Kova tęsiasi, atskleidžiami nauji faktai. Romanas toliau įtraukiantis ir stulbinantis. Tik į šios knygos pabaigą, pritrūksta intensyvumo, pradėjau nuobodžiauti.
Bet iš esmės persiskaitė labai greitai ir patiko. Laukiau...

Kova tęsiasi, atskleidžiami nauji faktai. Romanas toliau įtraukiantis ir stulbinantis. Tik į šios knygos pabaigą, pritrūksta intensyvumo, pradėjau nuobodžiauti.
Bet iš esmės persiskaitė labai greitai ir patiko. Laukiau kitos dalies

Šiek tiek nusivyliau antrąją dalimi, nes pirma tikrai buvo įdomesnė. Ir filmas man labiau patiko nei knyga. Tačiau buvo įdomu lyginti filmą su knyga. Galbūt visi šie lyginimai ir šiek tiek sutrikdė mane, todėl tiek...

Šiek tiek nusivyliau antrąją dalimi, nes pirma tikrai buvo įdomesnė. Ir filmas man labiau patiko nei knyga. Tačiau buvo įdomu lyginti filmą su knyga. Galbūt visi šie lyginimai ir šiek tiek sutrikdė mane, todėl tiek neįsijaučiau į knygą.

Šita knyga mano skaitomųjų sąraše atsidūrė paprastai: perskaičiau pirmą dalį, suintrigavo, panorau ir antrosios. Deja, tiesą sakant, nusivyliau. Intriga išsisprendė ne tik pernelyg greitai, bet ir visiškai neįtikėtinu...

Šita knyga mano skaitomųjų sąraše atsidūrė paprastai: perskaičiau pirmą dalį, suintrigavo, panorau ir antrosios. Deja, tiesą sakant, nusivyliau. Intriga išsisprendė ne tik pernelyg greitai, bet ir visiškai neįtikėtinu būdu. Labiausiai man nesusisiejo įvykių rutuliojimosi laikas, viskas vyko tiesiog per greitai. Lyginant kiek ir kokį kelią tenka nueiti Lietuvai po sovietų priespaudos, ugdant kartą, kuri pasižymėtų laisva dvasia ir demokratiškumu, atsakingumu bei kitais kapitalistinei visuomenei būdingais bruožais, laikoma, kad tik trečioji karta jau kažkiek prilygsta žmonėms iš senųjų kapitalistinių valstybių, o knygoje tokie pasiekimai padaromi dar su tais pačiais žmonėmis.

Net nesu tikra, ar supratau šios knygos pagrindinę mintį. Visi galime pasikeisti? O gal, jei negali pakeisti pats, palik tai savo vaikams?

Vos perskaičius pirmąją šios serijos knygą Divergentė, panorau perskaityti ir antrąją dalį. Insurgentė mane sužavėjo ir įtraukė taip pat kaip ir pirmoji knygą. Vos spėjau versti puslapius, širdis greitai daužėsi...

Vos perskaičius pirmąją šios serijos knygą Divergentė, panorau perskaityti ir antrąją dalį. Insurgentė mane sužavėjo ir įtraukė taip pat kaip ir pirmoji knygą. Vos spėjau versti puslapius, širdis greitai daužėsi krūtinėje išsigandus dėl pagrindinių veikėjų.

Girdėju nuomonių, jog antrosios knygos galėjo ir nebūti, tačiau aš tam tikrai prieštarauju. Džiaugiuosi jog bus dar ir trečioji, nes ši serija privalėjo būti tęsiama.

Tričė stengdamasi užgniaužti netekties skausmą toliau kovoja už savo, likusių brangių žmonių ir kitų luomų gerovę. Priima sprendimus už kuriuos vėliau gali skaudžiai atsimokėti, rizikuoja savo meile ir susideda su tikrai ne pačiais geriausiais bendrininkais. Ši įžvalgi ir drąsi, bet tuo pačiu viduje ir labai jautri mergina puola stačia galva į pavojus.

Aš ir dabar verčiau žūčiau pati, bet nežudyčiau tavęs.

Veronica Roth "Insurgentė" - antra "Divergentės" knyga, kurios, mano nuomone, galėjo ir nebūti. "Divergentėje" jau įvyko vienas mūšis, "geriečiai" laimėjo, todėl beliko truputėlį išplėsti paskutinę pastraipą...

Veronica Roth "Insurgentė" - antra "Divergentės" knyga, kurios, mano nuomone, galėjo ir nebūti. "Divergentėje" jau įvyko vienas mūšis, "geriečiai" laimėjo, todėl beliko truputėlį išplėsti paskutinę pastraipą ir istorija būtų baigta. Bet ne, būtinai reikėjo parašyti antrą knygą, kuri pasibaigia tokiu akivaizdžiu siužeto vingiu, kad tampa akivaizdu, jog trečia knyga tikrai bus.



