Romanas apie meilę. Vintažiniams drabužiams, vyrams ir draugėms. Labiausiai širdį paliečia abi istorijos apie prarastas drauges, apie kaltę ir pastangas ją išpirkti, atleisti. Meilė vyrams man pasirodė padrika ir ne visai...

Romanas apie meilę. Vintažiniams drabužiams, vyrams ir draugėms. Labiausiai širdį paliečia abi istorijos apie prarastas drauges, apie kaltę ir pastangas ją išpirkti, atleisti. Meilė vyrams man pasirodė padrika ir ne visai nuoširdi. Bet turbūt toks ir buvo tikslas, nes svarbiausia šioje knygoje visai kitokia meilė. Aišku, ši istorija nuoširdesnė tampa ir dėl nuoširdaus požiūrio į darbą, į tai, kaip ji elgiasi su savo klientais, kaip moka jiems surasti tarsi likimo skirtus rūbus.

"Vintažinis romanas" - tai netipinė knyga apie meilę. Tai istorija, kurios siužeto vingiuose atsispindi vintažinių drabužių prasmė, be to, šiame romane aktuali ir draugystės tematika. Skaitydamas nejučia pasijunti lyg iš...

"Vintažinis romanas" - tai netipinė knyga apie meilę. Tai istorija, kurios siužeto vingiuose atsispindi vintažinių drabužių prasmė, be to, šiame romane aktuali ir draugystės tematika. Skaitydamas nejučia pasijunti lyg iš tiesų vaikščiotum po pagrindinės knygos herojės Fibės Svift neseniai atidarytą vintažinių drabužių krautuvėlę, lyg savo pirštų galiukais iš tiesų brauktum per šilką, nėrinius, aksomą, užčiuoptum praeityje gyvenusių žmonių sielos daleles, įsigėrusias į taip jų branginamus daiktus... Tai puiki istorija, kuri prikausto dėmesį, o perskaičius šią knygą tiesiog negali neįsimylėti vintažo.

Sakysit, kokios istorijos gali slypėti senienų audinyje? Kaip vintažiniai drabužiai gali keisti žmonių gyvenimus? Pavyzdžiui prislėgta moteris įsigyjo ryškiai rožinę suknelę - keksiuką, kabėjusį ant Fibės Svift krautuvėlės sienos. Pirkėja buvo tokia prislėgta, tokia nuliūdusi, kad nusipirko ją nuotaikai praskaidrinti. Cituoju moters žodžius:"Ieškau laimingos suknelės. Ji turi būti ryški ir linksma. (...) Kai užplūs liūdesys, aš tiesiog ją užsivilksiu. Arba pasikabinsiu ją ant sienos ir nuotaika pagerės vien pasižiūrėjus į ją". Vintažiniai rūbai gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir paskatinti padaryti teisingą sprendimą, kelis mėnesius taupyti pinigus - šios ir kitos istorijos buvo aprašytos "Vintažiniame romane". Beje, vienoje iš baltos stručio odos delninukių Fibė Svift atranda atsakymą į visą gyvenimą kamavusį jos klientę klausimą. Vintažiniai drabužiai iš tiesų dovanoja mažus stebuklus... O dabar įkeliu originalų knygos aprašymą, kuris leis geriau suprasti, apie ką šis nuostabus Provansu, vynuogėmis ir sendaikčių turgeliais kvepiantis romanas:

Nustebindama savo draugus Fibė Svift palieka gerai apmokamą darbą prestižiniame Sotheby's aukcione ir nusprendžia atidaryti vintažinių drabužių parduotuvėlę Londone. Pagaliau išsipildo jos svajonė. Šviesiame parduotuvėlės "Miestelio vintažas" interjere, apsuptame Yves'o Saint Laurent'o šilkinių šalikėlių, Vivienne'os Westwood pūstų sijonų, margaspalvių suknučių ir vakarinių atlaso suknių, mergina tikisi sukurti naują traukos objektą. Fibei kiekvienas vintažinis drabužėlis turi savitą ir nepakartojamą istoriją. Ieškodama prekių parduotuvėlei, mergina aplankė ne vieną palėpę, pravėrė daug seniai užmirštų spintų. Atradus kažką tikrai unikalaus Fibę užplūsdavo suvokimas, kad pirkdama vintažinį drabužį įsigyji ne tik audinio gabalą, bet ir kažkieno praeities dalelę. Tačiau vienas konkretus drabužis apverčia jos pasaulį aukštyn kojom. Teresei Bel, pagyvenusiai prancūzei, priklauso įspūdinga drabužių kolekcija. Tarp daugybės dalykinių kostiumėlių ir aukštosios mados suknių Fibė atranda dangaus mėlynumo vaikišką paltą, drabužį, su kuriuo ponia Bel nelinkusi išsiskirti. Moterims susidraugavus, Fibė sužino, mėlynojo palto paslaptį. O įvykiams rutioliojantis jaunoji parduotuvėlės savininkė atranda stulbinamą ryšį tarp savęs ir Teresės Bel - ryšį, kuris padės išsigydyti praeities žaizdas ir pamilti iš naujo.

Post scriptum: atleiskite už neteisingai nurodytą knygos autorę, neapsižiūrėjau. "Vintažinį romaną" parašė Isabel Wolff!