Knygoje paraleliai pasakojama apie du veikėjus - Tengo ir Aomamę. Iš pradžių tai dvi skirtingos istorijos, kuriose atsiranda detalių, leidžiančių numanyti, kad šios istorijos yra susijusios. Tengo yra pradedantysis rašytojas,...

Knygoje paraleliai pasakojama apie du veikėjus - Tengo ir Aomamę. Iš pradžių tai dvi skirtingos istorijos, kuriose atsiranda detalių, leidžiančių numanyti, kad šios istorijos yra susijusios. Tengo yra pradedantysis rašytojas, matematikos mokytojas, kuris atsimena vaikystės laikus ir keistą mergaitę, su kuria turėjo šį bei tą bendro, tačiau jie nebendravo. Aomamė yra savigynos ir sveikos gyvensenos trenerė, kuri ypatingu būdu žudo vyrus, smurtaujančius prieš moteris, ji iki šiol myli berniuką, kuris kažkada laikė ją už rankos. Gyvendami įprastus gyvenimus, jie net nepajunta, kaip pasaulis staiga ima keistis, kaip viskas susiję.

Knygoje, kaip yra būdinga H. Murakamio kūrybai, ir vėl susilieja svajonės, sapnai, realybė, praeitis ir ateitis. Riba tarp to, kas yra šviesu ir tamsu, kas yra gera ir bloga - išblunka.

Tai tik pirmoji trilogijos knyga, todėl istorija dar nesibaigia. Nors knyga yra susijusi su George Orwell'o kūriniu "1984-ieji" - man labai nepatikusiu kūriniu - H. Murakami kūryba ir vėl sužavėjo ( aliuzija į nepatikusį kūrinį reikalo nesugadino J) Įdomus siužetas, nenuspėjama intriga, stiprūs personažai, daug originalių detalių, mistika, netradiciniai požiūriai ir pan.

Nekantrauju perskaityti tęsinius. Ne veltui šios knygos/trilogijos pasirodymo laukė daugybė žmonių visame pasaulyje :)

Subjektyvus įvertinimas: 8 iš 10 balų.

Šita meno rūšis sunki ir sudėtinga. reikalaujanti daug pastangų, daug darbo įdėti. Pasisekė tiems, kurie turi talentą šiam menui (jei tokių apskritai yra)!

"Viena paprasta tiesa: mūsų gyvenimo tikslas - būti laimingiems....

Šita meno rūšis sunki ir sudėtinga. reikalaujanti daug pastangų, daug darbo įdėti. Pasisekė tiems, kurie turi talentą šiam menui (jei tokių apskritai yra)!

"Viena paprasta tiesa: mūsų gyvenimo tikslas - būti laimingiems. (...)

Tikiu, kad prasmingiausia jį {gyvenimą} leisti taip: jei gali, tarnauk žmonėms, kitoms jaučiančioms būtybėms. Jei negali, stenkis susivaldyti, bent joms nepakenkęs. Ko gero, tai visa mano filosofijos esmė."

Ar tikrai visi esame užprogramuoti būti laimingi? Ar tikrai to įmanoma išmokti? Dalai Lama sako, kad taip. Argi gali juo netikėti?

Ar lengva išmokti būti laimingu? Tikrai ne. Būk atviras. Būk geraširdis. Būk nuoširdus. Geri žmonės yra laimingi ir aplinkinius daro laimingus.

Man asmeniškai net rašytinis Dalai Lamos žodis dvelkia tokia ramybe, nuoširdumu ir tikrumu, kad negali juo nepatikėti ir nepabandyti įvaldyti tą meną - meną būti laimingam.

Gyvulių ūkis - antra mano skaityta Orvelo knyga. Tiek 1984, tiek Gyvulių ūkis, dažnai linksniuojami kartu, man paliko didžiulį įspūdį, bet tai yra vienos iš nedaugelių knygų, apie kurias sunku ką nors ir pasakyti. Kalbėta...

Gyvulių ūkis - antra mano skaityta Orvelo knyga. Tiek 1984, tiek Gyvulių ūkis, dažnai linksniuojami kartu, man paliko didžiulį įspūdį, bet tai yra vienos iš nedaugelių knygų, apie kurias sunku ką nors ir pasakyti. Kalbėta tiek daug ir garsiai, kad ką čia jau bepasakysi, o ir susižavėjimo šiais romanais žodžiai neišreikši.