Gal šiek tiek per griežtai pradėjau, juk istorija man visai patiko. Bet aš jau nebesuprantu to dabartinių rašytojų noro leisti knygų serijas. Manau, geriau parašyti vieną, kad ir storesnę knygą, nei daug, kai su lig kiekviena yra šiek tiek išsikvepiama.



Nors knygą baigiau skaityti vos vakar, bet atmintyje kažkokių įdomesnių turinio detalių neliko. Vyko mūšis, vieni išdavė kitus, šnipinėjo, pasitikėjo tuo, kuo negalima pasitikėti ir nepasitikėjo tuo, kuo reikėtų pasitikėti. Kūrė revoliucinius planus kartu, nors paaiškėjo, kad ne visų vaidmuo toks svarbus, kaip jie manė. Aišku, yra ir meilės istorija su savais vingiais.



Divergentai tiek pirmojoje knygoje, tiek antrojoje yra minimi gana dažnai. Bet štai apie insurgentus užsimenama tik viename puslapyje, kuriame paaiškinama, kas tai yra. O ir tame puslapyje žodis minimas vos 3 kartus. Jei visa knyga pavadinta taip, tai gal reikėjo daugiau prasmės suteikti šiam žodžiui? Arba reikėjo jį laikyti paslaptyje iki pat pabaigos, kaip tai daroma detektyvinėse istorijose. Atrodo, kad šis žodis buvo panaudotas tik atskleisti Eruditų žinias, pasireiškiančias įvairiausiais, net ir nebūtinai naudingais, atvejais.



Jau rašiau savo nuomonę apie Stieg Larsson knygą "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą" ir visą trilogiją. Čia mano nuomonė panaši. Pirmąją knygą, "Divergentė", galima skaityti kaip atskirą istoriją. Po jos nėra būtina skaityti kitų dalių. Bet perskaičiuos antrąją - "Insurgentė" - tiesiog būtina perskaityti ir trečiąją. Nes tik joje paaiškės, kur nuveda siužeto vingis ir kuo viskas pasibaigs. Dabar belieka sulaukti, kol bus išversta į lietuvių kalbą ir išleista trečioji dalis (angliškai pavadinta "Allegiant").

Tai antroji Virginijos Roth knygos "Divergentė" dalis. Pirmąją skaičiau seniai ir šią knygą įtraukdama į savo skaitymo iššūkį tikėjausi, kad tai bus smagus skaitalas atostogoms ir kartu dar viena įveikta knyga. Dėl to,...

Tai antroji Virginijos Roth knygos "Divergentė" dalis. Pirmąją skaičiau seniai ir šią knygą įtraukdama į savo skaitymo iššūkį tikėjausi, kad tai bus smagus skaitalas atostogoms ir kartu dar viena įveikta knyga. Dėl to, kad tai skaitalas aš neklydau, bet "smagus" - tai jau persūdžiau. Man patinka fantasy ir fantastinė literatūra, todėl pasirinkau šią knygą skaityti dėl pramogos - suintrigavo knygos aplinka. Pirmoje dalyje aprašoma utopinė visuomenė, uždara nuo viso pasaulio. Čia visuomenė susiskirsčiusi į keturis luomus, pagal savo charakterio savybes ir polinkius: bebaimiai, nuolankieji, taikingieji ir eruditai. Žinoma yra ir tokių, kurie netinka nė vienam luomui - beluomiai, visuomenės atstumtieji, o yra ir tokių, kurie tinka keliems luomams - divergentai. Visi gyvena laimingai, kol vyriausybė nesusivaidija dėl valdžios ir tada prasideda žudynės, karas, luominė sistema griūna. Antroje dalyje pasakojama apie tai, kokios pasekmės lieka po pirmojo nuolankiųjų luomo užpuolimo ir išžudymo. Traumos po susirėmimų, šeimos dramos, sąžinės graužatis ir tolimesnis sukilimo plėtojimasis. Pusę knygos perskaičius norėjau trenkti ją į sieną, nes tokio seilėjimosi iš pagrindinės veikėjos nesitikėjau, juk ji turėtų būti herojškas personažas - divergentė. O čia ji ištisai graužiasi ir verkia, pykstasi su savo vaikinu ir kankinasi vienatvėje, nors, kai prasideda veiksmas, staiga atkunta ir tada jau kaip ir pasireiškia jos analitis protas. Tokios nepatrauklios veikėjos dar nebuvau radusi. Pagrindinės veikėjos asmenybė niekuo neišsiskirianti ir neturi jokio savitumo.O ir pati knyga niekuo neišsiskiria iš kitų, šio pobūdžio knygų paaugliams. Labai nuspėjama ir tik tiek kad gali perskaityti per parą perdaug nesusimąstydamas apie ką skaitai.

Taigi kaip ir paaiškėjo mano nuomonė: nerekomenduoju šios knygos, tikrai yra geresnių, nebent dėl skonio nesiginčijama.