Pakankamai įdomi knyga apie kai kuriuos cheminius elementus ir kaip mes juos naudojame savo kasdieniniame gyvenime. Vieni elementai yra svarbesni mūsų kasdienėje buityje, o be kitų net nebūtų susiformavęs mūsų organizmas,...

Pakankamai įdomi knyga apie kai kuriuos cheminius elementus ir kaip mes juos naudojame savo kasdieniniame gyvenime. Vieni elementai yra svarbesni mūsų kasdienėje buityje, o be kitų net nebūtų susiformavęs mūsų organizmas, apskritai nebūtų jokios gyvybės. Kalbėdama apie kiekvieną elementą, autorė kelia klausimus apie aplinkos taršą ir kiek laiko mes dar galėsime išgauti kiekvieną elementą. Kai kurių elementų gausu Žemės gelmėse, kai kurie yra kosmose, o kai kuriuos galime pasigaminti naudodamiesi savo technologijomis.
Knyga skaitosi labai įdomiai, tačiau joje pateikiama informacija pernelyg glausta, viskas pateikiama supaprastintai, be to, tiems, kas lankė geografijos, fizikos ir chemijos pamokas, daug dalykų jau bus žinoma. Aišku, jeigu skaitai vien "raganius", "Sapiens" ir krūvą vienadienių romanų, tada tai bus sensacinga knyga.
Dalykai, kurie labiausiai nepatiko knygoje:
1. Autorė remiasi Wikipedia. Mes visi galim pasiskaityti Wikipedią. Tu esi mokslininkė, turėk bent šiek tiek savigarbos ir nebandyk nevykusiai pateisinti savo tokio sprendimo
2. Mažai remiamasi mokslinėmis knygomis. Daugiausiai remiamasi moksliniais straipsniais žurnaluose ir laikraščiuose, be to, tie patys autoriai dažnai kartojasi.
3. Eilinis rasistinis ir ksenofobinis baltųjų liberalų, gyvenančių pažangiausiose Vakarų civilizacijos šalyse, požiūris. Pamini, kad kobaltui išgauti naudojamas vaikų darbas Konge, tačiau kodėl vaikų darbo nemini kalbėdama apie kitus elementus? Kodėl apskritai neminimas toks reiškinys kaip postkolonializmas?Tarptautinės korporacijos? Neadekvatus darbo užmokestis? Vakarų pelnymasis iš "Trečiojo" pasaulio šalių?
4. Visi kalti, visi atsakingi požiūris. Knygoje autorė vienaip dėsto faktus, o kitaip daro išvadas iš tų faktų. Visi faktai aiškiai rodo aplinkos degradaciją, pavyzdžiui, Žemės eroziją ar kad galime pristigti maisto, bet kažkodėl nebuvo nei karto užsiimta kokios konkrečiai korporacijos labiausiai prideda prie aplinkos taršos, taip pat visiškai nesuprantami kapitalistų klasiniai interesai, valdžios papirkinėjimas ir akivaizdus klimato atšilimas. Neaišku, čia juoktis ar verkti, kai autorė skiedžia savo nesąmones, kiek šimtų metų į priekį užteks kokio nors cheminio elemento. Gal pirmiausia reikėjo perskaityti knygų apie klimato atšilimo tendencijas vos 50 metų į priekį, remiantis dabartiniu ekonomikos augimu?Ar tiesiog čia yra visiškai normalu, jog nafta bus naudojama tol, kol pasidarys ekonomiškai nepelninga ją išgauti?
5. Reikėjo daugiau remtis savo kompetencija ir nelįsti ten, kur neturi kompetencijos. Sugebėjo net Harariu pasiremt kalbėdama apie istoriją(žemdirbystę). Jeigu istorija būtų toks lengvas mokslas, kaip Harari dėsto ,jos nereikėtų studijuoti dešimt metų. Tada labai nevykusiai įterpiama Romos istorija, kalbant apie auksą. Apie savo darbą užsimena vos keliais sakiniais. Negi taip nėra ką papasakoti?

Tai viena iš tų knygų, kuri yra tuo geresnė, kuo mažiau žinai, kuo mažiau domiesi ir kuo esi jaunesnio amžiaus. Autorei tereikėjo kalbėti apie cheminius elementus ir jų panaudojimą kasdieniame gyvenime. Buvo per daug nukrypimų, kurie neišvengiamai vedė į pavojingus supaprastinimus, nes buvo norima knygą parašyti kuo greičiau ir kuo mažesnės apimties.
Knygą rekomenduoju visiems, kurie mažai domisi aplinkos tarša, geografija, fizika bei chemija. Tai bus puiki ir įdomi pradžia toliau domėtis, tačiau tikrai nepakankama.