Dar viena knyga iš mano knygų iššūkio :) Girdėjau labai daug gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau ir pati paskaityti. Paskutiniu metu skaičiau nemažai fantastinės tematikos knygų. Ši nėra kažkuo labai išskirtinė. Tiesiog...

Dar viena knyga iš mano knygų iššūkio :) Girdėjau labai daug gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau ir pati paskaityti. Paskutiniu metu skaičiau nemažai fantastinės tematikos knygų. Ši nėra kažkuo labai išskirtinė. Tiesiog vietoj fėjų, vampyrų, vilkolakių čia yra puolę angelai. Šiaip istorija įdomi, greitai skaitosi. Šią tematiką mėgstantiems manau tikrai patiks. Bet kaip jau minėjau išskirtinumo kažkokio nėra. Džiaugiuos, kad nebuvo tiek daug "seilėjimosi" kaip saulėlydžio sagoje. Įdomu tai, kad nuo pat pradžių mergina bijojo Lopo (puolusio angelo). Tačiau knygos pabaigoje viskas išsisprendė. Patiko, kad autorė neatskleidė Lopo praeities ir kaip jis susijęs su Nora bei jos tėvu. Tikiuosi kitose dalyse vis daugiau bus atskleidžiama paslapčių ir galbūt ši trilogija taps įdomesnė :)

Kiekvieną kartą imdama į rankas S. Brown knygą, stebiuosi žaviuosi autore ir stebiuosi iš kur pas ją tiek fantazijos. Ji savo detektyvus tiesiog "kepa" vieną po kito! Ir kiekviena knyga pasakoja vis naują dar negirdėtą...

Kiekvieną kartą imdama į rankas S. Brown knygą, stebiuosi žaviuosi autore ir stebiuosi iš kur pas ją tiek fantazijos. Ji savo detektyvus tiesiog "kepa" vieną po kito! Ir kiekviena knyga pasakoja vis naują dar negirdėtą istoriją.
Ši knyga mane sužavėjo ne tik painia ir įdomia nusikaltimo linija, bet ir santykiais tarp herojų. Galima sakyti, jog įdomiau buvo skaityti kaip klostosi herojų likimai. Nusikaltimai, jų aiškinimasis kėlė intrigą, kartais priversdavo pašiurpti ir kaip visad šios autorės knygose, baigėsi netikėtai. Knygos istoriją paįvairina meilės scenos, ( kurių sakyčiau, šįkart buvo nemažai), bei aprašomi įvykiai iš praeities. Tai irgi lyg atskiras detektyvas, keliantis susidomėjimą ir smalsumą.

Knygoje gvildenami personažų gyvenimai, veiksmai, jausmai, kuriuos autorė puikiai aprašė. Pagrindinių herojų išgyvenimai vertė susirūpinti ir pasijusti jų kailyje. Veikėjų išorės bruožai, charakteriai ir kitos savybės aprašytos vaizdžiai, tiksliai, tačiau ne perdėtai. Man patinka šios autorės rašymo stilius ir tematika. Tai dar viena sėkmingai parašyta knyga.

Jorge Molist'o knyga yra labai panaši į Dan Brown'o ''Da Vinčio kodą'', kuriame pasakojama apie tamplierius, Šventąjį Gralį ir nesibaigiančius nuotykius, kupinus įtampos ir veiksmo.

Knyga prikaustė jau nuo pirmųjų puslapių...

Jorge Molist'o knyga yra labai panaši į Dan Brown'o ''Da Vinčio kodą'', kuriame pasakojama apie tamplierius, Šventąjį Gralį ir nesibaigiančius nuotykius, kupinus įtampos ir veiksmo.

Knyga prikaustė jau nuo pirmųjų puslapių ir, pradėjus ją skaityti, laiko nebeliko kitiems darbams, kol jos nepabaigiau :) Retą tokio storio knygą perskaitau per dvi dienas (knyga 439 psl), bet šią tiesiog ''suvalgiau''. Galbūt po ne itin įdomių knygų, būtent tokios - detektyvinės, kupinos meilės, jausmų, paslapties, įtampos, veiksmo norėjosi mano aprimusiai samonei. O gal man tiesiog patinka nuoseklios, viena siužetine linija pasižyminčios knygos, kurių esmė aiški ir telieka tik pasinerti į įvykių sūkurį. Vienaip ar kitaip, džiaugiuosi perskaičiusi šią knygą ir duodu 10 balų.