Tikrų tikriausia ir labai taikli politinė alegorija, kuri ką tik mokyklą baigusiai abiturientei, kurios galvoje vis dar sukasi visuotinės istorijos faktai ir fakteliai su Rusijos revoliucijos baisybėmis tarp jų, sukėlė įvairiausių jausmų, leido dar kartą sudėti akcentus ir žavėtis Orvelo sąmoju.

Dar daugiau apmąstymų sukėlė ir žavesio pridėjo ir kai kurie kontekstiniai dalykai. Pirmiausia tai, kad Orvelas pats buvo socialistinių pažiūrų, kas prideda visam kūriniui dar daugiau vertės, nes tai paverčia tekstą nebe antiideologiniu paburnojimu, bet nuoširdžiu, argumentuotu ir pasvertu kritikavimu. Taip pat paties autoriaus pastabos, primygtinai verčiančios pripažinti, kad Gyvulių ūkis, nepaisant akivaizdžių sovietinio rėžimo detalių, pašiepia ne vien jį, bet apskritai revoliucijas, kurios nebetenka savo prasmės ir paprasčiausiai virsta pučais.

Romanas, kuris bet kuriam, kuris nors kiek gaudosi istorijos vingrybėse, paliks neabejotiną įspūdį, kurį tikrai verta būtų įtraukti į literatūros kursą vietoje kitų abejotinų kad ir anglų literatūros ale šedevrų. Žodžiu, spaudžiu dešinę Orvelui už tikrai puikų kūrinį.

Daug kartų galvojau, kad vis reikia perskaityti šią knygą. Man visą gyvenimą atrodo kad švyturis - kažkokia mistinė ir keista vieta, galinti nulemti žmonių likimus ar net gyvybes. Tačiau. Šį kartą ne apie tai. W. Wolf...

Daug kartų galvojau, kad vis reikia perskaityti šią knygą. Man visą gyvenimą atrodo kad švyturis - kažkokia mistinė ir keista vieta, galinti nulemti žmonių likimus ar net gyvybes. Tačiau. Šį kartą ne apie tai. W. Wolf knyga Į švyturį kalba apie kelionę. Į švyturį. Tačiau kažkaip keistai ir nesuprantamai. Knyga keista ir parašyta įdomiu stiliumi. Šiaip nemėgstu tokių knygų ir jų neskaitau, tačiau šiek tiek prisiversdama perskaičiau. Vienos moters potyriai, išgyvenimai, noras geriau jaustis šeimoje ir geriau suprasti kitus bei save. Knygoje mažai pokalbių, daug aprašymų. Knyga nepatiko. Gal reikės perskaityti kitą šios autorės knygą. Gal bus geresnė nuomonė. Dabar nieko gero. Depresuojanti knyga. Neskaityti vakarais.

Knygą įvertinčiau 4/10

Meganos Čeis laukia paslaptinga lemtis - tokia, kokios ji negalėtų net įsivaizduoti.
Kai Megana buvo šešerių, pradingo jos tėvas. Nuo tada mergaitės neapleido jausmas, kad jos gyvenimas klostosi... keistai. Jai niekaip...

Meganos Čeis laukia paslaptinga lemtis - tokia, kokios ji negalėtų net įsivaizduoti.
Kai Megana buvo šešerių, pradingo jos tėvas. Nuo tada mergaitės neapleido jausmas, kad jos gyvenimas klostosi... keistai. Jai niekaip nesisekė pritapti mokykloje, nesijautė sava ir namie.
Vieną dieną iš toli ją ėmė stebėti mįslingas jaunuolis, o pokštininkas geriausias draugas netikėtai tapo įtartinai globėjiškas - Megana pajuto, kad netrukus viskas pasikeis.
Tačiau ji niekada nebūtų atspėjusi tiesos - kad yra paslaptingo fėjūnų karaliaus duktė ir bus neišvengiamai įtraukta į mirtiną karą. Dabar Meganai teks išsiaiškinti, kaip toli ji pasirengusi eiti, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli, kad sustabdytų blogį, kuriam nedrįsta pasipriešinti joks fėjūnas... ir kad apgintų meilę tam, kuris verčiau ją pasmerks mirčiai, nei įsileis į savo ledinę širdį.

