Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o...

Lengvai skaitoma, labai nepririšanti ir nereikalaujanti didelio atidumo knyga. Pagrindinis knygos siužetas - mažos mergaitės Džeidės Henderson dingimas naktį iš savo namų dažnais atvejais nutoldavo į kažkelintą planą, o ir pati pabaiga, kai surandama mergaitės kūnas, - lyg tarp kitko paminėtas faktas. Galbūt autorė daugiau akcentavo ne į pačią dramą, bet motinos ir dukters santykius, melo poveikį žmogaus psichologinei būsenai?.. Tokia knygos pabaiga kažkaip man atrodė lyg neišbaigta, lyg pritrūkus laiko brūkštelėti keli sakiniai. Ir pats romanas lyg būtų skirtas "jaunesniam mokykliniam amžiui" - sakiniai trumpi, lakoniški, neatskleidžiantys autoriaus rašytojiškų gebėjimų, minties sklandumo ir skambumo.

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku,...

Ši knyga man priminė "Dvikovą", tik čia žmonės neišmirė nuo viruso, o tapo neaiškiai veblenančiais ir žudančiais visus, pasitaikiusius kelyje, pamišėliais nuo impulso, kuris pasklido per mobiliuosius telefonus. Aišku, išliko nemažai normalių žmonių, kurie dabar priversti keliauti tik naktimis, kuomet pamišėliai (vėliau vis mutuojantys ) "persikrauna". O dienomis telefoniniai padarai vis tobulėja ir telkiami tam tikru tikslu...

Žodžiu, dar vienas geras S. Kingo fantastinis romanas.

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų...

Knyga "Kiparisų namai" - ne pirmasis ir ne paskutinis mano skaitytas detektyvas su mistikos priemaišomis. Tačiau turiu pasakyti, jog tai vienas geriausių mano iki šiolei skaitytų detektyvų (ne veltui ši knyga puikų atsiliepimų susilaukė iš pasaulinio garso rašytojo S. Kingo ir kt.).


Kūrinys iškart įtraukia, jei ne į veiksmo epicentrą, tai bent jau prikausto netikėtu Arleno Vagnerio regėjimu: vyriškis traukinio bendrakeleivių akyse pastebi mirtį pranašaujančius dūmus. Bando atkalbėti visus toliau keliauti traukiniu, tačiau žmonės iš jo tik pasišaipo, Vienintelis jaunuolis vardu Polas juo patiki ir jie išlipa jiems nežinomoje vietovėje, traukinių stotyje. Vyriškiai netikėtų atsitiktinumų dėka atsiduria nuošalioje vasarvietėje pavadinimu "Kiparisų namai". Deja, atvykę į tuos namus, vyrai aplinkybių priversti likti juose. Jiems gresia pavojus ne tik nuo artėjančio uragano, bet ir nuo vietinės mafijos.


Iki pat galo kūrinyje išlaikoma intriga, skaitytoją prikausto įdomūs fantastiniai elementai, intriguojanti meilės trikampio situacija ir, žinoma, nežinia: o kas bus toliau?


Detektyvas "Kiparisų namai" išties puiki knyga, tik silpnesnių nervų skaitytojams, mano manymu, nerekomenduotina :)



Ištrauka iš kūrinio:
"Jis prisivertė pažvelgti į mirusiojo akis, o tada vėl prabilo, nuleidęs rankas Ovenui ant pečių. Šį kartą truputį garsiau, šiek tiek tvirčiau. Tarsi būtų įtikėjęs.

- Na, gerai, - pasakė. - Sugrįžk pas mane, po galais. Sugrįžk.

Aš čia.

Balsas buvo daugiau negu klaikus. Arlenas niekada negirdėjo nieko panašaus, net įsivaizduoti to negalėjo. Tas balsas sklandė jo paties galvoje, bet buvo nepaprastai aiškus ir visiškai atpažįstamas".

"Duonos valgytojai" - toli gražu ne pirma mano skaityta R. Granausko knyga. Jau spėjau pamilti šį autorių ir, vos atsivertusi kūrinį, perbėgusi akimis per pirmąsias eilutes, vėl pajaučiau tą pačią dvasią, jaučiamą...

"Duonos valgytojai" - toli gražu ne pirma mano skaityta R. Granausko knyga. Jau spėjau pamilti šį autorių ir, vos atsivertusi kūrinį, perbėgusi akimis per pirmąsias eilutes, vėl pajaučiau tą pačią dvasią, jaučiamą visoje (na, bent jau didžiojoje dalyje) rašytojo kūryboje.