Jeigu trumpai, knygos veiksmas vyksta Barselonoje. Žavi mergina iš Niujorko savo 27-ojo gimtadienio proga gauna du žiedus: vieną sužadėtuvių, o kitą nuo seniai mirusio krikštatėvio - senovinį, su raudonu rubinu. Būtent šis žiedas, kuris priklausė Tamplieriams, ir įtraukia Kristiną į paslaptingą, pavojų kupiną žaidimą ir lobių paiešką. Atvykusi į Barseloną ji, kartu su krikštatėvio (Enriko) sūnumi Orioliu ir pusbroliu Luisu, leidžiasi į nuotykius ir staigmenų bei šaradų kupiną kelionę tikslo link - tikslo, surasti prieš kelis šimtus metų paslėptą Tamplierių lobį. Knygoje netrūksta jausmų ir meilės scenų tarp Kristinos ir jos vaikystės meilės Oriolio, kurį ji prarado tėvams persikėlus į Niujorką. Tačiau būtent krikštatėvio padovanotas žiedas ir palikti laiškai su nuorodomis juos grąžina į laikus, kai vaikystėje visi trys ieskodavo lobių, sumaniai paslėptų paties Enriko...

Knyga sužavi ne tik sugebėjimu išlaikyti dėmesi ir prikaustyti iki paskutinės minutės, kai paaiškėja, ar trijulei pavyksta surasti lobį, bet kartu ir pamokanti. Knygos esmė slypi pačioje kelionėje, jos metu patirtuose išgyvenimuose ir akimirkose, kurie yra žymiai svarbiau nei galutinis kelionės tikslas...Malonaus Jums visiems skaitymo, jei nuspręsite pasirinkti šią knygą.

J. CH. Grange romanas "Miserere", atveria plačiau akis į primirštą antrojo pasaulinio karo istorijos tarpsnį.Daug įvairios literatūros yra apie karo metu nacių vykdytus nusikaltimus, bet ką randi šioje knygoje, tikrai...

J. CH. Grange romanas "Miserere", atveria plačiau akis į primirštą antrojo pasaulinio karo istorijos tarpsnį.Daug įvairios literatūros yra apie karo metu nacių vykdytus nusikaltimus, bet ką randi šioje knygoje, tikrai neskaičiau dar niekur.Viskas kas liečia vaikus, yra baisus dalykas, o čia rašoma apie karo metu, o ir vėliau nacių palikuonių darytus eksperimentus su vaikų balsais.

Lankantis knygų mugėje teko išgirsti, kad Grange knygose rašomi baisūs dalykai, bet ir tikrovėje ,argi to nėra?

" -Tik pažiūrėk, - kalbėjo ji, - kokie kvaili šiais laikais romanai; nė kiek neabejoju, kad ir tau pavyks parašyti ką nors panašaus."

Raktiniai žodžiai: 4 draugai, vienas romanas, daug istorijų ir prisiminimų.

Neapsakomai...

" -Tik pažiūrėk, - kalbėjo ji, - kokie kvaili šiais laikais romanai; nė kiek neabejoju, kad ir tau pavyks parašyti ką nors panašaus."

Raktiniai žodžiai: 4 draugai, vienas romanas, daug istorijų ir prisiminimų.

Neapsakomai šmaikštus, meistriškai parašytas romanas su puikaus angliško humoro perliukais. Pašaipi ironija ir juodas humoras susilieja į vieną nuostabią istoriją apie keturis bičiulius nusprendusius parašyti romaną. Tarp bičiulių ima tvyroti keista įtampa kai draugai vienas po kito šoka į savo prisiminimų karuselę. Pradeda dėliotis istorijos ir pintis ištisi pasakojimai apie jaunystėje patirtus nuotykius, pažintus žmones ir girdėtas istorijas.