Knyga patiko, buvo kažkikek kitokia nei kitos. Patiko kad viskas vyko fėjų pasaulyje, kuris buvo vaizdingai aprašytas, su ten gyvenančiais ir tinkančiais veikėjais.

Dar viena knyga is Young adult žanro. Kaip ir nieko naujo, bet ir nebuvo labai blogai. Skaitėsi lengvai, kitas dalis skaityti taip pat neatbaidė.

Maggie is a seventeen year old girl who's had a bad year. She was smart and on track,...

Dar viena knyga is Young adult žanro. Kaip ir nieko naujo, bet ir nebuvo labai blogai. Skaitėsi lengvai, kitas dalis skaityti taip pat neatbaidė.

Maggie is a seventeen year old girl who's had a bad year. She was smart and on track, but her mom left, her dad is depressed, she's graduating, barely, and her boyfriend of almost three years dumped her for a college football scholarship. Lately she thinks life is all about hanging on by a thread and is gripping tight with everything she has.

Then she meets Caleb.

She saves his life and instantly knows there's something about him that's intriguing, but she's supposed to be on her way to a date with his cousin. Things change when they touch, sparks ignite. Literally.

Knyga labai patiko, net gaila kad tokia trumpa. Istorija apie koncentracijos stovykloje gyvenantį berniuką ir karininko sūnų, kuris nieko nesuprasdamas bendrauja su žydu. Vaikui kyla daug klausimų: kodėl jie kitokie? kodėl...

Knyga labai patiko, net gaila kad tokia trumpa. Istorija apie koncentracijos stovykloje gyvenantį berniuką ir karininko sūnų, kuris nieko nesuprasdamas bendrauja su žydu. Vaikui kyla daug klausimų: kodėl jie kitokie? kodėl negalima su jais žaisti? Likimo ironija: berniukai susitinka vienoj tvoros pusėj ir karininko, atsakingo už "kalėjimą", šeima jau niekada nebepamato savo sūnaus.

Knyga labai patiko, net gaila kad tokia trumpa. Istorija apie koncentracijos stovykloje gyvenantį berniuką ir karininko sūnų, kuris nieko nesuprasdamas bendrauja su žydu. Vaikui kyla daug klausimų: kodėl jie kitokie? kodėl...

Knyga labai patiko, net gaila kad tokia trumpa. Istorija apie koncentracijos stovykloje gyvenantį berniuką ir karininko sūnų, kuris nieko nesuprasdamas bendrauja su žydu. Vaikui kyla daug klausimų: kodėl jie kitokie? kodėl negalima su jais žaisti? Likimo ironija: berniukai susitinka vienoj tvoros pusėj ir karininko, atsakingo už "kalėjimą", šeima jau niekada nebepamato savo sūnaus.

ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - tai istorinis romanas, kuris nukels jus į įžymiojo karvedžio istoriją, jis pabuvojo ten, kur kiti kojos nebuvo įkėlę, jis užkariavo tiek, kiek kiti gali tik pasvajoti. Tikriausiai daugelis esame...

ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - tai istorinis romanas, kuris nukels jus į įžymiojo karvedžio istoriją, jis pabuvojo ten, kur kiti kojos nebuvo įkėlę, jis užkariavo tiek, kiek kiti gali tik pasvajoti. Tikriausiai daugelis esame girdėję apie šią iškilę asmenybę, apie jo pasiektus nuopelnus, užkariavimus. Kelionė po Aleksandro imperiją prasideda!

Nuo pirmųjų knygos puslapių pasakojimas sužavėjo vaizdingumu, istoriniais faktais, įvykių gausa. Tai antroji šio autoriaus, Philipo Freemano, knyga, kurią perskaičiau. Tiek "Julijus Cezaris" tiek "Aleksandras Makedonietis" man paliko didžiulį įspūdį. Tai pasakojimas tiems, kurie apie didįjį karvedį nori sužinoti viską nuo pradžių iki galo - nuo paties gimimo iki paskutinio atodūsio. Garsusis Makedonijos valdovas - viena žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio istorijos figūrų. Genialius jo karybos metodus studijavo ir iš jų mokėsi ir Hanibalas, ir Napoleonas, jie aktualūs ir dabar, praėjus dviem tūkstantmečiams. Aleksandras mirė sulaukęs vos trisdešimt trejų metų, tačiau jis spėjo perskrosti senovės istorijos dangų kaip kometa, sukurti imperiją, kurios teritorija plytėjo nuo Jonijos jūros iki Himalajų kalnų, užkariauti didžiules valstybes ir pats tapti legenda.

