtį, kad knygos negalima padėti - ją reikia perskaityti nedarant jokių pertraukų. Ypač sužavi Barto charakteris - iš pradžių uždarokas, jautrus ir vienišas vaikinas pasirodo besantis labai stiprus žmogus, sugebantis nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžtų tikslų, kad ir kokie gyvenimo vėjai jį blaškytų. Nors knyga yra skirta paaugliams, rekomenduočiau ją perskaityti ir suaugusiems, nes trylikametis Bartas knygoje net ir tylėdamas pasako tiek daug dalykų, apie kuriuos dažnai nė nesusimąstome.

Arklys Dominykas issiruošia į kelionę - Jis keliaus į žvaigždes! Jis nori surasti barngakmenį - kad galetų jį pakasti po mylimosios Rugiagėlės šaknimis... Tada ji žiemą niekada nesušals... Jis turi aplankyti visas...

Arklys Dominykas issiruošia į kelionę - Jis keliaus į žvaigždes! Jis nori surasti barngakmenį - kad galetų jį pakasti po mylimosios Rugiagėlės šaknimis... Tada ji žiemą niekada nesušals... Jis turi aplankyti visas planetas, susipažinti su jų valdovais ir kaškurioje iš planetų rasti brangakmenį....Pagaliau apkelevęs visas didžiąsias Saulės sistemos planetas , Dominykas užsuką į paskutinę - Kunigaikščio Plutono planetą ...Susipažysta su jos valdovu ir gauną ilgai svajotą brangakmenį- kuris padeda Rugiagelei ir Dominykui amžinai būti kartu ......