Nesibaigiančios draugų diskusijos neišpešė nieko daugiau kaip tik savotiškai linksmai praleistus vakarus klausantis vienas kito pasakojimų. Neeiliniai įvykiai veda juos prie tikslo parašyti romaną, bet kūrybinis procesas tampa toks smagus senų draugų kompanijoje, kad plunksną ir rašalą vėl ir vėl tenka atidėti į šalį. Seni įvykiai atgyja ir vėl sklando ore tarp bičiulių juoko ir ašarų.

"Atvirai sakant, per pirmą susitikimą ne kažin ką nuveikėme. Dėl to kaltas Braunas. Jis pradėjo pasakoti apie šunį."

Nors ir skirtingos, istorijos jungia viena kitą: iš juoko į būties apmąstymus, iš liūdno pasakojimo leidžiamės į kelionę ir taip per visą romaną iki pat paskutinio puslapio. Įvykiai veja vienas kitą ir nejučia atsiribojam nuo išorinio pasaulio: pamiršome užsirakinti duris, šuo lieka ir toliau nepavedžiotas, vanduo jau gal 10 minučių kunkuliuoja puode, pasaulis lieka paraštėje, kai raikose laikome sąmojo ir J.K. Jerome lakios vaizduotės įrodymą. Eilutės bėga viena po kitos ir netrukus prieš akis atsiveria XIXa. ironiška anglų kasdieninė kova. Paprasta ir netgi kasdieniška, tačiau labai poetiška autoriaus kalba leidžia įsijausti į herojų nuotykius ir kartu keliauti po prisiminimus.

Knygoje taip pat gausu ir egzistencinių, vertybių stokos bei ydų gausos apmąstymų: kas yra tikra draugystė, savanaudiškumas; kaip sugauti laimės paukštę?

"- Savanaudiškumas, -aiškino jis,- tai tik kitas valios pavadinimas. Visi mūsų darbai, geri ir blogi, kyla iš savanaudiškumo. Užsiimame labdara, kad aname pasaulyje užsitikrintume gerą vietelę, o šiame būtume gerbiami ir kad mažiau liūdėtume, išgirdę apie kitų kančias."

"Ar žmogus gali pasitaisyti? Balzakas sako, kad ne. Gyvenimo patirtis, kurią man iki šiol pavyko sukaupti, patvirtina Balzako nuomonę..."

Knyga subtiliai atskleidžia žmogiškąją prigimtį, todėl lieka aktuali ir šiandien. Meilė, romantiški santykiai, tobulas vyras, "blogiukas", tyra draugystė, materialinė gerovė viskas yra vienoje knygoje, todėl nesunku pritaikyti nūdienai.

"Vieną dieną kalba užėjo apie nusikaltimus ir nusikaltėlius. Apsvarstėme, kaip atrodytų romanas be blogojo herojaus, ir nusprendėme, kad būtų neįdomus."

"O bičiuliai, kiekviename iš mūsų gyvena velnias. Jis gyvena manyje, jis gyvena jumyse."

"Faktas, kad keturių tipų išsilavinusios moterys parodė visai nemoterišką ryžtą bei susitarimą ir pasirinko idealu kariškius, civilio vyro širdžiai buvo baisus smūgis"

Reziumuojant, galiu pasakyti: vertas skaitinys, neišskiriant amžiaus grupės, puikus sprendimas tiem, kurie pasiilgo lengvo britiško sarkazmo. Knyga tikrai paliks gilų įspūdį, ją netgi norėsis įtraukti į mėgstamiausias.

10/10, nepasigailėsit!

"Big suras" - tai ramiojo vandenyno pakrantė Kalifornijoje. Tai Jack Kerouac knygos vieta.

Romanas prasideda kaip poema kelionei: poetiška, graži. Pirma pažintis su šia vieta vyksta naktį. Jūros garsai, mirštantys gyvūnai,...

"Big suras" - tai ramiojo vandenyno pakrantė Kalifornijoje. Tai Jack Kerouac knygos vieta.

