Knygą radau atsitiktinai ir pradėjau skaityti, o vėliau negalėjau paleisti. Tamsus romanas, tokio, kokio ieškojau: atšiauri Islandijos gamta, Sagos, krankliai, meilė ir mirtis.
„Tam, kurį mylėjau labiausiai, buvo...

Knygą radau atsitiktinai ir pradėjau skaityti, o vėliau negalėjau paleisti. Tamsus romanas, tokio, kokio ieškojau: atšiauri Islandijos gamta, Sagos, krankliai, meilė ir mirtis.
„Tam, kurį mylėjau labiausiai, buvo sunkiausia.“ Laksdailos saga
Šiek tiek apie leidinio dizainą: knygos viršeliui taikliai parinktas mėlynas atspalvis. Kietas viršelis, tačiau maloniai švelnus, labai malonus liesti. Vis dėlto stebina tai, kad leidykla pasirenka viršeliui nuotrauką iš stock‘o. Negi negalima sukurti originalaus viršelio?

Dar vienas istorinis romanas. Tikėjausi, kad šioje knygoje sutiksiu ankstesnių dviejų knygų herojus, tačiau čia apie juos buvo tik trumpai užsiminta. Tai kaip ir galima visai nežinoti praeitų knygų veikėjų, nes čia tų...

Dar vienas istorinis romanas. Tikėjausi, kad šioje knygoje sutiksiu ankstesnių dviejų knygų herojus, tačiau čia apie juos buvo tik trumpai užsiminta. Tai kaip ir galima visai nežinoti praeitų knygų veikėjų, nes čia tų knygų tęsinio kaip ir nėra. Pati istorija gal kiek ir banali, nes šeimininkas ir guvernantė traukia vienas kitą. Abu kovoja su šia trauka. Bet pats pasakojimas patiko. Dažnai skaitydama pagalvojau, kad daug nesusipratimų buvo galima išvengti tiesiai pasikalbant, o ne savaip interpretuojant kito poelgius. Na bet tais laikais buvo nepriimta taip kalbėtis.

Galbūt tais laikais, kai ši knyga buvo tik išleista, ji sujudino ne vienos moters širdį. Tačiau, jei man nebūtų reikėję studijoms, nebūčiau nė ėmusi šios knygos į rankas. Tai viena prasčiausių ir banaliausių knygų,...

Galbūt tais laikais, kai ši knyga buvo tik išleista, ji sujudino ne vienos moters širdį. Tačiau, jei man nebūtų reikėję studijoms, nebūčiau nė ėmusi šios knygos į rankas. Tai viena prasčiausių ir banaliausių knygų, kokias man teko gyvenime skaityti. Moteris, nors ale stipri, vis verkšlena ir kaltina vyrus dėl jos gyvenimo nesėkmių. Daro bet ką, bet pati nė nesugeba suvokti, kada suklysta ir pripažinti savo kaltės. Žinoma, vaidinti pačią didžiausią pasaulio auką yra be proto lengva, negu pačiai susimąstyti ir daryti išvadas. Šiaip, nepriimkite visko už gryną pinigą, ką tik pasakiau. Tai tik mano nuomonė. Gal kai kam tai meno kūrinys ar viena geriausių knygų. Bet nepatariu. Užuot šis kūrinys sulaužęs stereotipus apie moterį, atvirkščiai, juos sustiprina, o savo populiarumu įrodo, kiek tiesos jame yra.

Po ilgų svarstymų ir atidėliojimų, pagaliau ir aš perskaičiau šį šedevrą. Pagaliau šiai knygai laikas atėjo ir perskaičius galiu drąsiai ją rekomenduoti rimtos literatūros mėgėjams. Atrodo, kad ir ši knyga pati...

Po ilgų svarstymų ir atidėliojimų, pagaliau ir aš perskaičiau šį šedevrą. Pagaliau šiai knygai laikas atėjo ir perskaičius galiu drąsiai ją rekomenduoti rimtos literatūros mėgėjams. Atrodo, kad ir ši knyga pati pasirinko laiką ją skaityti - lyjant lietui, kuomet susisuki į pledą, pasidarai puodelį karštos arbatos ir mėgaujiesi knyga. Prisipažinsiu, skaičiau ją visur: gamtoje, lovoje, prie vandens, netgi važiuojant autobusu aplankyti savo artimųjų. Visur kur tik būnu, knyga visuomet keliauja su manimi. Ši knyga iš visų mano perskaitytų tarsi kitokia, todėl prie jos traukė kažkokia nematoma trauka ir noras skaityti neskubant, viską gerai apmąstant. Kūrinyje dominuoja du atskiri pasauliai, kuriuose gyvena dvi visiškai skirtingos asmenybės - mergaitė ir moteris. Viena iš jų pasakoja ne tik savo, bet ir savo prosenelės gyvenimo istoriją, o kita bando tą istoriją suprasti, perprasti ir įžvelgti toje istorijoje tai, kas norima pasakyti. Labai įdomu buvo skaityti apie tai, kaip autorė savo kūrinį susieja su Marselio Prusto "Prarasto laiko beieškant". Nenoriu daug pasakoti kūrinio siužeto, bet tiesiog siūlyčiau tikrai perskaityti, nes tai neįmanoma papasakoti. Šį kūrinį, mano nuomone, reikia išgyventi, išjausti kiekvienam skirtingai ir nesvarbu kaip jį suprasite, svarbu, kad paliktų vietos apmąstymams ir susivokimui. Nors knyga ir perskaityta, bet užvertusi paskutinį knygos puslapį, susimąsčiau apie savo gyvenimą, savo ryšius su kitais žmonėmis, savo tikros laimės paieškas: "Laiko būtis yra tas, kas gyvena laike, vadinasi, jūs ir aš, ir kiekvienas iš mūsų, kuris yra, buvo ar bus". Kas dar neskaitėt, nedvejokit, turėsit tikrai gerą laiką. Tačiau prireiks kantrybės ir suvokimo kaip lankstant pasirinktą šedevrą iš popieriaus, tuo labiau, kad pats kūrinys ir primena literatūrinį origami.

Knyga apie baleto pasaulį, apie meilę šiam šokiui. Ir apie žmogiškuosius santykius, šioje knygoje jie labai supainioti, bet suprantami. Tik baleto pasaulis man per daug "juodas", atrodo tarsi ten šoktų egoistiški ir...

Knyga apie baleto pasaulį, apie meilę šiam šokiui. Ir apie žmogiškuosius santykius, šioje knygoje jie labai supainioti, bet suprantami. Tik baleto pasaulis man per daug "juodas", atrodo tarsi ten šoktų egoistiški ir savanaudžiai žmonės, žiūrintys tik naudos sau, griaunantys net artimų žmonių gyvenimus...

Idėja visai šauni: sukurti grafišką pasakojimą apie mūsų didvyrius, perskridusius Atlanto vandenyną. Ir naujos informacijos sužinojau, kai kuri net atrodė netikra, bet pasidomėjus supratau, kad iš tikro taip buvo. Ir vis...

Idėja visai šauni: sukurti grafišką pasakojimą apie mūsų didvyrius, perskridusius Atlanto vandenyną. Ir naujos informacijos sužinojau, kai kuri net atrodė netikra, bet pasidomėjus supratau, kad iš tikro taip buvo. Ir vis tiek ji neįtraukia skaitytojo, na nebent aš nepajutau nieko, tik perskaičiau... ir piešiniai man nelabai...