Šiame rinkyje išspausdinta apysaka "Jaučio aukojimas" ir pluoštelis apsakymų. Apysaką buva skaičiusi jau anksčiau, todėl šįkart praleidau, tačiau galiu patikinti, jog nepaisant neįprastos formos - tik trys, tačiau labai ilgi sakiniai! - šis R. Granausko kūrinys, ko gero, pats išskirtiniausias ir, kritikų manymu, brandžiausias. (Apie sunkų jo rašymą užsimenama kitoje autobiografiškumu pasižyminčioje autoriaus knygoje "Trys vienatvės".) Kalbant apie apsakymus, juose plėtojamos panašios, dažnai Granausko kūryboje sutinkmos temos: kaimo žlugimas, naujos, senam žmogui nesuprantamos kultūros veržimasis, tradicijų nykimas, gyvenime pasimetusi, dažnai netgi degradacijos keliu žengianti jaunoji karta... Mane labiausiai patraukė "Duonos valgytojai" bei "Saulėlydžio senis". Ypač pastarasis kūrinėlis unikalus gilia potekste, nagrinėjančia svarbaiusius žmogaus būties klausimus ir taip apibendrinančia viso šio rinkinio idėjas (ne veltui išspausdintas pats paskutinis!).

Skaitydama šio autoriaus kūrybą, dažnai pati stebiuosi: kuo ji mane taip žavi? Nagrinėjamos temos, regis, mano amžiaus žmogui ne itin aktualios - vargu ar sudominčiau bendraamžius pasiūliusi paskaityti apie senukų apmąstymus ir problemas žlungančiam kaime... Galbūt tas atidus žvilgsnis į kasdienybę, savita pasaulėjauta, artima man, kiek melancholiškos prigimties žmogui?.. Vis dar neradau atsakymo į šį klausimą, tačiau neabejoju, jog R. Granauskas - vienas talentingiausių pastarojo meto lietuvių rašytojų.

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas" (J.V.Getė). Kadangi šimtu procentų pritariu šiai minčiai, į savo sąrašą įtraukiau dvi knygas šia tema: "Ekologinę etiką" bei L.Glebavičiūtės ir kt....

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas" (J.V.Getė). Kadangi šimtu procentų pritariu šiai minčiai, į savo sąrašą įtraukiau dvi knygas šia tema: "Ekologinę etiką" bei L.Glebavičiūtės ir kt. autorių "Gyvenk eko[logiškai]" (alternatyvi kn.) Perskaičiau abi. Jos skirtingos (tema ta pati), bet abiejuose radau žodžius: "Norėdamas ką nors pakeisti pasaulyje, pirmiausia pradėk nuo savęs" bei "Viskas prasideda nuo tavęs". Vadinasi, bent mažais draugiškais aplinkai darbais galime nuveikti daug.

"Ekologinė etika" - mokomoji knyga apie gamtą, žmogų, technikos, mokslo raidą ir poveikį gamtai, aplinkosaugą, moralę, žmogaus ir gamtos istoriją ir t.t...Toli gražu tai nėra vadovėlis tik studentams. Šių žinių reikia absoliučiai visiems, nes problemų šioje srityje turime gal daugiausiai kaip visur. Tik kalbama apie tai ne tiek, kiek reikėtų. Bet pagyvėjimas šia linkme jaučiamas, kuris vadinamas ir mada, bet tegul ši "mada" išlieka ilgam. Nuo to visiems bus tik geriau. "Jei mūsų planetą ištiktų globalinė katastrofa, tai tam metui tiktų kapinių paminklas su Zygfrido Lenco pasiūlytu užrašu: KIEKVIENAS NORĖJO GERO SAU. Grubus, egoistiškas elgesys su gamta šiandien nieko gero negali duoti. Todėl šiuolaikinę gamtonaudą būtinai turi lydėti šiuolaikiška gamtosauga.O pastarosios neatsiejama dalis ir nuolatinis raginimas - EKOLOGINĖ SĄŽINĖ" (iš knygos).

Antroji knyga taip pat supažindina su ekologijos samprata ir pateikia daug žinių, patarimų, RECEPTŲ! apie maistą, mediciną, rūbus, kosmetiką, valymo priemones, vartojimo kultūrą... Daug ką galima pasigaminti patiems. Tik reikia laiko, kurio visiems trūksta. Bet kažkiek juk galima. Žinios tiesiog naudingos tam, kad galėtum rinktis...

Pasvajokim: Kaip gera būtų! Nuėjai į parduotuvę, nusipirkai maistą, kosmetiką, daiktą ir žinai - nenuodiji savo vaikų ir savęs. Deja. Kuo pigesnėm sąnaudom sukurtas (nepigus!) produktas okupavęs parduotuvių lentynas. Kažin ar daugumai gamintojų rūpi, kaip jo produktas veikia žmogų ir gamtą? Pinigai valdo pasaulį. Taip bus visada. Bet "...mes, žalieji, turime išlikti, tarsi visuomenės ekologinė sąžinė. Kuo mūsų bus daugiau, tuo labiau nyks riba tarp žaliųjų ir kitų piliečių, tuo švaresnė bus aplinka" (R.Braziulis "Ekologinė etika").

Prieš pradėdama skaityti šią knygą turėjau numatyti bent 2-3 artimiausias dienas laisvesnes (užteko dviejų), kadangi jau turėjau patirties su D. Chamberlain knyga "Pribuvėjos išpažintis", kai neįmanoma atsitraukti nuo...