Romanas prasideda kaip poema kelionei: poetiška, graži. Pirma pažintis su šia vieta vyksta naktį. Jūros garsai, mirštantys gyvūnai, ir pats autorius, savo vardu, pasakoja apie "Kelyje" sėkmę, savo gyvenimą, ir jo laikus. Džekas čia - vyresnis, nebetoks šaunus klajoklis. Knygoje jis tikras, nebekoks herojus, pasakoja, rodos, tikras istorijas su ne visada mėgstamais veikėjais. Pavyzdžiui, kaip nusprendė nebetranzuoti, kaip tris kartus prarado ramybę tokioje tobuloje jūros pakrantėje, kur atvažiuoja su draugais.

Knygos veikėjai - autoriaus draugai. Čia vis dar toks pats šaunus Kodis, knygoje "Kelyje" vadintas Dinu. Su visais vaikais, žmonomis ir panašiai. Turbūt mažiausiai man patiko Bilė - tikra pamišėle jų abiejų, Džeko ir Kodžio, draugė. Žinoma, yra ir kitų, jaunuolių, save laikančių bitninikais, nuo kurių ir bando pabėgti jų karalius. Leidėjas, mama ir kiti draugai. Jack Kerouack savo knygose nepamiršta aprašyti daugybės žmonių, nuostabių vietų, ir juos sujungiančių jausmų.

Eikit miegoti, kelias baigės, praneš knygose pabaiga. "Ir ką mes darysim su savo gyvenimais? - Och, - taria jis, nežinau, tiesiog stebėkim, manau." Taip ir aš jaučiausi, skaitydama šią knygą. Gyvenimo stebėtoja, tikinti kiekvienu žodžiu.

Knygoje pasakojama apie dvi susituokusias poras, kurios bendrauja ypatingai artimai - keičiasi partneriais. Iš pradžių susiklosčiusios aplinkybės atrodo lyg nuotykis, tačiau po truputį atskleidžiama tikroji vienos poros tokio...

Knygoje pasakojama apie dvi susituokusias poras, kurios bendrauja ypatingai artimai - keičiasi partneriais. Iš pradžių susiklosčiusios aplinkybės atrodo lyg nuotykis, tačiau po truputį atskleidžiama tikroji vienos poros tokio pasirinkimo priežastis. Porų santykiai negrįžtamai pasikeičia. Veiksmas vyksta Amerikoje, tačiau du knygos herojai augo Vienoje okupacijos metais, todėl knygoje šiek tiek nupasakoti ir tų laikų įvykiai.

Trečioji KNYGŲ IŠŠŪKIO knyga ir antroji iš eilės H. Murakamio knyga. Jei reikėtų dabar įvardyti, kas sieja dvi to paties autoriaus knygas, iškart atsakyčiau, kad dingimo motyvas. Romane "Mylimoji Sputnik" dingsta Sumirė,...

Trečioji KNYGŲ IŠŠŪKIO knyga ir antroji iš eilės H. Murakamio knyga. Jei reikėtų dabar įvardyti, kas sieja dvi to paties autoriaus knygas, iškart atsakyčiau, kad dingimo motyvas. Romane "Mylimoji Sputnik" dingsta Sumirė, "Prisukamo paukščio kronikose" dingstančių daugiau: iš pradžių dingsta katinas, po to pagrindinio veikėjo Toru Okados, kurio lūpomis pasakojama istorija, žmona Kumiko, vėliau atsiranda paslaptingos veikėjos seserys Kreta ir Malta Kano, kurios romano veiksmui besiplėtojant dingsta...

Viskas vyksta Japonijoje, Tokijuje, centre - Toru Okada, iš darbo išėjęs ir namie besisukaliojantis vyriškis. Vieną dieną iš namų išeina katinas, paskui - žmona ir veiksmas įsisuka. Greta paslaptingų seserų Maltos ir Gretos Kano atsiranda paauglė Mėja Kasahara, dirbanti praplikusių vyrukų skaičiuotoja perukų fabrikui, mįslinga veikla užsiimantys motina Riešutinė ir nekalbantis jos sūnus Cinamonas.

