Kaip ir "Rožių sodas" taip ir ši knyga man tikrai patiko. Lengvas rašymo stilius, nenuobodus pasakojimas bei išraiškingi veikėjai. Viskas ko reikia įtraukiančiam romanui. Bei žinoma meilė ❤️ Neapsieita ir be jos.
Ši...

Kaip ir "Rožių sodas" taip ir ši knyga man tikrai patiko. Lengvas rašymo stilius, nenuobodus pasakojimas bei išraiškingi veikėjai. Viskas ko reikia įtraukiančiam romanui. Bei žinoma meilė ❤️ Neapsieita ir be jos.
Ši istorija toli gražu nebuvo vien tik saldi meilės drama. Autorė pakapstė ir truputėlį giliau. Apie tuos dalykus, kuriuos aptarti nėra labai lengva bei malonu. Tas man tikrai patiko.
Viso knygos gerumo jums atskleisti nenoriu. Tiesiog imkite ir skaitykite šią svaiginančią istoriją. Net neturėtų kilti klausimų, bet esu tikra, jog romantiškų istorijų fanams ji tikrai labai patiks ✨

Pirmąkart šią knygą skaičiau prieš dvejus - trejus metus. Nuo to laiko ji sau taip ir gulėjo tarp kitų knygų, nors akį į ją vis užmesdavau. Artimiausiu metu neturėjau planų knygą skaityti dar kartą, tačiau praklausius...

Pirmąkart šią knygą skaičiau prieš dvejus - trejus metus. Nuo to laiko ji sau taip ir gulėjo tarp kitų knygų, nors akį į ją vis užmesdavau. Artimiausiu metu neturėjau planų knygą skaityti dar kartą, tačiau praklausius režisieriaus Karolio Kaupiniu minčių laidoje "Visi savi", nusprendžiau, kad vertėtų tai padaryti.
Kadangi ir pirmą kartą skaitydama knygą nebuvau labai maža, turėjau šiokį tokį žinių bagažą, suvokimą, antras skaitymas kokių nors stebuklų knygos supratime nepadarė. Labiau ją skaičiau dėl paties siužeto, personažų prisiminimo, tam tikrų vietų užakcentavimo. Pati jutau, kad nors knygą esu skaičius, bet nieko apie ją negalėčiau pasakyti. Dabar jau galiu :D. Knygą tikrai yra nesenstanti, kurią reikėtų ir reikėtų skaityti. Netgi po kelis kartus. Šią istoriją galima pritaikyti ir kasdieniuose reikaluose. Galų gale net ir artimoje aplinkoje. Ir nebūtinai dėl to turi būti praliejamas kraujas ar surasti "kaltieji". Žodžiu, skaitai ir galvą kratai, kokie galime būti akli ir naivūs, kaip kartais lengva gali būti mumis manipuliuoti ir vedžioti už nosies. Ir nuo šito dalyko nė vienas nėra apsaugotas.

Kai pradėjau skaityti šia knyga maniau, kad tai bus sudėtinga ir supinta netgi daugiau, nei keletą veikėjų ir jų išgyvenimai, bei potyriai. Ir skaitydama likau nustebinta kaip ir kiekvieną kartą kai paimu gerą knyga į...

Kai pradėjau skaityti šia knyga maniau, kad tai bus sudėtinga ir supinta netgi daugiau, nei keletą veikėjų ir jų išgyvenimai, bei potyriai. Ir skaitydama likau nustebinta kaip ir kiekvieną kartą kai paimu gerą knyga į rankas. Tai įtraukianti ir neleidžianti atsitraukti knyga apie raganas ir raganius apie juodą ir baltą bei jų nuolatinę kova tarpusavyje.
Taigi tikrai imkite ir skaitykite kas mėgsta šiek tiek įtempta ir neleidžianti atsitraukti siužetą.
(palikčiau ir didesnį įvertinimą, bet yra tik 5, bet tikrai duočiau ir 10 ;) )

Pradžia buvo kiek nuobodoka, bet įsivažiavau ir visai pradėjo patiti, tikėjausi kitokios pabaigos, bet matyt būna ir taip - šiurpiai sėkmingai pagrindiniams herojams. Iš tiesų tai reikėtų pagalvoti apie tai kiek ir ko...

Pradžia buvo kiek nuobodoka, bet įsivažiavau ir visai pradėjo patiti, tikėjausi kitokios pabaigos, bet matyt būna ir taip - šiurpiai sėkmingai pagrindiniams herojams. Iš tiesų tai reikėtų pagalvoti apie tai kiek ir ko viešiname iš savo gyvenimo, kokius passwordus kuriame, daug galima sužinoti ir tuo pasinaudoti :)

Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių...

Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių minėjimus: vienur minima tik pirma vardo raidė, kitur, žiūrėk, atsiranda visas vardas ir dar trumpa žmogaus biografija, ir nebūtinai po pirmo paminėjimo, ir nuotrauka, o kai kurių vardai taip ir liko tik pirma jų raidė. Tas toks mėtymasis, asmeniškai mane, šiek tiek nervino, kartais net priversdavo padėti knygą į šalį iki kito skaitymo. Tačiau ne tik dėl vardų, tačiau ir chronologinė įvykių seka. Beskaitant susidarydavo įspūdis, kad tas pats dalykas kartojamas kelis kartus to nepaminint, t.y. kad tai jau yra paminėta. Juk buvo galima pažymėti, kad apie vieną ar kitą faktą, įvykį galima pasiskaityti ten ir ten, nesikartosime, nes tai jau minėjome. To nebuvo. Ir man užkliuvo. Šiek tiek daugiau norėjosi paskaityt ir apie palaikų atradimo istoriją. Sutinku, kad ji pakankamai buvo vieša ir nušviesta žiniasklaidos, bet, mano manymu, knygoje ji turėjo būti paminėti kur kas išsamiau, o ne keliais sakiniais ar puslapiais, suminint kam ir kada buvo iškelta byla dėl Adolfo Ramanausko - Vanago tardymo, kankinimo ir nužudymo. Tikrai galėjo būti daugiau. Juk tokių sėkmingų istorijų, kuomet atrandami partizanų vadų, savotiškų patriotizmo ikonų, tikrai nėra daug. Kitas dalykas, žinoma, knyga nėra skirta mokslo populiarinimui, bet ir istorikams, kurie nėra itin gerai susipažinę su A. Ramanausko - Vanago biografija ir byla, knyga nebus pats lengviausias skaitinys. Nesakau, kad knygoje pateikiama istoriją reikia supaprastinti, bet šiek tiek paprastesnę, mano manymu, buvo galima parašyt. O kalbant apie emocinį sunkumą - tie detalūs kankinimų aprašymai - siaubas. Man būtų užtekę ir vieno vienintelio paminėjimo. Siaubas. Tikrai siaubas. Kokios geležinės valios turi būt žmogus. Aš arba būčiau iškart viską pasakius, visus išdavus, arba būčiau numirus. Protu nesuvokiama, kokias kančias tekdavo patirti į tarybų valdžios rankas patekusiems tiek paprastiems partizanams, ryšininkams, tiek vadams ar vieniems iš vadovaujančių. Savaime aišku, kad ir partizanų gretose pasitaikydavo negerų žmonių, kurie taip pat žiauriai elgdavosi, tačiau vis tiek protu nesuvokiama, kaip turi būt įtikėjęs visa ta ideologija, kokiu žiauriu žmogumi turi būti, kad su kitu taip elgtumeis? Nesuvokiama.