Prieš pradėdama skaityti šią knygą turėjau numatyti bent 2-3 artimiausias dienas laisvesnes (užteko dviejų), kadangi jau turėjau patirties su D. Chamberlain knyga "Pribuvėjos išpažintis", kai neįmanoma atsitraukti nuo knygos iki paskutinio sakinio.
Ši knyga labai dinamiška, įtraukianti, jaudinanti. Autorė subtiliai pateikia žmonių likimų staigius posūkius. Knygoje atskleidžiama, kaip praeities neišsakyti dalykai gali slėgti visą gyvenimą. Knygoje netrūksta ir romantikos, ir nuotykių, ir sudėtingų tarpusavio santykių, ir net detektyvo elementų. Gera, lengva knyga vasarai :)

Sandra Brown - Užgavėnės. Pagrindinis knygos veikėjas - Burkas Beizilas, buvęs policininkas, kolegų vadinamas Legenda. Dabartinis jo tikslas - atkeršyti už partnerio mirtį. Veikėjas nebeturi, ko prarasti. Jis išėjo iš...

Sandra Brown - Užgavėnės. Pagrindinis knygos veikėjas - Burkas Beizilas, buvęs policininkas, kolegų vadinamas Legenda. Dabartinis jo tikslas - atkeršyti už partnerio mirtį. Veikėjas nebeturi, ko prarasti. Jis išėjo iš policijos, todėl jo veiksmų nebevaržo taisyklės, o kerštas reikalauja visiško atsidavimo. Kad sugniuždytų ir sužlugdytų priešininką Beizilas siekia rasti jo "Achilo kulną". Ir netikėtai jis išgirstą apie "sprendimą" vardu - Remi. Taigi buvęs policininkas pagrobia gražiąją blogiečio žmoną ir naudodamasis ja trokšta atkeršyti. Bet viskas labai komplikuojasi, kai Remi pasirodo nesanti vien išlepinta, pasipūtusi turtuolio žmonelė. Turiu pripažinti, knyga labai įdomi. Nepaisant to, kad nuo pat pradžių aišku, kas yra blogietis, o kuris - teisingumo pusėje, knygą tikrai galima pavadinti geru, dėmesio vertu detektyvu. Siūlyčiau paskaityti tiems, kurie pasiilgo įtempto veiksmo!

Labai atvira knyga. Neištikimybė, proto užtemimai, gėjiška meilė... daug purvo. Skaityti buvo nelengva, atrodydavo, kad jų nuotaikos užgriūna ir mane. Parašyta labai tikroviškai, nepalikta vietos "romantikai". Šios knygos...

Labai atvira knyga. Neištikimybė, proto užtemimai, gėjiška meilė... daug purvo. Skaityti buvo nelengva, atrodydavo, kad jų nuotaikos užgriūna ir mane. Parašyta labai tikroviškai, nepalikta vietos "romantikai". Šios knygos skaitymas išjudino gilesnius gyvenimo apmąstymus : "Ne viskas - juoda ir ne viskas - saldu..."

Mažiau mistinė, bet ne mažiau nerealistiška Haruki Murakami knyga apie Japoniją, meilę ir vienišumą, lydintį jauną žmogų savasties paieškose. Knygoje smarkiai užaštrinamos savižudybės, emocinio kracho, žmogau...

Mažiau mistinė, bet ne mažiau nerealistiška Haruki Murakami knyga apie Japoniją, meilę ir vienišumą, lydintį jauną žmogų savasties paieškose. Knygoje smarkiai užaštrinamos savižudybės, emocinio kracho, žmogau išskirtinumo ir vienišumo temos. Tiesa autorius jas dėsto, taip lyg jos būtų įprastos japonų jaunuolio keliaujančio iš vaikystės į brandos amžių palydovės. Man asmeniškai jos nepasirodė tokios kasdieniškos. Knyga skaitėsi išties labai lengvai ir greitai. Nors ir be įspūdingų nuotykių, siužetas tikrai įtraukiantis. Lašas erotikos, lašas filosofijos ir psichologijos, lašas paprasto gyvenimo patirties (jau vien ko vertas epizodas, kai pagrindinis herojus dalijasi šviežiu agurku su mirštančiu draugės tėvu) susimaišę sudaro kokteilį, kurį išgėrus dar ilgai negali nuspręsti - jis buvo buvo saldus ar rūgštus, o gal sūrus, net neesi tikras ar tau jis patiko, bet tiksliai žinai, kad ragautum jo dar kartą.

Romano veiksmas prasideda 1939 metais kuomet Naujojo Hempšyro miestelyje krtu užaugę Vinas Beris ir Merė Beits nusprendžia susituokti.Vienas po kiti gimsta jų penki vaikai.

Tačiau vieną dieną tėvui kila mints įsigyti...

Romano veiksmas prasideda 1939 metais kuomet Naujojo Hempšyro miestelyje krtu užaugę Vinas Beris ir Merė Beits nusprendžia susituokti.Vienas po kiti gimsta jų penki vaikai.

Tačiau vieną dieną tėvui kila mints įsigyti viešbutį...Nelaimingam svajotojui nekaip sekasi valdyti viešbutį.

Man labai patiko, knygą perskaičiau vienu įkvėpimu.Irvingas - vienas mėgstamiausių mano rašytojų.