Romane kuriama paslaptinga atmosfera, personažas dienas leidžia giliai šulinyje, įvykių centre atsiduria negyvenamas namas, kurio gyventojus vis ištikdavo baisi lemtis, figūruoja prisukamas paukštis.

Knyga įtraukianti, paliekanti daug klaustukų (neišbaigtumo požymis ar užslėptas sumanymas), varginanti retkarčiais dėl paliktų korektūros ar net logikos klaidų.

Turiu dar trečią H. Murakamio knygą. Palieku kitam KNYGŲ IŠŠŪKIUI.

Mano vertinimas: 8/10.

Galėčiau šią knygą apibūdinti išties trumpai, sakyčiau, net vienu vieninteliu skaičiumi, tačiau taip dar nepasielgsiu. Turbūt tokia jau manoji įgimta bėda - kur užtektų vienišo skaičiaus, aš geriau pasirinksiu šimto...

Galėčiau šią knygą apibūdinti išties trumpai, sakyčiau, net vienu vieninteliu skaičiumi, tačiau taip dar nepasielgsiu. Turbūt tokia jau manoji įgimta bėda - kur užtektų vienišo skaičiaus, aš geriau pasirinksiu šimto žodžių minią. O galbūt čia tiesiog toks bendras visų knygų megėjų bruožas.

Ne vieną šimtą žodžių suryjau ir skaitydama šią knygą, Douglas Adams "Keliautojo kosmostopu vadovą po galaktiką". Tik vėliau, jau perskaičius, sužinojau, kad iš tiesų ši istorija gimė netgi ne kaip knyga, o kaip komiškos radijo pjesės, transliuotos per BBC. Gaila, išties, nes jei būčiau tai žinojus anksčiau, būčiau skaičius knygą originalo kalba, nes išskirtinis anglų humoras išties sunkokai leidžiasi verčiamas į lietuviškus žodžius.

Turbūt didžiausias knygos minusas ir būtų toks, jog, nepaisant to, kad tai humoristinis fantastinis romanas, skaitant nė karto nekilo rimtas juokas. Šypsena - taip, tačiau ir ta nušviesdavo veidą tik pagalvojus, kokia, dievaži, tai keista ir savotiška knyga. Dar gerai, kad man tokios patinka, nes kitiems, akimis bėgant pro tokias eilutes, turbūt ne tik kakta pamažu imtų rauktis:

"Kas nežino, kad vogonų poezija - trečia tarp prasčiausiųjų visatoje. Beveik prasčiausią kuria ezgotai iš Rėklos. Jų Poezijos Meistrui Kriuksilui Bezdžiausiajam bedeklamuojant savo sukurtą poemą "Odė Mažam Žalio Glaisto Luiteliui, Kurį Radau Savo Pažastyje Vieną Vasarvidžio Rytą", ketvertas klausytojų mirė nuo vidinių kraujosruvų, o Vidurio Galaktikos Menų Tramdymo Tarybos Prezidentas išliko gyvas vien tik todėl, kad nusigraužė koją."

Ir slysta siužetas puslapiais panašiais intarpais ir savotišku pasakojimo stiliumi. Labai gilintis ir ieškoti filosofinių traktatų neverta, nes istoriją veja vienas už kitą keistesni siužeto vingiai ir sutapimai, ir visa tai galiausiai susiveda į vieną vienintelį atsakymą ir skaičių, dėl kurio įvyko daugybė beprotiškų įvykių ir mokslinių eksperimentų. Taip, mes ir vėl grįžtame prie skaičiaus, tačiau ir vėl - šį kartą dar ne apie jį.

Išties įdomi knyga, įtraukianti ir stebinanti - na, kokia gi dar iš pažiūros nesąmone nustebins pasakojimas? Ir nustebina. Pavyzdžiui, tuo, kad sužinai, jog Žemėje žmonės - viso labo trečia pagal protingumą rūšis, tačiau galbūt tokia jau mūsų, visų žmonių, bėda - vaizduojamės esą kur kas išmintingesni už visus, ir ieškome gilios prasmės kartais net ten, kur viską nulemia tiesiog atsitiktinumas, tačiau net nepagalvojame, kokia smulki detalė galime būti plačiuose galaktikos planuose. Smulki, bet retkarčiais ir reikšminga.

