Torill Thorstad Hauger, Sigurdas slibino nugalėtojas. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2011.



Knyga ilgai laukė mano lentynoje, bet jei ne "Iššūkis" turbūt taip ir nebūčiau jos perskaičiusi. Tačiau atsivertusi ir pradėjusi...

Torill Thorstad Hauger, Sigurdas slibino nugalėtojas. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2011.



Knyga ilgai laukė mano lentynoje, bet jei ne "Iššūkis" turbūt taip ir nebūčiau jos perskaičiusi. Tačiau atsivertusi ir pradėjusi skaityti, nustebau ir susidomėjau: ji apie Viduramžius! Veiksmas vyksta vikingų laikas, vadinas, maždaug XI a. Skandinavijoje. Pagrindinis veikėjas - vienuolikmetis Sigurdas, galingo ir turtingo jarlo (vikingų vado) ketvirtasis sūnus. Nuo mažens motina jam seka istoriją apie kitą Sigurdą - legendinį karžygį, nugalėjusį slibiną - ji tikisi, kad berniukas užaugs toks pat drąsus ir stiprus, kaip senovės didvyris. Sigurdas mokosi būti išdidus, niekinti žemesnius už save, trokšta patikti tėvui ir susilyginti jėga su broliais, kurie jau plaukia į tolimus žygius į Vakarus. Tačiau dar yra Eda - krikščionė vergė iš Airijos, Sigurdo tarnaitė ir auklė. Su ja augdamas berniukas nejučia mokosi atjausti ir pasigailėti, o susidraugavęs su vergais Reimu ir Tira, vaikais, vikingų pagrobtais kažkur Airijos pakrantėje, supranta, kad jis pats nėra laisvas gyventi taip, kaip norėtų.



Labiausiai patiko vieta, kai į jarlo sodybą atvyksta medžio drožėjas Torarinas - aukštas, pilvotas vyras su tankia barzda, kaip vėliau paaiškės, linksmas ir draugiškas - su juo susidraugavęs Sigurdas prisipažįsta, kad iš tikrųjų bijo plaukti su vikingais į žygį, išmoksta drožinėti, o kai berniuko ateina ieškoti tėvo tarnai, kad mokytų jį kautis kirviu ir kalaviju, o jis nenori, Torarinas sugalvoja paslėpti jį didžiulėje savo įrankių skrynioje! Kuris berniūkštis nesvajoja turėti tokį draugą?!



Apysaką labai lengva skaityti, gražus, sklandus vertimas (iš norvegų kalbos vertė Leonas Petravičius), gaila tik, kad knygoje nėra iliustracijų: čia daugybė vikingų buities, papročių detalių - apie laivus, ginklus, sueigas, vergus ir jų darbus, kraštus, į kuriuos plaukia vikingai, prekes, kuriomis jie prekiauja, o viso to nemačiusiems vaikams gali būti sunkoka viską įsivaizduoti. Įsiminė, pavyzdžiui, tapybiškas epizodas, kuriame Sigurdas savo sesutei iš tolimų kraštų parveža nematytą paukštį povą ir paleidžia jį vaikštinėti deglų nušviestoje menėje... Arba vikingų laivų puošyba - spalvos, drožinėti slibinai, skydai, burių audeklas... Todėl mes su vaikais skaitydami "Sigurdą" visad vartom ir knygą "Kaip žmonių gyventa. Vikingų laikai" (Alma littera, 1996) - ten tikrai nupieštas Sigurdo pasaulis: ir laivai, ir karo žygiai, ir audžiančios moterys, ir vaikai, pakrantėje renkantys moliuskus...



Apibendrinant, "Sigurdas slibino nugalėtojas" - tai knyga apie draugystę. Šviesi, įdomi ir kupina nuotykių. Esu tikra, kad tiems, kam patinka, pavyzdžiui, Astridos Lindgren "Ronja plėšiko duktė" ar "Mes Varnų saloje", patiks ir ši apysaka. Atradau, kad lietuvių kalba jau yra išleistos dar dvi rašytojos Torill Thorstad Hauger knygos - "Vikingų pagrobti" bei "Bėgimas nuo vikingų"; panašu, kad tai gali būti šios istorijos tęsinys arba priešistorė, todėl būtinai bandysiu rasti jas ir perskaityti.