Philipas Freemanas vaizdingai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Aleksandrą Makedonietį ir kaip išskirtinę asmenybę, ir kaip genialų karvedį, stipriai paveikusį tolesnę pasaulio istoriją.

Aleksandras Didysis (Makedonietis), garsiausias senojo pasaulio užkariautojas. Aleksandras turbūt dramatiškiausia figūra istorijoje, o jo karjera bei asmenybe buvo žavimasi visais laikais. Jis buvo užsimojęs tapti didžiausiu visų laikų karžygiu, ir, atrodo užsitarnavo šį titulą. Kaip karys, jis buvo talentingas ir drąsus, kaip karo vadas, jis buvo nepralenkiamas - per 11 kariavimo metų nepralaimėjęs nė vieno mūšio. Tuo pačiu jis buvo intelektualas, mokytas Aristotelio ir branginęs Homero poeziją.

Knygoje rasite žemėlapių, kuriuose vaizduojami Makedoniečio istoriniai vingiai užkariaujant kitas tautas; chronologinę lentelę, kurioje pateikiamos svarbiausios įvykių datos, bibliografiją, kurioje pateikiami senovinei šaltiniai, svarbių terminų žodyną, kurioje paaiškinamos sąvokos, apibūdinamos asmenybės, miestai it kt. Perskaičius knygą galiu teigti, kad rašytojas įdėjo daugybę pastangų ir laiko šiai knygai išleisti. Istorinių romanų mėgėjams ši knyga prikaustys prie įvykių gausos, patirtų nuotykių ir išgyvenimų. Karo žygiai, mūšiai, intrigos, asmeninės peripetijos, kelionės per pasaulį. Visą tai rasite šioje knygoje.

Albertas Kamiu - Maras - Su šio rašytojo kūryba teko susipažinti per literatūros pamokas, kai skaitėm kelių jo kūrinių ištraukas. Skaitydama susidomėjau, todėl norėjau perskaityti visą knygą "Maras". Ką galiu pasakyti?...

Albertas Kamiu - Maras - Su šio rašytojo kūryba teko susipažinti per literatūros pamokas, kai skaitėm kelių jo kūrinių ištraukas. Skaitydama susidomėjau, todėl norėjau perskaityti visą knygą "Maras". Ką galiu pasakyti? Puikus kūrinys! Jame tuo pačiu metu persipina absurdas, maištas, mirtis ir istorija. Tai - svarbiausios temos pateikiamos skaitytojui. Maro pradžia ar blogos lemties ženklu tampa masinis žiurkių mirimas. Miestas tiesiog užpildomas padvėsusių padarėlių. Vėliau žmonės pradeda sirgti liga, kurios gydytojai negali įvardinti, nes nežino, kas tai yra. Vis dėlto vienas atkaklus specialistas nustato, kad tai maras. Prarandama nemažai gyvybių, kol gydytojų komitetas sutinka imtis priemonių epidemijai stabdyti (medikai ligos nenorėjo įvardinti maru, nes tai skambėjo labai gąsdinančiai...). Taigi miestas su sergančiais piliečiais yra izoliuojamas nuo aplinkinių vietų, t.y. niekas negali išvykti ar atvykti. Didžiojoj knygos daly aprašomas uždaras miesto gyvenimas, kuris sulėtėjo, nes žmonės tapo apatiški, vangesni. Kita vertus, keli verslai klestėjo. Vienas iš jų - alkoholio prekyba. Taip pat žmonės norėdami apsisaugoti nuo maro ėmėsi bet kokių priemonių. Netgi pirko ir čiulpė mėtines pastiles, nes tikėjo, kad tai padės apsisaugot nuo užkrato. Knyga baigėsi tuo, kad miestas buvo vėl atidarytas, t.y. epidemija sustabdyta. Žmonės gatvėse šventė, o tik vienas daktaras liūdnas mąstė, kad tai ne pabaiga. Maras ilgai išsilaiko neišnykęs, o tokia pati lemtis gali ištikti ir kitą gražų miestą...