Buvau parašiusi šiai knygai komentarą, bet kažkur prapuolė. Taigi bandau atgaminti savo poros savaičių senumo įspūdžius. Knyga patiko, tema nesudėtinga. Du savimi nepasitikintys žmonės bando bendrauti, bet tas...

Buvau parašiusi šiai knygai komentarą, bet kažkur prapuolė. Taigi bandau atgaminti savo poros savaičių senumo įspūdžius. Knyga patiko, tema nesudėtinga. Du savimi nepasitikintys žmonės bando bendrauti, bet tas nepasitikėjimas vis trukdo normaliems santykiams. Yra ir intrigos, nes viena po kitos iš rikiuotės iškrenta būsimų vestuvių pamergės. Blogiuką gana anksti nuspėjau, bet skaitymui tai netrukdė.

Knyga patiko. Pabaigoje liko kažkiek klausimų, kaip gi ten buvo iš tikrųjų audros naktį, kas buvo tikra, o kas ne. Labai gaila buvo mažos mergaitės, praradusios seserį. Piktino dalies vietinių elgesys su naujai atvykusiais...

Knyga patiko. Pabaigoje liko kažkiek klausimų, kaip gi ten buvo iš tikrųjų audros naktį, kas buvo tikra, o kas ne. Labai gaila buvo mažos mergaitės, praradusios seserį. Piktino dalies vietinių elgesys su naujai atvykusiais gyventojais. Aišku, žmonėms neįsakysi, kaip elgtis, bet bent jau mokyklos administracija su mokytojais galėjo pasistengti labiau. Na o pati šeima turėjo anksčiau kreiptis pagalbos į specialistus, o ne bandyti spręsti viską savo jėgomis, daugiau kalbėtis tarpusavyje.

Atrodo, kad šią knygą rašytojas parašė anksčiau nei visas kitas, kurios išleistos Lietuvoje... pati romano mintis puiki, kuris iš mūsų nėra pagalvojęs apie tai, kaip gera būtų grįžti į praeitį ir ištaisyti savo...

Atrodo, kad šią knygą rašytojas parašė anksčiau nei visas kitas, kurios išleistos Lietuvoje... pati romano mintis puiki, kuris iš mūsų nėra pagalvojęs apie tai, kaip gera būtų grįžti į praeitį ir ištaisyti savo klaidingą elgesį... tačiau pats siužetas nesugeba išlaikyti įtampos ir intriguoti rašytojas išmoko, turbūt, vėliau...

Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau...

Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau ją tik lėktuve... Ir tai buvo pats greičiausias skrydis, nes knyga nuo pat pirmų puslapių labai įtraukianti. Tas, kas mėgsta keliauti, šiai knygai taip pat turėtų likti neabejingas. Ir net nesvarbu jei niekada nebuvote ir net neketinate aplankyti Ivanauskaitės aprašomo Egipto, Peru ar Venecijos karnavalo, knyga ne vien apie tai... Antroji knygos dalis, kai kuriais savo straipsniais tikrai privers nusijuokti, o trečioji, galbūt ir giliau pamąstyti.

„Atvykimas į svetimą šalį kartais gali virsti lemtingu grįžimu iš vidinio kalėjimo, iš dvasinės tremties, kurion esame nublokšti to, ką vadiname grėsmingais žodžiais progresas, urbanizacija, informacinė ryšių visuomenė, bombarduojanti žiniomis apie viską, bet atplėšianti nuo pačių savęs. “