Rekomenduočiau šį mokslinės fantastikos romaną visiems šiek tiek trenktiems (gerąja prasme, žinoma) žmonėms, besidomintiems kosmosu ar ieškantiems atsipalaidavimo keliems vakarams gretutinėje realybėje, ir, žinoma, tiems, kurie siekia suprasti, koks gi tas atsakymas į Didijį Klausimą, kurio visi laukė septynis su puse milijono metų. O jis, beje, yra...

O taip, štai ir vėl grįžtame prie to paties. Tačiau tokia jau ta įgimta skaitytojų bėda - juk sužinoti staiga visai neįdomu, verčiau paskaityti pačiam ir atrasti tą paprastą atsakymą, kuris išties yra visai šalia. Tereikia paimti knygą į rankas ir paieškoti. Tad to ir linkiu - paieškoti atsakymo knygoje, beprotišku šypsenos greičiu lekiant pro neįtikimas planetas ir kosmoso platybes, rankose tvirtai laikant "Keliautojo kosmostopu vadovą po galaktiką", pateiksiantį atsakymus į visus klausimus.

Tai mielas, šiltas pasakojimas apie 4 sesučių nelengvą vaikystę.

Amerikoje vykstančiame kare (apie 1848m) pareigą Tėvynei atlieka tėtis, namuose likusi mama su dukrelėmis verčiasi sunkiai ir vyresniosioms mergaitėms -...

Tai mielas, šiltas pasakojimas apie 4 sesučių nelengvą vaikystę.

Amerikoje vykstančiame kare (apie 1848m) pareigą Tėvynei atlieka tėtis, namuose likusi mama su dukrelėmis verčiasi sunkiai ir vyresniosioms mergaitėms - šešiolikmetei Margaretei ir penkiolikmetei Džo tenka galvoti, kaip papildyti šeimos pajamas. Megė susirado kambarinės bei auklės darbą turtingoje daugiavaikėje šeimoje. Džo patarnauja senai poniai, tolimai giminaitei. Tuo pačiu metu ima reikštis jos, būsimos rašytojos, talentas, jinai ima siuntinėti į laikraščius ir žurnalus savo kūrinėlius, kurie yra mielai spausdinami.

Tačiau net ir sunkiai dirbdamos mergaitės nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir vilties kada nors sulaukti geresnių dienų.

Visos mergaitės labai myli mamą, kuri yra gerumo, kuklumo ir dorumo pavyzdys. Gyvenimas nėra lengvas, tačiau pilnas įvairiausių nuotykių ir džiaugsmo akimirkų. Mergaitės susidraugauja su turtingu kaimynu ir jo anūku Loriu. Ta draugystė suteikia daug teigiamų emocijų, džiaugsmo ir abipusės naudos.

Kada kare sužeidžiamas tėtis, mama priversta išvažiuoti jį slaugyti, mergaitėms likus vienoms tenka nelengva našta. Situacija tampa bemaž nebevaldoma, kai sunkiai suserga Betė. Kad neužsikrėstų ir mažoji Eimi, ji apgyvendinama pas senąją tetą Marč, kur jai viešėti gana nemiela...

Pagaliau grįžta mama. Tuo pačiu metu, pabūvojusi prie mirties slenksčio, į gyvenimą sugrįžta ir Betė. Galų gale šeima sulaukia ir tėčio.

Istorija sklidina meilės, žmoniškumo, pasiaukojimo. Labai šiltai aprašoma ir vyresniosios sesutės Margaretės pirmoji meilė. Knyga skirta paaugliams, tačiau labai mielai ją perskaičiau ir išgyvenau drauge su herojais. Tuo labiau, kad tai pačios autorės prisiminimai apie savo vaikystę. Autorei teko patirti karo baisumus, ji dirbo slaugytoja, užsikrėtė šiltine, susirgo plaučių uždegimu ir visam gyvenimui susigadino sveikatą, tačiau tapo žymia rašytoja.

Labai norėtųsi, kad šią knygą perskaitytų ir mūsų dienų jaunimas.